Ramina ir aiškina 
Organizatoriai aiškina, kad nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas skirtas įvertinti tuos mokymosi rezultatus, kurie yra bendresnio pobūdžio, svarbūs tolesniam mokymuisi ir darbui, yra ilgalaikio mokymosi rezultatai.
„Visiškai nesijaudinu, juk tai - ne egzaminas“, – sako ketvirtokas Martynas filmuke, pristatančiame šį mokinių gyvenimo etapą. „Po patikrinimo žinosiu, kur reikia pasistengti, kur tobulėti“, – tęsia Martynas. „Martynui ir nereikia jaudintis, tai - tiesiog kitokia pamoka. Atlikęs užduotis mokinys sužinos, kur jam puikiai sekasi, o kur reikėtų pasitempti. Kai jūs žinosite, kur reikia pasitempti, galėsite mokytis efektyviau, kur kas geriau realizuoti svajones,“ – aiškinama filme.
 
Tačiau Martyno žodžiai „visiškai nesijaudinu“, filmuko autorių pasirinkti turbūt neatsitiktinai. Kaip žinių patikrinimas veikia mokinių savijautą, psichinę gerovę? Kaip jaučiasi pradinukai, kai jų žinios tikrinamos nacionalio testo būdu?
Vaikų psichiatras Linas Slušnys mano, kad patys testai – ne katastrofa, katastrofa – kaip mes juos pateikiame vaikams.
 
Stresas vienus sutelkia, kitus - nutrenkia
Psichiatras siūlo išmesti iš galvos fantazijas, kad tokių situacijų gyvenime pavyks išvengti. Privalu suvokti – pasiekimai buvo ir bus vertinami.
Tik, anot specialisto, vienus stresas mobilizuoja, kitus – numuša kaip kėglį. Tam daug įtakos turi, kaip mokytojai ir tėvai šį patikrinimą vertina. Vieni tai pateikia kaip „nieko čia baisaus“, kiti – kaip siaubą.
Todėl nekeista, kad klausimas, ar ne per anksti pradinukams ir šeštokams tokie patikrinimai sulaukia atsakymo – priklauso nuo to, kaip pateikiama. „Taip, kaip jie dabar pateikiami, sakyčiau, per anksti ir mes tiktai darome žalą vaikams, – sako L.Slušnys. - Netgi kiršiname tėvus ir vaikus, nes tėvai irgi stresuoja, aiškinasi kas, kodėl. O tai turėtų būti natūrali gyvenimo dalelė, bet ne drama.“
 
Anot specialisto, itin svarbu, kad tėvai ir mokytojai vienodai siektų vaiko mokslo rezultatų.
Ne vienerius metus konsultuojantis tėvus dėl ugdymo ir švietimo problemų, L.Slušnys mato, kad mokyklos dar stokoja išminties: vis dar daug gąsdinimų, vis dar nemokame su tuo susitvarkyti. Stebina specialistą mokytojų retorika – „laukia košmaras, ateina testai“. „Jeigu su tokia nuotaika jis perduoda informaciją vaikams, šiems tą pačią akimirką„nukerta kojas“. Turiu pavyzdžių, kai mokytojai mokiniams sako: „dabar bus testai, dabar visi sužinos, ką jūs išmokote“. Tokiu atveju sakau, kad tai – ne vaikų reikalas, tai jums bus gėda, jeigu jie ko nors neišmoko“, - tikina psichiatras.
 

„Jei antroko testo rezultatai prasti ir jis neturi rimtų raidos sutrikimų ar kitokių dalykų, tai - ne vaiko, o šimtaprocentinė mokytojų ir tėvų problema. Mokinukui buvo netinkamai išaiškinta, arba netinkamai duoti testai,“ – sako vaikų psichiatras Linas Slušnys. 

 
Svarbu nusiteikimas
Specialisto manymu dar viena rimta suaugusiųjų bėda – blaivaus požiūrio stoka. „Į rezultatų vertinimą turėtų būti žiūrima kaip į pasitikrinimą, ko tu nemoki. Dabar netgi mokytojai sugeba taip nuteikti antrokus, kad šie testų pildyti ateina vos ne drebėdami. Žmonės, antra klasė!“ – stebisi L. Slušnys.
Jis mano, kad nesugebama paruošti vaikų siekti rezultatų. „Nemokame be streso parodyti, kokia to proceso prasmė, idėja,– teigia patyręs vaikų psichiatras. - Žinau atvejį, kai vaiko, kuriam sunkiau sekėsi, paprašė, kad jis į testus geriau neateitų. Man baisu, kad mokykloje tokie dalykai vyksta.“ 
 
Gyvenimą griauna ne egzaminai
Ką patyręs vaikų psichiatras galėtų patarti tėvams, norintiems padėti vaikui tvarkytis su egzaminų stresu? „Kol mokykla ir tėvai nesusitars, kad kartu siekia vieno tikslo ir netaps iš principo vienu monolitu, tol gerų mokymosi rezultatų (pagal vaiko pajėgumus) nebus“, – kerta L.Slušnys. Jis siūlo tėvams prisiminti, kiek jų gyvenime buvo egzaminų, kiek jų neišlaikė, ar gyvenimas dėl to sugriuvo? Ne. „Dažniausiai gyvenimas griūdavo, kai trūkdavo padoraus santykio, padoraus bendravimo, sutarimo tarp žmonių.
Mes turime gebėti parodyti vaikui, kad tas testas ir jo rezultatai nekeičia tėvų santykio su vaiku. Kad esame gebantys padėti vaikui, kokia bebūtų situacija. Rodyti pagarbą vaikui, padėti, kai jis nerimauja, reaguoti į jo nerimą. Jis turi jaustis saugus. Mokymasis yra tam tikras žaidimas su tam tikromis taisyklėmis. Kol mes nesuvoksime, kad mokymasis nėra katorga, nieko nebus,“ –akcentuoja L.Slušnys.

---

Komentarai 
Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Dovilė Šakalienė:

- Nesu kategoriškai prieš standartizuotus testus, bet, manau, kad mes per daug juos akcentuojame. Mokome vaikus kaip beždžioniukus pakartoti tam tikrus atsakymus. Vaikas, kuris neturi matematinio, loginio mąstymo, patiria didžiulį stresą, Gali kilti menkavertiškumo, nepasitikėjimo savimi kompleksas.
 
Tai nėra ta kryptis, kuria turėtume eiti. Manau, kad turėtume įtraukti kokybinį elementą. Mūsų visuomenė stokoja tarpusavio pasitikėjimo. Tai vienas komponentų, kuris lemia, kad visuomenės gerovė kol kas nėra tokia, kokios norėtume. Tačiau dabar mes ginčijamės, kaip patikrinti žinias, o ne koks turėtų būti turinys.
Viena aišku – „zubrinimas“ šiame globaliame pasaulyje yra atsilikęs metodas. Reikia išmokyti vaiką mąstyti kūrybiškai, informaciją rasti, analizuoti ir kurti, o ne atkartoti.
Tai mano asmeninė subjektyvi nuomonė.
 
Klaipėdos dramos teatro aktorė Eglė Jackaitė, 

- Mano sūnus antrokas, jis pirmą kartą atliks tas užduotis. Nesureikšminu to ir mano vaikas nestresuoja. Tačiau kiekvieni atvejai yra labai skirtingi ir individualūs. Antrokėliai dar tokie mažučiai, jie patiria stresą. Gali būti ir labai geri mokiniai, bet pats žodis „vertinimas“ veikia ir jie gali neišlaikyti. Ir taip jau gaila, kai tas atostogas vaikams sutrumpino, o dabar dar čia nuo mažumės spaudžia - man, švelniai tariant, tokia sistema atrodo liūdnokai. Norisi, kad jie mažiau turėtų sėdėti prie „kompų“, kad daugiau gamtos, daugiau laisvės, o ne įrėminimo ir egzaminavimo. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!