Ugdomos skirtingos intelekto rūšys

Pasak gydytojų Žanos Dubodelovos ir Rimanto Mačiulaičio parengto tyrimo „Meno terapija kaip gydymo metodas asmenims, turintiems specialiųjų poreikių (psichikos sutrikimų)“, asmenų, kenčiančių nuo psichikos sutrikimų meniniai gebėjimai apima ne vien intuicijos ir jausmų, bet ir intelekto raišką. Skirtingos meno šakos ugdo skirtingas intelekto rūšis: muzikinį, erdvinį, judesio, bendravimo ir kitas. Be to, meninėje veikloje ugdomi suvokimo (analizės, lyginimo, apibendrinimo, vertinimo), kritinio mąstymo, problemų sprendimo bei kiti protiniai gebėjimai, turtinama emocinė patirtis, ugdoma jausmų raiškos kultūra, skatinamas asmenybės individualumo ir savarankiškumo atsiskleidimas.
 
Meninio ugdymo svarba itin padidėja kuriant intelektualią, kompetentingą ir kūrybingą žinių visuomenę, kurios egzistavimas susijęs su nenutrūkstama ženklų bei informacinių sistemų suvokimo, interpretavimo ir kūrybinių sprendimų priėmimo tėkme. Joje itin reikalingi tampa savęs ir kitų pažinimo bei savikontrolės įgūdžiai, gebėjimai prisitaikyti ir gerbti kitokį (dažnai skirtingą) mąstymo, darbo ir gyvenimo būdą, platus saviraiškos būdų (taip pat ir meninės bei estetinės) spektras.
 
Būdas geriau suprasti save
 
Tyrimais įrodyta, kad meno terapija mažina įtampą, buvimo ligoninėje trukmę, padeda kontroliuoti skausmą, gerina nuotaiką, tarpusavio bendravimą ir stiprina viltį sveikti. Užsiėmimuose galima geriau pažinti bei suprasti save – savo mintis, jausmus bei elgesį, kurie svarbūs ir gali padėti ramiau jaustis.
 
Yra daug galimybių išreikšti palaikymą, paramą vienas kitam; sulaukti atjautos ir supratimo, kalbant apie sunkius ar skausmingus dalykus. Galima pasimokyti iš kitų patirties, susipažinti su kitų istorijomis bei patirtimis, kurios padeda sveikti, geriau jaustis ir atlaikyti sunkius išbandymus. Meno terapija naudinga įvairaus amžiaus žmonėms, nebūtinai sergantiems ar susidūrusiems su gyvenimo problemomis: ligomis, netektimis, stresu. Ši terapija gali būti laisvalaikio praleidimas, ir galimybė įveikti vienišumą bei izoliaciją, išmokti atviriau reikšti jausmus, įgauti pasitikėjimo savimi ir stiprybės. Norintiems įveikti nerimą, depresiją, sumažinti įtampą.
 
Dailės terapijoje nereikia mokėti piešti, nes užsiėmimo metu vyksta savotiškas žaidimas su dailės priemonėmis ir technikomis, kurių dėka norima geriau pažinti save, o ne sukurti ką nors vertingo. Dailės ir žaidimų terapija gali pagelbėti žmonėms, turintiems bendravimo sutrikimų, taip pat ir vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų. Tai leidžia pažinti vidinį pasaulį negrėsmingu būdu – per terapinį bendravimą ir meno priemones.
 
Meno terapija padeda įveikti ne tik psichinio pobūdžio sutrikimus, bet yra taip pat ir pagalbinė gydymo medikamentais priemonė. Meno terapijos taikymo patirtis ir rezultatai medicinos, švietimo ir socialinėse įstaigose atskleidžia jos veiksmingumą. Psichinę sveikatą lemia teigiama emocinė ir dvasinė būsena.
 
Muzikos terapija pasižymi dideliu emociniu poveikiu. Šiai terapijai artima yra šokio terapija ir dramos terapija. Šokio terapijoje svarbiausia judesio ir emocijos santykis. Dramos ir teatro terapijoje puikiai atsiskleidžia sąmoningumas, gebėjimas bendradarbiauti. Skatinama vaizduotė ir įsijautimas.
 
