Jeigu nori kuo greičiau užmiršti skyrybas, tuoj pat susirask meilužį. Šis smetoninis patarimas nusivylusioms damoms tinka visais laikai. Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pažadėjo nebenervinti, atsistatydinti ir jeigu peticijos, liaudies meilė ir premjero įkalbinėjimai nepadės, teks ieškoti kito objekto, kuris taip smarkiai jaudina, kad net naktimis norisi jam skambinti. Tačiau bendravimui sukliudė baisus dalykas - žemas politinis lygis. Lygį kelti - ne ponių reikalas, nes jos tuo niekada nesiskundžia.
Seime - dar didesnis įvykis, kuris bent jau kelioms dienoms pritemdė vidaus reikalų ministro reikalus su 2G. Patriarchas Vytautas Landsbergis, išėjęs iš ligoninės, sužinojo - Seimas nubalsavo, kad Laisvės premijos jis negaus. „Tai buvo testas dabartiniam Seimui - istorinės kompetencijos ir protingo sąžiningumo testas. Man atrodo Seimas jo neišlaikė“, - mįslingai įvertino premijos negavimą politikos senolis.
Konservatoriai, socialdemokratai su liberalais, darbiečiais ir visais kitais susiriejo ir apdrabstė vieni kitus purvais. Kam? Tiesiog vietoj Laisvės premijos geriau įsteigtų Korupcijos arba tiesiog Lievą, kaip gražiai yra suskiemenavusi Lietuvą viena iš trijų valstybės vadovių. Jokių komisijų, užtat Seimo salė - pilna. Neateisi - dar gausi premiją. Sužibėtų altaristų akys, jaunimas ant stalų sušokęs kalbas sakytų, net Antanas Matulas leistų Broniui Bradauskui kokį butelaitį atkimšti ir kaip senais gerais laikais suolo draugus pavaišinti.
Ar bus premija, ar ne - vis tiek į tuos liūdnus renginius jiems teks eiti. Tai Sąjūdžio laikais užtekdavo šūktelti, kad Vingio parke bus mitingas, ir visi, kas gyvas, sugriūdavo, mosuodami vėliavomis, dainuodami ir skanduodami. Dabar šnekėtojų daugėja, jų klausančiųjų atitinkamai mažėja. Jeigu anksčiau dviese susitikę sakydavo: „pasišnekėkim, išliekim „dūšią““, dabar tik dalijasi informacija, kuri padės ne tik kilpą užnerti, bet ir taburetę paspirti.
Buvę oratoriai rėždavo aistringas kalbas minioms. Jie vis kartodavo: „Mes, kartu, susiimkim už rankų.“ Žmonės šventai tikėjo, kad taip visada ir bus, bet per kelis dešimtmečius pasijuto suskirstyti kinkiniais, kur visą vaizdą ir horizontus mato tik lyderiai. Mat tik jie turi privilegiją - gebėjimai yra antraeilis dalykas - bėgti priekyje. Jiems toks valstybės valdymas yra pats geriausias. Užtat ne taip galvas pasukę skverneliai sulaukia kitų, kuriems iki kaulo įgriso žiūrėti į partijų pakištas kupras, entuziastingo palaikymo.
Šiandien politikų likimą lemia ne nuveikti darbai, o intrigos. Ne be jų vyko skambiai rotacija vadinamas pirmasis šalies istorijoje gydymo įstaigų vadovų konkursas. Visi staiga tapę bedarbiais turėjo įrodyti, kad yra patys geriausi. Praėjo daugiau nei dveji metai, o naujokai jau spėjo prisidirbti arba juos taip sudirbo, kad eilinis pranešimas apie STT pergalingą žygį po baltaskvernių kišenes nieko nebestebina. Sveikatos apsaugos ministrė nejaučia nė kruopelės atsakomybės už tai, kad ministerijai priklausančiose įstaigose vadovai kaltinami vagystėmis. Koks čia lygis? Aukštas, žemas, politinis, o gal kriminalinis...
Kodėl Šiaulių, Panevėžio, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninės tapo teisėsaugos taikiniais? Žmonės kalba, kad krinta eurokomisarui Vyteniui Povilui Andriukaičiui, tuomet kai jis dar buvo SAM ministras, artimi vadovai. Jie, anot žinančiųjų, vienas po kito pateko naujos ministrės nemalonėn. Kinkiniui įsakyta tylėti, tačiau kiekvienoje sistemoje yra savų skvernelių.
Kad dar labiau klausytų, kuriami įstatymai. Šokinėsi, kaip mat iš ligoninės teliks senelių prieglauda, o tavo gydytojai galės anteles nešioti. Tokie šiandien įkainiai šiai paslaugai. Vidaus ligų gydytojams siūloma persikvalifikuoti į geriatrus. Tai tas pats? Gal geriau ministrei į troleibusų vairuotojus, nes jų dar labiau trūksta. Norinčiųjų būti ministrais - perteklius.
Geriau megzti teisės aktus kaip kokį voratinklį. Didelės musės kaip visada praeis kiaurai, gi mažosios įstrigs, sudžius ir jas suės. Žinančiaja m daugiau - čia apie ketvirtąjį restruktūrizacijos etapą. Mažiau - kalbu apie tai, kad vertėtų tuo pačiu principu rinkimų urnas statyti tik didžiuosiuose miestuose. Taip sutaupytume.
Yra toks posakis: politika - negražių žmonių šou. Tegul eina į visas televizijos laidas ir kalba visom temom. Jums norėtųsi, kad nenusišnekėtų apie sistemą, į kurią pateko atsitiktinai ir po kadencijos ją užmirs kaip blogą sapną? Sakote, yra specialistų, valdininkų, galinčių tai padaryti daug geriau. Taigi rinkyyyymai artėja...
O gal prie Vyriausybės pastato sostinėje, skverelyje po ištiesta V.Kudirkos ranka, padėkime daiktą, primenantį ekraną. Kai užeina nenumaldomas noras, tegul įkiša ten galvą - ekranas turi būti pakankamai didelis - ir kalba.
Naudos tiek pat. Užtat kiek sutaupytume!
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: