Ne liga, o sindromas
Paklausta, kokios priežastys paskatina vaiko gimimą anksčiau laiko, profesorė pirmiausia pasidžiaugė, kad mūsų šalis ne tik Europoje, bet ir pasaulyje pasižymi vienu mažiausių priešlaikinių gimdymų dažnių. „JAV jų yra apie vienuolika procentų, Europos kai kuriose šalyse – po septynis aštuonis procentus, o mūsų šalyje jau ne vieną dešimtmetį nesiekia šešių procentų“, – pastebėjo M.Minkauskienė.
.jpg)
„Anksčiau laiko užklupę sąrėmiai – ilgo, gerokai anksčiau prasidėjusio patogeninio proceso (kiekvienu atveju gan skirtingo) rezultatas. Ir didžiąja dalimi atvejų nežinome, kokiomis priemonėmis galima būtų paveikti šį procesą“, – sako prof. Meilė Minkauskienė.
Pašnekovė pabrėžė, kad priešlaikinio gimdymo priežasčių esama daug ir įvairių. Viena jų – dėl vienos ar kitos nėščiosios ligos aktyvus gimdymo skatinimas. „Tačiau šioje vietoje esame nuosaikūs, atsargūs, kiek galime, gimdymo stengiamės neskatinti, kad vaikelis gimtų kuo labiau išnešiotas ir sveikesnis“, – sakė akušerė-ginekologė.
Gydytojos pastebėjimu, kuo toliau, tuo daugiau kalbama apie genetikos vaidmenį. „Aišku, neišvengiamai daug įtakos turi būsimą mamą supanti aplinka – stresas, darbo pobūdis, įvairios – lytinių organų ar šlapimo takų ir kitos organizmo – infekcijos, taip pat – lėtinės ligos, nėštumo ir vaisiaus patologijos“, – vardijo M.Minkauskienė.
Tačiau pašnekovė pridūrė, kad jei kai kuriuos veiksnius galima iš dalies kontroliuoti, neseniai atlikti moksliniai tyrimai parodė, jog šiandien žinomomis visomis profilaktinėmis priemonėmis galime valdyti tik 5 procentus priešlaikinių gimdymų.
„Visgi likusia didžiąja dalimi atvejų nežinome, kokiomis priemonėmis galima būtų tai paveikti. Todėl priešlaikinį gimdymą įprasta laikyti ne liga, o sindromu. Anksčiau laiko užklupę sąrėmiai – ilgo, gerokai anksčiau prasidėjusio patogeninio proceso (kiekvienu atveju gan skirtingo) rezultatas“, – aiškino akušerė-ginekologė.
Sklandaus nėštumo ABC
Ką tuomet galima padaryti norint, kad nėštumas būtų kuo sklandesnis? „Propaguoti tinkamą gyvenseną dar ruošiantis susilaukti kūdikio – vengti streso, mesti rūkyti, sveikai, subalansuotai maitintis, pailsėti. Taip pat – diagnozuoti ir gydyti infekcijas“, – vardijo M.Minkauskienė.
Gydytoja patarė nepamiršti profilaktiškai pasiskiepyti nuo gripo, nes juo jau susirgus taip pat stipriai išauga priešlaikinio gimdymo tikimybė.
„Tą padaryti galima bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, tačiau racionaliausia – artėjant gripo sezonui. Tada skiepo poveikis ilgalaikiškiausias. Taip apsaugoma tiek moteris (ji nesusirgs arba persirgs lengvesne gripo forma), ir vaisius. Taip pat ir paskiepyta moteris žindydama pirmus šešis mėnesius perduoda antikūnus naujagimiui ir suteikia apsaugą“, – aiškino gydytoja.
Būtina folio rūgštis
Dar planuojant nėštumą akušerė ginekologė patarė kuo anksčiau pradėti vartoti folio rūgštį (vitaminą B9).
„Ji apsaugo nuo didžiosios dalies vaisiaus nugaros, galvos smegenų sklaidos trūkumų ir tuo pačiu nuo priešlaikinio gimdymo“, – sakė M.Minkauskienė.
Folio rūgšties gauname valgydami lapines daržoves, citrusinius vaisius, įvairias sėklas, tačiau pašnekovė pabrėžė, kad didžioji dalis moterų šio vitamino su maistu gauna nepakankamai.
„Minėtųjų produktų nesuvartojama tiek, kiek reikėtų, kad pastojimo metu mamos kraujyje folio rūgšties būtų pakankamas kiekis. Folio rūgštis būtina sėkmingam DNR ląstelių genetinės medžiagos dauginimuisi, organizmo augimui ir vystymuisi, naujų ląstelių susidarymui. Taigi šio vitamino pakankamai turi būti ypač pirmomis vaikelio užsimezgimo dienomis, pirmaisiais nėštumo mėnesiais“, – pabrėžė gydytoja.
Nepamiršti atsargumo
Jei esama papildomų rizikos veiksnių, moteris yra vegetarė ar dėl kitų priežasčių valgo selektyvius produktus, tam tikrų vitaminų stokojama sergant kokia liga, jų rekomenduojama vartoti papildomai. „Pavyzdžiui, akušerines komplikacijas patyrusiai moteriai rekomenduojame papildyti kalcio atsargas. Daug diskusijų esama dėl vitamino D – ar jo vartoti visoms ar tik kai kurioms moterims. Manoma, kad jo trūkumas gali turėti įtakos vystytis cukriniam diabetui nėštumo metu, tai pat – preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo vystymuisi. Tačiau tam patvirtinti dar trūksta įrodymų. Tačiau jei moteris nepakankamai vartoja gyvulinės kilmės produktų, yra nutukusi, vitaminas D
3 rekomenduojamas“, – aiškino M.Minkauskienė.
Vis dėlto gydytoja pastebėjo, kad sveikai besimaitinančiai, lėtinėmis ligomis nesergančiai, anksčiau persileidimų ir priešlaikinių gimdymų neturėjusiai moteriai papildomai vartoti gausybės vitaminų nesiūloma.
„Akušerijoje esame atsargūs – vietoje ir laiku vartojami vitaminai yra naudingi, tačiau persistengus tai gali atsigręžti kitu kampu“, – įspėjo gydytoja.
Įdomu:
• Folio rūgštis:
Vitaminas B
9 ypač svarbus šeimos planavimo periodu, nes nuo jo kiekio organizme priklauso audiniuose vykstantys procesai, lemiantys būsimo vaiko sveikatą.
Stingant folio rūgšties moters organizme galima kiaušialąstės patologija, kiaušinėlis gali tapti būti neapvaisinamas arba nesusiformuos sveikas vaisius.
Rekomenduojama papildomai vartoti ir vyrams: folio rūgštis sumažina nekokybiškų spermatozoidų su netinkamų chromosomų rinkiniu skaičių, padidina spermatozoidų judrumą. Folio rūgštis būtina ląstelėms dalintis ir vystytis, svarbi paveldimumą perduodančios DNR formavimuisi.
• Vitaminas D3:
Jis būtinas mamos nervų sistemai, jo stingant gali varginti nemiga, dirglumas, prasta nuotaika. Blogos emocijos trukdo pastoti, o laukiantis veikia vaisiaus nervų sistemą.
Vitamino D
3 papildomai rekomenduojama vartoti ir vyrams. Šis vitaminas turi įtakos vyriškiems hormonams, skatina testosterono gamybą.
Pakankamas vitamino D
3 kiekis būsimai mamai mažina bakterinės vaginozės riziką, mažina preeklamsijos, gestacinio diabeto ir priešlaikinio gimdymo riziką.
Pakankamas vitamino D
3 kiekis kūdikiui mažina alerginių ligų, cukrinio diabeto, išsėtinės sklerozės riziką. Vyresniame amžiuje - osteoporozės riziką.
Tarp kitko:
• Rekomenduojama folio rūgšties paros norma vaikams – 30-80 µg, paaugliams – 150-200 µg, suaugusiems – 240 µg, nėščiosioms ir maitinančioms – 400-480 µg. Folio rūgšties daugiau reikia sergant žarnyno ligomis ar epilepsija, kepenų ligomis, mažakraujyste, sutrikus virškinimo trakto veiklai.
• Folio rūgšties daugiausiai yra visose žalialapėse daržovėse (petražolės, špinatai, brokoliai, salotų lapai ir kt.), lęšiuose, avokaduose, apelsinų sultyse, kviečių gemaluose. Taip pat jos yra kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, motinos ir karvės piene, alaus mielėse.
• Profilaktinę 400 µg folinės rūgšties dozę rekomeduojama pradėti vartoti kas dieną mažiausiai 2-3 mėnesius iki nėštumo ne tik moteriai, bet ir vyrui. Ypač svarbu folinės rūšties vartojimą tęsti pirmas 12 nėštumo savaičių. Jeigu moteris folinės rūgšties nevartojo, svarbu ją paskirti kaip galima anksčiau. Folinės rūgšties vartojimą rekomenduojama pratęsti ir po 12 nėštumo savaičių, t.y. viso nėštumo metu bei po gimdymo 4-6 savaites arba kol žindoma. Esant poreikiui atsižvelgus į besilaukiančios sveikatos rodiklius gydytojas gali paskirti didesnes vitamino normas.
Verta žinoti:
Maisto papildo
DIFOLIN sudėtyje yra du būtiniausi vitaminai planuojančiosioms pastoti, nėščiosioms ir žindyvėms, tai folio rūgštis ir vitaminas D
3. Foliatai (folio rūgštis) ir vitaminas D
3 atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese. Foliatai padeda palaikyti normalią kraujodarą, motinos audinių augimą nėštumo metu, taip pat padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. Foliatai ir vitaminas D
3 padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą. Vitaminas D
3 padeda palaikyti normalią kaulų būklę ir raumenų funkciją. Maisto papildo „Difolin“, skirto planuojančiosioms pastoti, nėščiosioms ir žindyvėms, veikliųjų medžiagų kiekiai atitinka rekomendacijas.
DIFOLIN mamai, kuriai rūpi.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: