COVID-19 yra pirmoji istorijoje pandemija, kurios metu technologijos ir socialinės medijos yra taip plačiai naudojamos siekiant užtikrinti žmonių saugumą ir informuotumą, tačiau tuo pačiu metu stebime itin aktyvų technologijų panaudojimą informacijos iškraipymui ir skleidimui. Nors dezinformacija visada yra naudojama turint destruktyvių intencijų ir siekiant skaldyti visuomenę, ji gali virsti mirtinu ginklu, kai kalba pasisuka apie visuomenės sveikatą. Deja, sveikatos krizės dažnai tampa itin palankia terpe klaidingos informacijos kūrėjų ir skleidėjų veiklai; pavyzdžiui, ŽIV virusas ir Ebolos protrūkis buvo apipinti ilgai gyvuojančiomis sąmokslo teorijomis, o nuo COVID-19 pandemijos pradžios stebime nekontroliuojamą klaidinančios informacijos sklaidą visame pasaulyje. Šį reiškinį ekspertai vadina infodemija. Kaip reaguoti į nekontroliuojamus informacijos apie COVID-19 kiekius internete? Kokie veikėjai ir kodėl dalyvauja su infodemija susijusiuose veiksmuose? Apie tai ir daugiau Seimo narės Jurgitos Sejonienės ir nepriklausomo tyrimų centro ir NVO „DebunkEU.org“ vyriausiojo analitiko Balio Liubinavičiaus pokalbyje.