Prieš keliaudami į šilto klimato kraštus pirmiausia įvertinkite savo sveikatą. Neskubėkite pirkti bilieto, jei jūsų organizmas dėl ligos ar kitų priežasčių yra nusilpęs. Sveikam žmogui aklimatizuotis egzotiškame krašte neturėtų būti sunku, tačiau pravartu įvertinti galimus rizikos faktorius.

Miego pokyčiai
Staiga persikėlus į tolimesnius kraštus mūsų „vidinis laikrodis“ nesuspėja greitai prisiderinti. Ypač didelį krūvį patiria imuninė sistema, kuriai tenka gintis nuo neįprastų bakterijų ar virusų.
Dažnai tenka pratintis ne tik prie klimato, bet ir kitos laiko juostos. Dėl to žmonės gali jausti mieguistumą, galvos skausmą, atsirasti miego sutrikimų. Keliaujantieji piečiau linkę skųstis ir pakilusia temperatūra.
 
Lengviau pavyks adaptuotis, jei pasiruošite laiko pokyčiams iš anksto: jei skrisite į Vakarus, savaitę ar dvi gulkitės keliomis valandomis vėliau. Ruošiantis keliauti į Rytus miegoti reiktų eiti šiek tiek anksčiau.
 
Virškinimo problemos
Ne mažiau siurprizų gali pateikti ir maisto raciono pokyčiai. Egzotiškais vaisiais nuklotas stalas verčia organizmą staiga persijungti į kitą medžiagų apykaitos tipą. Virškinimo problemų gali sukelti neįprasti ingredientai, „svetimas“ vanduo, nepakankamai termiškai apdoroti produktai.
 
Stenkitės vartoti pažįstamą maistą. Nepirkite maisto ir gėrimų iš gatvės prekeivių ar paplūdimiuose, gerai plaukite vaisius, taip pat – rankas. Nevalgykite įtarimą keliančiose kavinėse.
Karšto klimato sąlygomis netenkama ypač daug skysčių, tad išgerkite pakankamą jų kiekį.
 
Odos apsauga
Gerokai intensyvesnė saulė gali ne tik nugairinti ir išsausinti odą, bet ir sukelti įvairias ligas, alergines reakcijas. Taip pat dėl gausesnio prakaitavimo gali užsiteršti odos poros, atsirasti spuogų, inkštirų.
 
Tausokite savo odą ir stenkitės kuo mažiau lepintis tiesioginiais saulės spinduliais, nesideginkite nuo 11 iki 16 valandos. Atsižvelgdami į savo odos tipą pasirūpinkite apsauginėmis ir drėkinamosiomis kūno bei veido priežiūros priemonėmis. Nepamirškite tinkamai pasirūpinti ir plaukais: pridenkite juos galvos apdangalu, naudokite specialų kondicionierių ir kt.

---

Kelionės vaistinėlė
Pataria Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojas Dargiris Beresnevičius:

- Egzotiškuose kraštuose išauga pavojus susirgti ar patirti traumą. Didesnės rizikos grupei priklauso nėščiosios, maži vaikai, kūdikiai (ypač gimę neišnešioti), vyresnio amžiaus žmonės. Taip pat – sergantieji lėtinėmis ligomis: cukriniu diabetu, širdies, inkstų, plaučių nepakankamumu, turintieji įgimtą ar įgytą (pvz., ŽIV) imuniteto sutrikimą.
 
Ką reikėtų turėti kelionės vaistinėlėje? Svarbiausia – vaistai nuo temperatūros, skausmo, pirmosios pagalbos reikmenys: pleistrai, tvarsčiai, bintai, dezinfekavimo priemonės. Taip pat – antialerginiai preparatai, dėl kurių reiktų pasitarti su šeimos gydytoju.
Sergantiesiems lėtinėmis ligomis vertėtų pasiimti didesnį medikamentų kiekį. Tai ypač svarbu vartojantiems insuliną, vaistus nuo spaudimo, kraują skystinančius, bronchų astmai gydyti skirtus preparatus. Dėl galimų dozių keitimo reikėtų pasitarti su gydytoju.
 
Ar pasiimti antibiotikų? Dažnai be gydytojo apžiūros ir specifinių tyrimų sunku nustatyti, kada ir kokių jų gali reikėti. Tam, kad nebūtų vartojami be reikalo, geriau jų išvis neturėti. Išimtis yra tik maliarija ir jai skirti vaistai. Vežant receptinius vaistus rankiniame bagaže pasiimkite receptą arba jo kopiją.
 
Be to, venkite kelionėje vartoti nežinomos kilmės medžiagas, pasibaigusio galiojimo vaistus, jei jie be etikečių ar jos užrašytos nežinoma kalba. Visada geriau kreiptis į licenzijuotą gydymo įstaigą.
Infekcijai kelią užkirsti padeda skiepai: rekomenduojamos hepatito A, B, meningokoko, gripo, stabligės vakcinos. Dėl papildomų skiepų, kurie priklauso nuo kelionės regiono, galima pasikonsultuoti su infektologu. Nepamirškite ir medicininio draudimo.