Birželio 3 dieną, Kauno apygardos teismas paskelbė savo verdiktą didelį visuomenės atgarsį sukėlusioje byloje, kurioje dėl pacientės mirties kaltinamas šio miesto chirurgas. Gydytojas pripažintas kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo. Kauno apygardos teismas paskyrė baudą ir 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo 1 metams 6 mėnesiams, įpareigodamas kaltinamąjį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat teismas skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti gydytoju chirurgu valstybinėse ir privačiose medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose atėmimą 2 metų terminui. Gydytojų profsąjungų nuomone, „pažangiose šalyse medicinos klaidų kriminalizavimo praktika vertinama kaip regresyvi, skatinanti gynybinę mediciną ir iš esmės bloginanti sveikatos sistemos funkcionavimą“. Tačiau kokiu būdu spręsti medicinos praktikoje iškylančias problemas, kaip šis atvejis? Kada gydytojai privalo būti griežtai baudžiami? Kaip išvengti gydytojų klaidų? Kokias prevencines priemones taikyti? Kaip apsaugoti pačius gydytojus? Apie tai ir daugelį kitų dalykų Seimo narės Jurgitos Sejonienės, medicinos ir farmacijos teisės eksperto Andrej Rudanov bei Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkės Auristidos Gerliakienės diskusijoje.