Remiantis gydytojo psichoterapeuto Aleksandro Alekseičiko žodžiais: „Biblioterapija – tai gydomasis skaitymas, sielos treniruotė, kuri siekia ne gausinti skaitančiojo žinias, bet sugrąžinti žodžių vertę.“ Savo aplinkoje esančias knygas gydytojas vadina bibliovaistine, ir tik pasikalbėjęs ir supratęs žmogaus charakterį, ją rekomenduoja individualiai, kaip vieną psichikos ligų gydymo komponentų.
 
Geroji patirtis
 
Organizacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ aktoriai neseniai sukūrė varjetė spektaklį „Saliono kabaretas“, kuriame pirmą kartą Lietuvoje kartu su profesionalais vaidino ir demencija bei kitomis sunkiomis ligomis sergantys žmonės.
 
Spektaklio idėjos bendraautorė ir aktorė Joana Čižauskaitė Narvidė pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo spektaklių slaugomiems vaikams. Pamatę, koks stiprus šių spektaklių poveikis, aktoriai ėmė ieškoti formos, kaip tai perteikti ir senjorams. „Sužinojome, kad yra kolegų kitose šalyse, kurie turi tokį formatą. Nuvykome į Vieną, kur kartu su patyrusiais „Red Noses International“ aktoriais ieškojome tinkamiausios formos senjorams. Grįžome įkvėpti ir paskatinti. Teliko scenarijų adaptuoti Lietuvai ir jį pastatyti“, – teigia moteris.
 
Viena rimčiausių užduočių klounų komandai – Zigmui (Justinas Narvidas), Rožei (Justė Liaugaudė) ir dekoratorei bei šviesų dailininkei Aistei Alksnytei – buvo sukurti siužetą iš demencija sergantiems senjorams atpažįstamų elementų. „Buvo įdomu gilintis, kokios muzikos klausė žmonės prieš 30-40 metų, kokiomis idėjomis gyveno, kokios buvo to laikmečio naujovės, kokios vyravo meno kryptys“, – pasakoja aktorė.
 
„Raudonos nosys Gydytojai klounai“ komandos aktorė Joana Čižauskaitė Narvidė neslepia: sukurti varjetė su slaugomais žmonėmis nebuvo lengva. Pirmiausiai reikėjo pristatyti spektaklio idėją personalui ir įtikinti, jog tai saugu. Tuomet – organizuoti senolių aktorių atranką. „Aktoriais gali būti bet kuris slaugomas žmogus, tereikia įtikinti, kad jis gali tai padaryti. Pavyzdžiui, vienas mūsų senolis dvi dienas tikino, kad jis negali ne tik vaidinti, bet ir vaikščioti. Buvome sunerimę. Tačiau vaidinimo dieną jis tapo centrine figūra – tiesiog mėgavosi savo vaidmeniu ir padarė gerokai daugiau, nei galėjome įsivaizduoti“, – pasakoja J.Čižauskaitė Narvidė.
 
Slaugos namų „Addere Care“ atstovė Alina Kemežienė apie spektaklyje vaidinusių aktorių patirtį teigė, jog buvo gera matyti, kaip nušvinta žmonių veidai žengiant į sceną. Kaip jie puošiasi, ruošiasi, kaip nekantriai laukia, kada susirinks žiūrovai ir jie galės pradėti savo vaidmenis. Anot jos, visiems jiems svarbu estetinis vaizdas – jie visi nori būti gražūs, jiems patinka puoštis, profesionaliai dekoruota scena, rekvizitai ir pasipuošę scenos partneriai.
 
„Tiek vaidinę žmonės, tiek ir žiūrovai patyrė didelį estetinį pasitenkinimą. Tai neįkainojama patirtis mūsų slaugomiems žmonėms. Jie mėgavosi tuo, ką daro, iki pat paskutinės akimirkos. Po spektaklio jie noriai dalino autografus žiūrovams, dalyvavo furšete ir tikrai nenorėjo skirstytis. Esame labai dėkingi aktoriams klounams už šį didžiulį darbą ir atsidavimą, už palaikymą ir įtikinimą, kad slaugomi žmonės gali kur kas daugiau, nei jiems patiems atrodo“, – sakė A.Kemežienė.


Projektas „Nepasiduodantys negaliai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 8 tūkst. eurų



Partneriai: