Termometrų stulpeliams ir žiemą vis dažniau kylant aukščiau nulio ilgėja erkių aktyvumo periodas. Laikantys šunis žmonės dar sausio pradžioje sunerimo, kad jų augintiniai iš lauko į namus parsineša šiuos parazitus. Specialistai savo ruožtu primena, kad dabar – pats tinkamiausias metas pasirūpinti skiepais nuo erkinio encefalito.
Skiepytis nuo erkinio encefalito patariama žiemą arba ankstyvą pavasarį. Dėl vis ilgėjančio erkių aktyvumo sezono pasiskiepyti nuo erkinio encefalito reikėtų kuo anksčiau. Taigi dabar – pats tinkamiausias metas.
Skiepą lydi baimė
„Šiais metais klimatinės sąlygos erkėms buvo palankios ilgai „neužmigti“. Jau pašalus jos įsirausia į nukritusius lapus ir yra užklojamos sniego. Tačiau laikantis šiltoms žiemoms jos ir busti pradeda vis anksčiau“, – pastebėjo infektologas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis.
Pasak jo, prieš spustelint šaltukui Lietuvoje dar buvo užfiksuoti sergantieji Laimo liga, erkinio encefalito atvejų šį sezoną nepasitaikė. Profesorius apgailestavo, kad nemažai žmonių bijo skiepytis ir tai daryti suskumba tik kam nors šeimoje jau susirgus erkiniu encefalitu sezono metu.
.jpg)
„Paprastai skiepytis patariama žiemą arba ankstyvą pavasarį. Dėl vis ilgėjančio erkių aktyvumo sezono pasiskiepyti nuo erkinio encefalito reikėtų kuo anksčiau. Taigi dabar – pats tinkamiausias metas, – sakė A.Laiškonis. – Žmogus jau būna apsaugotas nuo pirmos vakcinos praėjus 45 dienoms. Taigi pasiskiepijus sausį, antrąjį skiepą reikėtų pakartoti po mėnesio. Dar kartą pasiskiepyti reikėtų po devynių mėnesių. Vėliau nauja vakcina reikalinga tik po 5 metų.“
Infektologas pridūrė, kad kaimynams latviams masiškai paskiepijus jaunimą, vaikus, sergamumas erkiniu encefalitu žymiai sumažėjo. „Puikus yra ir Austrijos pavyzdys – jie praktiškai visus paskiepijo, todėl erkinis encefalitas nustatomas itin retai“, – pridūrė pašnekovas.
Pavojingos komplikacijos
Infektologas priminė, kad sergant besimptome erkinio encefalito forma ligos požymiai primena gripą. „Tiesiog kelias dienas pakarščiuojama ir viskas. Taigi teoriškai įmanoma, jei dar iki šalčių buvo įsisegus užkrėsta erkė, simptomai gali pasireikšti vėliau. Didesnė rizika užsikrėsti yra sodybose gyvenantiems, tvarkantiems daržus, kolektyvinius sodus. Aišku, ne tik vėlyvą rudenį, bet ir šiltą žiemą į namus erkių gali parsinešti augintiniai. Koks metų laikas bebūtų, infekcinės ligos visada reikalauja budrumo“, – kalbėjo A.Laiškonis.
Užsikrėtus erkiniu encefalitu pažeidžiamos galvos smegenys, jų dangalai, periferiniai nervai. Nors miršta tik pavieniai ligoniai, ši liga labai sunkiai gydoma ir pavojinga dėl komplikacijų. Be to, susirgti erkiniu encefalitu galima ir erkei neįsisegus. Užsikrėsti galima vartojant nevirintą, nepasterizuotą, ypač ožkų, pieną, kuris Lietuvoje sparčiai populiarėja.
Daugiau nei trečdaliui ligonių tenka susidurti su ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais, kurie neigiamai veikia darbingumą ir gyvenimo kokybę. Maždaug 10 proc. persirgusiųjų patiria itin sunkias pasekmes: paralyžių, raumenų silpnumą, sunykimą, traukulius, drebulį, galimi psichikos, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimus.
Verta žinoti
Skiepais dažniausiai pradedama rūpintis atšilus orams, kai puola išbadėjusios erkės. Specialistai pabrėžia, kad skiepais nuo erkinio encefalito geriausia pasirūpinti jau žiemą. Tiek suaugusieji, tiek vaikai skiepijami pagal tokį patį grafiką. Dabar pasiskiepiję žmonės būtų saugūs šiam sezonui ir mažiausiai trims metams į priekį.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
Komentuoti: