Kas yra hepatitas?
Liepos 28-oji – hepatito B viruso atradėjo Nobelio premijos laureato prof. Baruch Samuel Blumbeg gimimo diena. Hepatitas (gr. hepar – kepenys) – kepenų uždegimas – yra itin rimtas sveikatos sutrikimas, nes pažeistos kepenų ląstelės degeneruoja, atrofuojasi ir žūsta. Labai greitai didėja intoksikacija (ypač baltymų apykaitos produktais) ir ištinka koma, kuri dažniausiai tampa mirties priežastimi.
Hepatitą gali sukelti vienas iš penkių hepatito virusų: A ir E (per užterštą maistą ir vandenį), B per nesaugius kūno skysčius ir kraują, C, D – daugiausiai per užterštą kraują. Užkratas gali plisti ir lytiniu būdu, taip pat per placentą gali būti perduodamas vaisiui.
 
Kodėl hepatitas yra ne vien narkomanų ir žemesnio socialinio sluoksnio žmonių liga?
 Mokslininkai nustatė, kad 2 mln. žmonių hepatitu B (VHB)  ir C (VHC) užsikrėtė per nesaugias injekcijas. Visgi hepatitu galima užsikrėsti ne tik švirkščiantis narkotikus, bet ir per lytinius santykius, perpilant kraują ir jo produktus, naudojant užsikrėtusio asmens dantų šepetėlį, skutimosi mašinėlę, manikiūro ir kitus reikmenis, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinė, darant tatuiruotes ar veriant auskarus. Motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu savo vaikui.
Įrodyta, kad apie 90 proc. užsikrėtusių naujagimių susiformuoja lėtinė infekcija bei išauga rizika susirgti kepenų ciroze ar kepenų vėžiu. Taip pat mokslininkai nustatė, kad užsikrėsti hepatitu B yra daug lengviau negu žmogaus imunodeficito virusu, kadangi infekcinė dozė yra apie 100 kartų mažesnė negu ŽIV.
Pagal PSO duomenis, hepatitu pasaulyje serga apie 400 mln. žmonių. Nors  81 proc. pasaulio kūdikių yra paskiepyti ir apsaugoti nuo hepatito B infekcijos (Lietuvoje visi naujagimiai virusinio hepatito B vakcina pradėti skiepyti nuo 1998 m.), vis tik daugiau nei 1,45 mln. žmonių  kasmet miršta dėl šios pavojingos ligos.
 
Dauguma nežino, kad yra hepatito nešiotojai
Apie 70 proc. užsikrėtusiųjų hepatito B, C arba D virusu paprastai niekuo nesiskundžia, jaučiasi gerai, bet yra pavojingi aplinkiniams – gali užkrėsti hepatito virusu. Dažniausiai tokie atvejai lieka nenustatyti ir neužregistruoti oficialioje statistikoje, todėl hepatitas yra sunkiai valdoma užkrečiamoji liga, kuri plinta nepastebimai. Ne veltui PSO pavadino šią ligą „tyliuoju žudiku“. Taip yra todėl, kad užsikrėtus hepatito virusais daugumai užsikrėtusiųjų nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai; liga gali pereiti į lėtinę formą, kuri per kelis dešimtmečius gali progresuoti į kepenų cirozę ar vėžį.
Pasak Pasaulio hepatito aljanso, apie 500 mln. žmonių šiuo metu yra užsikrėtę lėtiniu hepatitu B ar C. Statistiniai skaičiai byloja, kad net 4,4 mln. amerikiečių yra nustatyta  lėtinė hepatito forma.  Hepatitu  B  dažniausiai yra sergama  Azijos ir Afrikos šalyse.
Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro stebėsenos ataskaitos duomenimis, sergamumo ūmiu virusiniu hepatitu B rodiklis Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, yra tarp aukščiausių. Iki 85 proc. užsikrėtusiųjų hepatito C virusu tampa lėtiniais infekcijos nešiotojais. Deja, nuo hepatito C viruso skiepų nėra.
Įvertinusi hepatito problemos mastą, PSO pradėjo rengti Pasaulinę hepatito aljanso strategiją. Šiame aljanse dalyvaujantys žymiausi pasaulio ekspertai,  diskutuodami patariamajame komitete, parengė 2016–2020 m. Pasaulinės hepatito strategijos projektą ir  iškėlė ambicingus tikslus: iki 2030 m.  išaiškinti  90 proc. sergančiųjų lėtiniu hepatitu ir 90 proc. jų išgydyti.
 
Ką reikia žinoti ir ką daryti, norint apsisaugoti nuo hepatito B ir C?
Hepatito B infekcijos galima išvengti pasiskiepijus hepatito B vakcina.
Rekomenduojama nesinaudoti nesteriliais instrumentais atliekant manikiūrą, pedikiūrą, veriant auskarus bei darant tatuiruotes.
Rekomenduojama nesinaudoti kitų asmenų skustuvais, peiliukais, dantų šepetėliais.
Visų rūšių lytinių santykių metu būtina naudoti prezervatyvus.
Užtikrinti visų odontologinių, chirurginių ir kraujo perpylimo procedūrų saugumą.
 
Kada reikia skubiai kreiptis į savo šeimos gydytoją?
Nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją, jeigu:
patamsėjo šlapimas;
pašviesėjo išmatos;
pagelto akių obuoliai;
pradėjo skaudėti dešinę pašonę;
prasidėjo pykinimas, vėmimas, silpnumas.
 
Ką daryti, norint netapti „tyliojo žudiko“ auka?
Būtina pasitikrinti dėl hepatito B ir C virusų:
jei buvo perpiltas kraujas;
medicinos įstaigų darbuotojams;
nėščioms moterims;
jei buvo atliktos chirurginės operacijos arba invazinės procedūros;
donorams;
asmenims, vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus;
asmenims, turėjusiems daug lytinių partnerių.

Tinkamas gyvenimo būdas, nepriekaištingas higienos taisyklių laikymasis, saugus medicininių bei grožio procedūrų ir paslaugų atlikimas, anksti pastebėti simptomai ir kreipimasis į specialistus padės ne tik išvengti šios sunkios ir klastingos ligos bei komplikacijų, bet ir kepenų cirozės ar vėžio.      
 
Daugiau informacijos
http://www.who.int/campaigns/hepatitis-day/2015/en
http://www.who.int/campaigns/hepatitis-day/2015/ru