Prieš penkiolika dešimt metų kilo antroji alergijos banga – alergija maistui: padaugėjo alergiškų vaikų ir jaunuolių, išaugo sunkių, net pavojingų gyvybei atvejų skaičius.
Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų.
Kas gali padėti tėveliams įtarti jų vaiką sergant maisto alergija ir kaip ji gydoma, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės pulmonologijos ir alergologijos centro vadovė prof. dr. Odilija Rudzevičienė.
Alergiją išauga vis vėliau
Maisto alergiją gali sukelti daugiau nei šimtas produktų. Jai jautriausi iki dviejų su puse trejų metų amžiaus vaikai, kurių mūsų šalyje yra apie 6 proc. Mažyliai dažniausiai netoleruoja pieno ir kiaušinių. Taip pat dažni alergenai yra kviečiai, žemės bei kiti riešutai, kaulavaisiai, kai kurios daržovės. Alergija žuviai, vėžiagyviams - retesnė, bet paprastai išlieka visam gyvenimui.
Alergija maisto produktams su amžiumi dažniausiai yra išaugama. Štai alergiją pienui iki 3 metų amžiaus išauga 80–90 proc., o kiaušiniams – apie 50 proc. ligoniukų. Tačiau stebima tendencija vis vėliau išaugti alergiją šiems produktams.
Pasitaiko ir vadinamasis daugybinės alergijos sindromas, kada vaikas netoleruoja trijų, penkių ar daugiau maisto produktų. Jis paprastai diagnozuojamas patiems mažiausiems. Tokie vaikai reikalauja dar daugiau priežiūros, jiems yra skiriamas ypač griežtas gydymas.
Mažesni serga sunkiau
Nustatyti alergiją maistui nėra taip paprasta. Ją gali išduoti įvairūs simptomai, todėl tėveliams reikia itin atidžiai stebėti vaiką nuo pat kūdikystės.
Atkreipti dėmesį reikėtų, jei suvalgius tam tikro produkto vaikui išberia odą, atsiranda virškinimo sutrikimai (pilvo skausmai, pykinimas, atpylinėjimas, vėmimas, tuštinimosi sutrikimai), rečiau – užgula nosytę, apima čiaudulys. Sunkios alergijos maistui atveju gali formuotis mažakraujystė, svorio augimo sutrikimai. Kamuojamas įvairių simptomų, ypač niežtinčio bėrimo ar virškinimo sutrikimų, vaikas tampa dirglus, irzlus, sutrinka jo miegas.
Kuo vaikas mažesnis, tuo ligos eiga sunkesnė, dažniau kenčiama nuo odos bei virškinamojo trakto sutrikimų. Be to, didėja tikimybė, kad ateityje tokiam ligoniui pasireikš alergija ne tik kitiems maisto produktams, bet ir įkvepiamiems alergenams – namų dulkių erkutėms, naminiams gyvūnams.
Pavojingas net kvapas
Formuojantis sunkiausiai alerginei reakcijai – anafilaksijai, galinčiai baigtis anafilaksiniu šoku – atsiranda niežtintis dilgėlinis bėrimas, vokų, ausų, plaštakų tinimas, dusimas, pilvo skausmai, vėmimas, gali nukristi kraujo spaudimas, vaikas suglemba.
Tokia reakcija pasireiškia staiga – praėjus nuo kelių minučių iki poros valandų. Ją gali sukelti ne tik suvalgytas menkiausias produkto kiekis, bet kvapas ar kitoks kontaktas. Tokiam mažyliui laiku nesuteikus pagalbos gali ištikti mirtis. Todėl prieš perkant produktus, renkantis patiekalus kavinėje, tėveliai turėtų labai atidžiai ištyrinėti jų sudėtį.
Pagrindinė pagalba tokiam vaikui – adrenalino injekcijos. Į mūsų šalį jau yra įvežti ir adrenalino autoinjektoriai, kuriuos labai patogu naudoti. Deja, jie yra brangūs ir kol kas nekompensuojami.
Paskiria eliminacinę dietą
Geriausia bandyti susekti alergijos kaltininką namų sąlygomis – kasdien pildyti maitinimosi dienoraštį. Atvykus pas gydytoją pirmiausiai bus atlikti odos dūrio mėginiai. Greitojo tipo alerginę reakciją įvertinti padeda ir specifinių antikūnų – imunoglobulinų E – tyrimas, kai paėmus kraujo nustatomi ir pavieniai alergenai, ir kelių dešimčių alergenų paletės.
Odos lopo mėginiais tiriama lėta alerginė reakcija, pasireiškianti ne iš karto suvalgius alergizuojančio produkto, o po dviejų trijų parų. Maisto alergija galutinai patvirtinama arba atmetama provokaciniais oraliniais mėginiais. Juos būtina nuolat kartoti, kadangi alergija jau gali būti išaugta, tačiau teigiami antikūnai kraujyje išlikti.
Aptikus įtartiną alergeną vaikui yra paskiriama eliminacinė dieta, tuomet netoleruojamas produktas yra išbraukiamas iš valgiaraščio.
Verta žinoti
Eliminacinė dieta – pagrindinė priemonė gydant maisto alergiją. Alergiškiems karvės pieno baltymams kūdikiams skiriami specialūs labai hidrolizuotų (suskaldytų) baltymų mišiniai.
Maždaug penktadalis alerginių reakcijų įvyksta mokyklose, todėl labai svarbu, kad galintis išgelbėti gyvybę adrenalino autoinjektorius būtų tiek kiekvienoje mokykloje, tiek viešo maitinimo įstaigoje
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: