ŽPV sukelia vėžį
 Kas savaitę dėl gimdos kaklelio vėžio diagnozės vidutiniškai netenkame penkių, dažnai jaunų 15–44 metų amžiaus, moterų. Specialistai pabrėžia, kad norint laiku „pagauti“ šią ligą tereikia reguliariai apsilankyti pas gydytoją. Metų pradžia – puikus laikas kiekvienai moteriai susiplanuoti vizitus pas ginekologą ir tyrimus, kuriuos atlikusi galės būti rami dėl savo sveikatos.
 

„Dauguma moterų tvirtina, kad jaučiasi gerai, todėl visiškai nemato reikalo tikrintis. Tačiau profilaktinė patikra būtent joms ir skirta. Dauguma onkologinių ligų, bent jau ankstyvosios stadijos, niekuo nepasireiškia, todėl šias ligas nėra paprasta anksti ir greitai diagnozuoti“, – pastebi Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovė, gydytoja akušerė ginekologė prof. dr. Daiva Vaitkienė.

 
Neretai gimdos kaklelio piktybinis navikas dažnai yra vadinamas „virusiniu“ vėžiu, mat 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų sukeliami didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV). ŽPV infekcija yra virusinė ir dažnai lėtinė liga, kuri gali sukelti ne tik įvairius odos, lytinių organų gleivinių pažeidimus, bet ir ikivėžinius pakitimus ar net vėžinius susirgimus.
Šiuo metu mokslininkų yra nustatyta daugiau nei 200 skirtingų ŽPV tipų, kurie gali sukelti skirtingus sveikatos sutrikimus: juos visus sieja tai, kad jie užkrečia odą arba gleivines. Kai kurie ŽPV tipai turi onkogeninių savybių – tai reiškia, kad jie gali sukelti vėžį. Yra nustatyta 14 svarbiausių aukštos rizikos ŽPV tipų, dėl kurių išsivysto gimdos kaklelio vėžys.
 
Vakcina nėra visagalė 
ŽPV infekuotos ląstelės yra pažeidžiamos, jos pakinta ir taip yra sutrikdomas jų gyvenimo ciklas. Būtent tai sudaro sąlygas išsivystyti ikivėžinėms ląstelėms ar net pačiam vėžiui. Nors gimdos kaklelio vėžys pakankamai klastinga liga, formuotis ji gali ilgus metus. „Užsivedus mechanizmui piktybinei ligai susiformuoti gali prireikti 15–20 ir dar daugiau metų. Laiku aptikti ikivėžiniai pakitimai gali būti visiškai pagydomi ir bet kokia vėžio rizika išnykti“, – aiškino pašnekovė.
 
ŽPV infekcija yra perduodama lytinių santykių ar kitokio artimo gleivinių bei odos sąlyčio metu. Užsikrėsti rizika yra didesnė turint daug lytinių partnerių ir nevengiant atsitiktinių lytinių santykių. Tačiau užsikrėsti galima ir turint vieną ilgalaikį partnerį, jei jis ŽPV buvo infekuotas ankstesnių lytinių santykių metu su kitu partneriu.
„Pagrindinis būdas lytiškai aktyviems žmonėms, galintis sumažinti riziką užsikrėsti ŽPV, – barjerinės kontraceptinės priemonės. Apie 70 proc. riziką susirgti vėžiu sumažina ir skiepai. Tačiau jie yra tik prieš tam tikrus ŽPV tipus, nuo visų virusų vakcinos dar nėra“, – sakė D.Vaitkienė.
Gydytoja pridūrė, kad žmogaus organizmas yra linkęs virusą įveikti pats. „Tačiau jei imuninė sistema su juo nesusitvarko, virusas moters ląstelėse lieka labai ilgai ir jeigu tai yra vienas iš aukštos rizikos ŽPV tipų, tam tikrai daliai moterų gali atsirasti ikivėžinės būklės ir vėžys“, – sakė ji.
 
Paprastas tyrimas gali suklaidinti 
Sveikata besirūpinančioms moterims šiuolaikinė diagnostika leidžia apie pavojingus pakitimus sužinoti daug anksčiau nei išgirstama vėžio diagnozė. Pagal valstybės finansuojamą prevencinę programą gimdos kaklelio būklei įvertinti yra atliekamas paprastasis PAP tyrimas. „Tikrintis atliekant citologinius tyrimus vieną kartą per trejus metus reikėtų visoms moterims nuo 25 iki 60 metų amžiaus. Jei tyrimas rodo ląstelių pakitimus, atliekami papildomi tyrimai, skirti išsiaiškinti, ar moteris yra užsikrėtusi didelės rizikos ŽPV ir kokiais jo tipais arba atliekama gimdos kaklelio biopsija kolposkopo kontrolėje – t.y. apžiūrint kaklelį specialiu aparatu, kuris kelis kartus padidina vaizdą“, – aiškino D.Vaitkienė.
 
Kad nesumažėtų tyrimo vertė, pakartotinio ėminio nerekomenduojama imti anksčiau nei po 3 mėnesių. Be to, specialistai pastebi, kad įprastinis PAP tyrimas dažnai stokoja tikslumo, todėl dalis moterų gali gauti klaidinantį atsakymą.
Kalbėdama apie antrinę prevenciją D.Vaitkienė pabrėžė mūsų šalyje prieinamas geriau moters sveikatą leidžiančias įvertinti ikivėžinės diagnostikos galimybes.
 
Padeda geriau diagnozuoti 
„Daug tikslesnis ir kokybiškesnis yra valstybės nefinansuojamas, tačiau daugelyje medicinos laboratorijų atliekamas PAP citologinis tyrimas iš skystųjų terpių. Jis pirmiausia patogesnis tyrėjui, nes yra kokybiškesnis, visos reikiamos ląstelės atskiriamos nuo priemaišų, gydytojui patologui pateikiamos tik vertinti reikalingos išgrynintos ląstelės. Dar vienas didžiulis pliusas – iš tos pačios terpės galima atlikti daug kitų papildomų tyrimų moters iš naujo nekonsultuojant ir neimant medžiagos tyrimui. Taigi tai leidžia kartu nustatyti, ar moteris yra užsikrėtusi ŽPV, kokiu jo tipu, taip pat – dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų. Dar vienas ne taip seniai Lietuvoje atsiradęs tyrimas – imunocitocheminis tyrimas. Jis padeda ištirti neaiškiai pakitusias ląsteles, įvertinti, ar esama onkogeninės transformacijos“, – kalbėjo akušerė ginekologė.
 
Pašnekovė pabrėžė, kad įvairiose situacijose specialistui gali prisireikti visų šių tyrimų. „Kuo daugiau informacijos jis turės, tuo geriau galima bus parinkti individualią taktiką, kaip prižiūrėti pacientę. Moterys turėtų nebijoti ir įsisąmoninti, kad bet koks rastas gimdos kaklelio pakitimas – dar ne nuosprendis. Neretai tai gali būti visai nereikšmingi pakitimai, tačiau kai kurie jų net ir nedideli per kažkurį laiko tarpą gali tapti reikšmingais. Todėl skatinu moteris nedelsti pasitikrinti, tą daryti reguliariai. Tyrimai tikrai nėra skausmingi ar brangūs palyginus, o nauda – nepamatuojama“, – pabrėžė D.Vaitkienė.

---

 
Verta žinoti
Jeigu nusilpus imunitetui ant odos arba lytinių organų atsirado karpų, vadinasi, organizme gali gyventi ir ŽPV, ateityje galintis tapti gimdos kaklelio vėžio priežastimi.
Viruso paveiktas ląsteles supiktybėti skatinantantys veiksniai: daug lytinių partnerių, ydinga mityba, kenksmingi įpročiai, rūkymas, hormoninių priemonių naudojimas, įgimtas polinkis sirgti onkologine liga.
Yra nustatyta 14 svarbiausių aukštos rizikos ŽPV tipų (16, 18, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 66, 68), dėl kurių išsivysto gimdos kaklelio vėžys.
Citologinis tyrimas iš skystųjų terpių padeda anksti aptikti gimdos kaklelio ikivėžinius pokyčius, nes 100 proc. paimtų ląstelių patenka į laboratoriją ištyrimui.
Iš to paties skystųjų terpių mėginio galima sužinoti, ar moteris neužsikrėtusi aukštos rizikos žmogaus papilomos virusu ir lytiškai plintančiomis infekcijomis.