Remiasi ir mitais  

Jei žmogus per savaitę bent penkis kartus negauna nuosaikaus arba tris kartus – didesnio fizinio krūvio, jis gali būti laikomas fiziškai neaktyvus. Toks gyvenimo būdas paskatina antsvorį bei nutukimą, padidina išeminės širdies ligos, 2 tipo diabeto, krūties, storosios žarnos vėžio riziką. Tai – didelė ne tik gerai gyvenančių, bet ir sparčiai besivystančių šalių gyventojų problema.
 
Tačiau sveikatos problemos laukia ir tų žmonių, kurie tinkamai neįvertina fizinių galimybių ar skuba siekti sportinio rezultato.
„Vieni žmonės laikosi tinkamų fizinio aktyvumo principų, kiti – neturi įgūdžių ar remiasi mitais, o treti neretai naudojasi draugų patirtimi. Tačiau reikėtų atsiminti, kad kiekvienas žmogus yra individualus, todėl pagrindinė taisyklė – ieškoti sau tinkamo aukso vidurio“, – pastebėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius.
 
Nereikia sportinių ambicijų
Specialistas priminė, kad ypač atidūs turėtų būti aktyviai sportuoti staiga sumanę vyresnio amžiaus žmonės ir jau turintys sveikatos sutrikimų asmenys. 
„Naudos organizmui galima suteikti, kai sveikas žmogus nuosekliai treniruojasi ir nesivaiko sportinių rezultatų. Reikia skirti naudingą fizinį aktyvumą nuo sportinių ambicijų, kurios nieko bendro su sveikata neturi“, – pabrėžė Lietuvos moterų krepšinio rinktinės gydytojas bei pasaulio kiokušin karatė vicečempionas.
 
Anot jo, profesionalus sportas – kaip ir sunkus fizinis darbas, kurį lydi profesinės ligos. Dėl didelių krūvių kenčia raumenys, sąnariai, kaulai. Pavyzdžiui, irkluotojai turi stuburo problemų, krepšininkai – kojų sąnarių ir pan. Traumų tikimybę stengiamasi sumažinti taikant specialius reabilitacinius metodus.
 
Norinčiam palaikyti gerą savijautą žmogui pakanka nuosaikiai pasportuoti po pusvalandį ar valandą 3–4 kartus per savaitę.  
„Aišku, toks fizinis krūvis yra per mažas ugdant atletinę figūrą. Tačiau estetinių rezultatų siekis neretai užgožia naudą sveikatai ir taip alinamas kūnas“, – sakė G.Tankevičius.
 
Greitas efektas būna ir apgaulingas 
Sveikatą stiprinantiems žmonėms jis rekomenduotų kaskart pasirinkti skirtingus dienos pratimus: bėgimą, važiavimą dviračiu, plaukimą, svorio kilnojimą ir kt. Tuomet tinkamai paskirsčius krūvį stiprinamos visos organizmo struktūros.
 
„Kai treniruojamės tik viena kryptimi, vienos organizmo sistemos nestimuliuojamos, o kitos – pervarginamos. Todėl reikia ieškoti balanso, pasikonsultuoti su specialistu, lanksčiai pasirinkti treniruočių metodiką. Visada reikia įvertinti kūno siunčiamus signalus – neturint laiko ir pavargus gali pakakti ir minimalaus krūvio“, – aiškino sporto medicinos specialistas.
 
Jis pastebėjo, kad gana greitą efektą gali duoti intervalinės treniruotės, tačiau jos labiau tinka sportininkams. Mažiau treniruotų žmonių, besinaudojančių šiuo metodu, adaptacinės organizmo galimybės išsenka po vieno dviejų mėnesių ir prasideda perkrautų kūno vietų skausmai.
 
„Ar treniruotės davė naudos sveikatai, galima spręsti po metų. O dabar, tarkim, kai kas džiaugiasi, kad pasportavus bei pasilaikius dietos kokias tris savaites, pavyko numesti tris kilogramus antsvorio. O jei po metų svoris vėl sugrįžo ir net padidėjo? Deja, daugelis žmonių nori staigaus rezultato“, – kalbėjo G.Tankevičius.

---

 
Verta žinoti
Jei maratoną bėgame „be stažo“, aktyviai nesportavę bent metus ar pusmetį, kenčia sąnariai. Norint siekti rezultatų reikia išugdyti atsparias tokioms apkrovoms struktūras – adaptaciniai pokyčiai formuojasi 3–10 metų.