Daugiausia rizikos – Egipte
Statistika rodo, kad žiemą išvykusieji į šiltuosius kraštus dažniausiai suserga Egipte. Šioje šalyje  užfiksuota 41 proc., Ispanijoje – 9 proc., Jungtinėse Amerikos Valstijoje – 7,7 proc., Tailande ir Indonezijoje – beveik 5 proc. mūsų keliautojų susirgimų ir nelaimingų atsitikimų.
„Sveikatos problemas Egipte sukelia du svarbiausi veiksniai: temperatūrų skirtumas ir mums neįprastų virusų bei bakterijų gausa. Svarbiausias patarimas keliautojams – valgyti tik tokiose vietose, kuriose galima įsitikinti maisto ruošimo kokybe ir higienos normomis. Praktika rodo, kad maistas iš gatvės prekeivių itin dažnai yra nesaugus sveikatai, todėl saugiausia būtų rinktis tik viešbučio siūlomą maitinimą. Reikėtų kuo dažniau plauti rankas ir negerti vandens iš čiaupo, vengti ledukais šaldytų gėrimų“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Kelionių ir asmens žalų skyriaus vyresnysis ekspertas Vytautas Endrijaitis.
 
Patiria adaptacinį šoką
Daugiau nei 30 laipsnių siekiančios oro temperatūros „žirklės“ organizmui sukelia adaptacinį šoką.
„Į staigų temperatūrų skirtumą pirmiausia sureaguoja kraujotakos sistema. Pirmosiomis dienomis keliautojams, ypač vyresnio amžiaus, neretai sutrinka širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, ištinka hipertenzijos priepuolis, dehidratacija. Atvykę į šiltuosius kraštus mūsų turistai, neįvertinę organizmo fizinio pajėgumo, užsibrėžia įveikti sudėtingus, daug ištvermės ir gero fizinio pasirengimo reikalaujančius maršrutus“, – sakė žalų ekspertas.
Jis atkreipė dėmesį, kad tik atvykus į karštą klimatą organizmas būna itin imlus ir kvėpavimo takų ligoms. „Mūsų poilsiautojai viešbučiuose ir automobiliuose mėgsta naudoti kondicionierius, tačiau dažnai pamiršta saiką. Pasikeitus temperatūrai išsyk prasideda peršalimo simptomai, angina ar ausų uždegimas. Labiausiai nuo perkaitimo ir peršalimo, esant temperatūrų kaitai, reikėtų saugoti vaikus“, – patarė draudikas.
 
Apkandžioja beždžionės ir šunys
V.Endrijaičio teigimu, temperatūros svyravimai, kaitri saulė taip pat sukelia Herpes virusinės infekcijos paūmėjimą, akių uždegimus. Kartais net valandos pabuvimas kaitrioje saulėje gali išprovokuoti odos nudegimus ir alergines reakcijas.
Draudikas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiltuosiuose kraštuose žmonės suserga ir Lietuvoje retomis ligomis, pvz., tropine maliarija, niežais, geltonąja karštine. Keliautojai taip pat susiduria su nelaimingais atsitikimais: juos apkandžioja beždžionės ar gatvėse valkataujantys šunys, nudegina medūzos ar pėdą sužaloja jūros ežiai.
Žmonės, vykstantys į šiltuosius kraštus žiemą, turėtų iš anksto ruošti organizmą, nes prie stiprių klimato pokyčių jis paprastai prisitaiko tik per 10 dienų.

---

 
Verta žinoti
Žiemą vykstant į šiltuosius kraštus pasirūpinkite dviejų sezonų drabužiais ir avalyne, tinkama apsauga nuo saulės ir skiepais.
Susidėkite vaistinėlę. Jei žinote, kad žarnynas yra jautrus, reikėtų pasirūpinti gerosiomis bakterijomis ir druskų tirpalais, kurie atstato skysčių netekusį organizmą. Taip pat visada turėkite vaistų nuo peršalimo simptomų, alerginių reakcijų. Turėkite vaistų nuo savo lėtinių ligų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!