Stručio filosofija neveikia
„Kaip ir kitos prevencinės programos, taip ir storosios žarnos vėžio prevencinė programa yra pagrindinė profilaktikos priemonė kovoje su vėžiu. Ir jeigu šioje programoje dalyvauja tikslinė auditorija (tai yra 50-74 metų amžiaus žmonės), tikrai galime užbėgti ligai už akių. Tada gebame rasti ikivėžines būkles, tai yra polipus, kuriuos galime pašalinti endoskopijos pagalba arba diagnozuoti ankstyvas vėžio stadijas. Ankstyva ligos diagnozė sumažina mirtingumo riziką. Pirmos ar antros stadijos vėžiu sergančius pacientus penkerius metus tiriame ir laikome juos pasveikusiais 80-90 proc. atvejų. Ir tik 12-15 proc. pacientų išgyvena ketvirtos storosios žarnos vėžio stadijos atveju“, – skaudžią statistiką įvardijo gydytojas chirurgas onkologas.     
 
Storosios žarnos prevencijos programa yra svarbi dėl mažiausiai vienos priežasties: kaip ir daugelis kitų onkologinių ligų, storosios žarnos vėžys dažniausiai ima veikti be jokių simptomų. Taigi žmogus gali jaustis visiškai sveikas, tačiau sirgti mirtina liga. Storosios žarnos vėžio profilaktika padeda demaskuoti tyliai gilią šaknį knisantį naviką.       
 

„Ypač vyrams būna sunku tai suprasti. Pastarieji mąsto: juk aš neturiu jokių skundų – vadinasi, nesergu. Kodėl turėčiau tikrintis? Kai prasideda skundai, nebūtinai esame pavėlavę, bet dažniausiai turime pažengusią ligos stadiją“, – pasakoja Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas onkologas doc. dr. Audrius Dulskas, svarstantis, kodėl gi žmonės vengia arba neskuba pasitikrinti storosios žarnos sveikatos.

 
„Vienareikšmiško atsakymo nėra. Na, turbūt neturėtume versti žmonių dalyvauti programoje. Juk gyvename nebe toje santvarkoje“, – teigia doc. dr. A.Dulskas, pabrėžiantis prevencinės programos viešinimo ir medikų komunikacijos su visuomene svarbą. Be to, pašnekovas svarsto, kad galbūt pasitikrinti sveikatą paskatintų kiek griežtesnė sveikatos paslaugų kainodaros sistema. Pavyzdžiui, storosios žarnos vėžio pacientai, kurie anksčiau nedalyvavo programoje, už gydymą turėtų sumokėti iš savo kišenės.    
 
Pasitikrinti – vieni juokai
„Mes automobilius į techninę apžiūrą vežame dažnai. Kartą per metus ar dvejus. Bijome, kad jeigu automobilis suges, taisymas kainuos tikrai brangiau. Taip pat yra su mūsų sveikata. Tačiau kažkodėl žmonės šių paralelių nesupranta arba nenori suprasti. Juk storosios žarnos vėžio prevencijos programa yra kiek kitokia nei, pavyzdžiui, prostatos ar krūties. Diagnostika yra mažiau invazyvi. Dažnai pacientai baiminasi, kad iš karto atliksime kolonoskopiją. Ne, pirmiausia atliekame slaptą kraujo testą, kuris yra neskausmingas ir neinvazyvus“, – ramina doc. dr. A.Dulskas. Pašnekovas pažymi, jog laukti penkiasdešimtojo gimtadienio nėra būtina. Pasitikrinti storosios žarnos sveikatą galima ir anksčiau. Kiekvienas išmokome pasidaryti greituosius COVID-19 testus, todėl atlikti tyrimą nebus sunku.      
 
„Atlikdami greitąjį COVID-19 testą su šepetėliu makaluodavome seiles. Šiuo atveju įdedame gabaliuką išmatų, pamaišome ir ant plokštelės užlašiname tirpalą. Brūkšniukų skaičius parodo: arba testas teigiamas, arba neigiamas“, – paprasto, bet svarbaus tyrimo procedūrą apibūdino doc. dr. A.Dulskas.   
 
Storosios žarnos vėžio diagnozės atveju asmeniui atliekama kolonoskopija. Suprantama, kad pastarasis tyrimas gali grasyti ne vieną. Juk lankstus endoskopas įvedamas pro paciento išangę. Visgi, pasak doc. dr. A.Dulsko, baimintis procedūros nereikėtų, nes kitaip nei anksčiau tyrimas atliekamas su narkoze. Pacientas nepatiria diskomforto ar skausmo.      
 
Auksinio recepto nėra
„Jeigu žmogui pasireiškia negalavimai, kurių anksčiau nebuvo, ir tai tęsiasi 4-6 savaites, tada nereikėtų laukti ir užsirašyti konsultacijos pas specialistą. Pirmiausia vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris atliks pagrindinius tyrimus ir įvertins, ar pacientą reikia siųsti pas gastroenterologą, koloproktologą arba chirurgą“, – teigia doc. dr. A.Dulskas.    
 
Dėl pažengusios ligos pasikeičia ligonio tuštinimasis. Atsiranda vidurių užkietėjimas arba, atvirkščiai, žmogus viduriuoja. Gali kristi svoris, atsirasti bendras organizmo silpnumas, suprastėti hemoglobino rodikliai (dėl naviko kraujavimo). Kita vertus, nėra simptomo iš didžiosios „S“, kuris bylotų storosios žarnos vėžio diagnozę. Nėra ir vieno atsakymo, kaip sumažinti riziką susirgti. Visgi sveikas gyvenimo būdas tikrai nepakenktų, todėl rūkaliams ir stikliuko kilnotojams vertėtų pakeisti įpročius, o valgantiems nesubalansuotą maistą susimąstyti.  
 
„Sveika mityba reikštų Viduržemio jūros pakrantės dietą, tai yra daugiau daržovių, vaisių, jūros gėrybių. Reikėtų vengti raudonosios mėsos, kuri yra pagrindinis susirgimo storosios žarnos vėžiu rizikos veiksnys. Pavyzdžiui, PSO (Pasaulio sveikatos organizacija – red. past.) rekomenduoja iki trijų keturių šimtų gramų per savaitę. Vieną kartą per savaitę galima suvalgyti steiką, bet ne dažniau“, – pasakoja gydytojas chirurgas onkologas. Anot pašnekovo, raudona mėsa lėtina žarnyno funkciją. Dėl termiškai apdoroto produkto susidaro daug toksinių medžiagų, kurios asmens žarnynu slenka lėtai. Toksinės medžiagos ilgiau sąveikauja su žarnyno sienelėmis, o šie procesai gali lemti uždegimus, vedančius aptariamos ligos link.    



Profilaktika – paprasta, gydymas – sunkus
„Stengiamės personalizuoti gydymą: kiekvieno paciento ligos atvejį aptariame konsiliume, kuriame sprendžiame, koks gydymas būtų geriausias konkrečiam žmogui. Kalbant apie sisteminį gydymą, tam tikrų genų mutacijų buvimas arba nebuvimas lemia naudojamą (arba nenaudojamą) taikinių terapiją, – teigia pašnekovas, priduriantis, kad pagrindinis storosios žarnos vėžio gydymo būdas yra chirurginis. Šiuo metu taikomos atviros, minimaliai invazyvios, laparoskopinės ir kitokios operacijos. Gydyme naudojama ir robotinė chirurgija. Kita vertus, operacija nėra stebuklingas problemos sprendimo būdas. Kiekviena moneta turi dvi puses...      
 
„Tikrai po operacijos žmonės vargsta. Dažnai pacientai sako: „galėjau likti su vėžiu, būtų geriau“. Dėl operacijos gerokai nukenčia gyvenimo kokybė. Ir čia ne tik chirurgijos pasekmė. Spindulinis gydymas irgi turi komplikacijų. Chemoterapija taip pat turi šalutinį poveikį. Tai svarbu suprasti ir paaiškinti pacientams“, – pasakoja doc. dr. A.Dulskas, priduriantis, kad paciento tuštinimasis pakinta ir po sėkmingos operacijos. Pavyzdžiui, po tiesiosios žarnos pašalinimo pacientas tualete (per dieną) gali apsilankyti kelias dešimtis kartų. Be to, po operacijos gali sutrikti abiejų lyčių seksualinė funkcija (rečiau šlapinimosi), o per vėlai pradėjus gydymą dalis pacientų gali negrįžtamai prarasti potenciją ar kitas svarbias funkcijas.

---

 
Svarbu
Storosios žarnos vėžio prevencijos programa Lietuvoje vykdoma nuo 2014 m. liepos 1 d. Programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai). Paslauga nemokama. 2021 metų duomenimis, kasmet užregistruojama apie 1400 susirgimų, o per metus dėl storosios žarnos vėžio miršta daugiau kaip 800 žmonių.