Jei žmogui prireikia pirmosios pagalbos, aplinkiniai dažniausiai pasimeta ir nežino, ko griebtis, ne tik iš jaudulio. Ekstremali situacija reikalauja staigiai priimti teisingus sprendimus, kurių iš anksto nežinodami, reikiamos medicininės pagalbos galime ir nesuteikti.
Gyvatės įkąstą galūnę reikia kuo mažiau judinti, nepakelti jos aukščiau širdies lygio, kad nuodai greit neišplistų organizme.
Gyvatės nuodus sustiprina išgąstis
Gyvatės veisiasi ne tik miškuose ar pelkynuose. Neseniai angis įkirto jaunuoliui pačiame sostinės centre, Gedimino kalno papėdėje. Mieste galima greitai prisikviesti medikus. O kaip išvengti panikos nuo gyvatės nukentėjus gamtoje?
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė priminė, kad įkandus gyvatei jokiu būdu negalima bandyti iš žaizdos išspausti ar iščiulpti nuodų, juo labiau pjaustyti ar prideginti įkandimo vietą. Taip pat nereikia užveržti galūnės, nes gali sutrikti kraujotaka.
Jei yra galimybė, reikėtų nuplauti žaizdą ir uždėti švarų tvarstį, užbintuoti galūnę virš įkandimo. Įkąstą galūnę reikia kuo mažiau judinti, nepakelti jos aukščiau širdies lygio, kad nuodai greit neišplistų organizme.
Didžiulis skausmas ir staigus tinimas gali atsirasti ir dėl alerginės reakcijos, todėl bet kuriuo atveju reikia skubiai kreiptis į medikus. Nukentėjusį žmogų reikia stengtis nuraminti, nes per didelis išgąstis kartais gali padaryti dar daugiau žalos nei pats įkandimas.
Kartais išgyvena ir po žaibo smūgio
Šylant klimatui Lietuvoje vis intensyviau griaudi perkūnija. Žaibo smūgio rizika daug kartų išauga, jei audra užklumpa iškylaujant gamtoje.
Tačiau net ir gyvendamas mieste žmogus negali būti užtikrintas, kad išvengs Perkūno kirčio. Štai rugsėjo pradžioje Panevėžio centre žaibas apdegino tris jaunuolius, kurie nuo lietaus slėpėsi po medžiu.
„Jeigu ištiko tokia nelaimė, pirmiausia reikia kviesti greitąją pagalbą, – sakė gydytoja V.Pumputienė. – Kol laukiama atvykstant medikų, būtina įvertinti, ar žmogus sąmoningas, ar kvėpuoja, ar apčiuopiamas pulsas. Jeigu to nėra, reiškia, žmogų ištiko klinikinė mirtis ir jį reikia pradėti gaivinti: maždaug 100 kartų per minutę tempu daryti krūtinės ląstos paspaudimus, kad krūtinkaulis stuburo link pajudėtų vidutiniškai 5 cm.“
Pirmiausia – išjungti srovės šaltinį
Mirtinai nukentėti nuo elektros smūgio galima ir buityje neatsargiai elgiantis su prietaisais, elektros tinklų gedimų metu ir kt.
Esant įtarimui, kad žmogų nutrenkė elektros srovė, visų pirma reikia įvertinti aplinką, ar nėra atviro įtampos šaltinio. Jo neišjungus greičiau pats nukentėsite, nei kitam padėsite. Štai audros metu lauke prie nutrūkusio oro linijos laido negalima net artintis arčiau kaip per 8 metrus.
Nukentėjusiojo negalima liesti plikomis rankomis, reikėtų užsimauti gumines ar kitokias pirštines, naudoti drabužius, sausą audeklą, sausą medį, odinį diržą. Viską atlikti reikėtų tik viena ranka, stovėti ant guminio ar medinio pagrindo, nesiliesti prie metalinių daiktų. Tik patiems apsisaugojus ir patraukus žmogų nuo elektros srovės šaltinio, galima įvertinti nukentėjusiojo būklę.
„Jeigu žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, juntama širdies veikla ir, svarbiausia, nėra traumų, reikia pakreipti jį ant šono, kad neužkristų liežuvis. Įtarus traumą, tą daryti reikėtų labai atsargiai, padedant bent dviem žmonėms“, – aiškino specialistė. Jeigu žmogus nereaguoja, nekvėpuoja, nėra pulso, vėlgi reikia pradėti daryti išorinį širdies masažą. Būna, kad nuo elektros išlydžio nukentėjusiojo širdis pradeda plakti net praėjus valandai nuo gaivinimo pradžios.
Kai nepakanka trinktelėti į nugarą
Netikėtai užspringti rizikuoja kiekvienas, tinkamai nekramtantis maisto. Laiku nesuteikus pagalbos, gali ištikti liūdna lemtis. Rimčiau užspringusiam žmogui vien paprasto trinktelėjimo į nugarą gali ir nepakakti.
„Jei užspringęs žmogus kvėpuoja, kad ir šniokščiančiai, reikia palenkti jį į priekį ir prašyti, kad nenustotų kvėpuoti. Tada galima žemiau krūtinės ląstos padaužyti 5 kartus tarp menčių. Taip padidėja slėgis, ir svetimkūnis yra iškosėjamas. Padėti tokioje situacijoje galima ir naudojant Heimlicho būdą. Žmogų reikia apkabinti iš nugaros, ties duobute skrandžio srityje. Tada vienos rankos kumštį dėti ant viršutinės pilvo dalies vos žemiau šonkaulių, kitą ranką užspausti ant kumščio ir 5 paspaudimais tiesiog traukti į save, tartum „lįsti“ į krūtinės ląstą. Tuomet vėl palenkti žmogų į priekį ir padaužyti“, – patarė V.Pumputienė.
Tokia pagalba nepadės, jei girdisi kriokiantis kvėpavimas. Tokiu atveju būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. O žmogui nebekvėpuojant, reikia pradėti jį gaivinti darant krūtinės ląstos paspaudimus.
Tarp kitko
Lietuvoje gyvena vienintelė nuodinga gyvatė – angis. Jos įkandimą galima atskirti iš likusių dviejų dantukų žymės, o pačią angį – iš trikampio formos galvos.
Nuodai organizme pradeda veikti maždaug po 20 minučių. Be galūnės tinimo atsiranda ir bendri organizmo negalavimo požymiai: pykinimas, silpnumas, galvos skausmas, vėmimas, troškulys.
Nuodai ypač pavojingi vaikams, senyviems, alergiškiems žmonėms bei tiems, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kasmet Lietuvoje nuo gyvačių nukenčia 65–70 žmonių, daugiausiai įkandimų užfiksuojama Dzūkijoje.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: