Konkurencijai kelyje – ne vieta
Sukrečiančios istorijos žiniasklaidoje apie stoteles traiškančius jaunuosius kelių erelius jau nebestebina – tokie vairuotojai dažniau nevengia viršyti greičio ir kitaip pažeisti Kelių eismo taisykles, sėsti prie vairo neblaivūs. Jie ne tik sukelia daugiau įskaitinių eismo įvykių nei patyrę vairuotojai, bet ir avarijose padaro didesnių materialinių nuostolių.
 
Jauni žmonės iš prigimties yra veržlesni, spontaniškesni, linkę labiau rizikuoti. Jei siekiant karjeros tokios savybės naudingos, vairuojant jos atsiliepia kitaip.
„Šiuolaikinis konkurencinis gyvenimo būdas neigiamai paveikė vairavimo įpročius ir stilių“, – pastebėjo psichologė, „Lietuvos draudimo“ pykčio valdymo keliuose konsultantė Eglė Masalskienė.
 
Pasak jos, net nesusimąstome, kad būtent dėl to kelyje nejučia kyla noras „lenktyniauti“ su šviesoforo signalais, būti „kietam“, ne prastesniam už kitus. Ne vienas metėme situaciją, kai ūmiai sureagavęs į aplenkusią mašiną jaunas vairuotojas skuba „atsilyginti tuo pačiu“, o vėliau dar ir specialiai pristabdo.
 
Pervertina savo jėgas
„Jaunimas linkęs pirma padaryti, o tik tada pagalvoti. Noras pasirodyti dar labiau sustiprėja, kai jaunuolis automobilyje yra ne vienas. Tokio amžiaus žmogų stipriai valdo baimė dėl aplinkinių nuomonės. Tuomet kyla azartas: agresyviau, pavojingiau vairuodamas jis nori pasirodyti prieš draugus ar merginą“, – kalbėjo specialistė.
 
Pasak E.Masalskienės, jaunas žmogus neretai linkęs pervertinti savo jėgas. Jis įsivaizduoja, kad puikiai moka greitai važiuoti, stabdyti, laviruoti. Dažnai jaunuoliai mažiau atsargūs yra ir dėl to, kad dar nebuvo sulaikyti už nedrausmingą elgesį kelyje, neturi tiek gyvenimiškos patirties, į kurią galėtų atsiremti.
 
Neatsakingą elgesį skatina ir emocinė būklė. Neretai jaunas žmogus prie vairo sėda „išsikrauti“, atsikratyti blogų emocijų, susikaupusios įtampos. Jaunuolių nervinė sistema labiau pažeidžiama nei vyresnių vairuotojų.
„Psichologinis fonas turi didelę įtaką: vienaip vairuojama pavargus, kitaip – ką tik susipykus. Įrodyta, kad kai žmogus jaučia stresą, vairuoja neatidžiau arba agresyviau“, – pabrėžė psichologė.
 
Mokyti valdyti ir psichiką
Specialistės manymu, paskatinti jaunuosius vairuotojus vairuoti saugiau ir atsakingiau galima tik ugdant žmogaus sąmoningumą.
„Draudimais ar pamokslais nieko nepasieksi. Efektyviausia yra psichologinė edukacija. Reikia suvokti, kas tave valdo, kas vyksta tiek fiziologiniu, tiek emociniu lygmeniu – žodžiu, būtina išmokti valdyti ne tik automobilį, bet ir savo kūną bei psichiką. To siekti padeda ir specialios pratimų metodikos. Deja, stipriausiai moko skaudžios patirtys“, – kalbėjo specialistė.
 
E.Masalskienė priminė, kad neatsitiktinai yra organizuojamos įvairios akcijos, renginiai, kai vairuotojui leidžiama pajusti virtualiai kuriamas avarines situacijas. Taip pat labai svarbu skatinti viešas diskusijas – tiek „gyvas“, tiek išnaudojant internetą, radiją.
 
„Ypač reikalingi vairavimo mokyklose rengiami psichologo moderuojami grupiniai aptarimai, nes vien prasižengusių vairuotojų antrinių mokymų nepakanka. Be to, saugaus vairavimo įgūdžiai turėtų būti diegiami nuo mažens“, – sakė psichologė.

---

 
Tarp kitko
Remiantis amerikiečių tyrimų duomenimis, agresyviau vairuoti linkę vyrai iki 30–35 metų amžiaus. Tačiau šiuolaikinės moterys juos irgi sparčiai vejasi.

---

 
Komentaras
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius:

- Statistika rodo, kad daugiausiai Kelių eismo taisyklių pažeidimų padaro vairuotojai iki 25 metų amžiaus. Šio amžiaus žmonės dažniausiai sukelia eismo įvykius ir dažniausiai juose nukenčia. Pernai metų duomenimis, jauni, 18–24 metų amžiaus, vairuotojai sukėlė apie trečdalį visų eismo įvykių.
 
Siekiant sudrausminti jaunus vairuotojus, taikomos įvairios priemonės: papildomas vairuotojų mokymas (tiems vairuotojams, kurie pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus), švietėjiška veikla bei žymiai griežtesnis Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (pavyzdžiui, nustatytas teisės vairuoti atėmimas viršijus leistiną greitį daugiau negu 30 km/h).
 
Visos šios priemonės lūkesčius pateisina, veikia jaunojo vairuotojo elgseną ir verčia elgtis atsakingiau. Tą patvirtina per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje mažėjantis skaičius žuvusiųjų autoįvykiuose, dėl kurių buvo kalti jauni vairuotojai.