Kiek COVID-19 pavojingas vaikams?

Ringailė Gvildė
2020-11-05
Koronavirusas (COVID-19) baimę kelia daugeliui, tačiau, priklausomai nuo amžiaus ir gretutinių ligų, juo užsikrečiama skirtingai. LSMU Kauno ligoninės med. dr. vaikų pulmonologas Eugenijus Griška teigia, jog vaikai iš tiesių koronavirusu serga rečiau ir lengviau. Tačiau turinčius lėtinių ligų reikia saugoti labiau.
Kiek COVID-19 pavojingas vaikams?
„Mokslinės studijos vis dėlto nurodo, kad didesnį dėmesį reikėtų skirti ir labiau saugoti vaikus tiek sergančius kvėpavimo takų ligomis, tiek esantiems po organų transplantacijos, imunosupresinės būklės ar turintiems kitų gretutinių ligų, onkologinių susirgimų. Visa tai yra rizikos veiksniai“, - sako LSMU Kauno ligoninės med.dr. vaikų pulmonologas Eugenijus Griška.

- Nors pandemijos pradžioje teigta, kad šis virusas vaikams nepavojingas, vėlesnės studijos kėlė prielaidas, kad jis gali sukelti retus, bet pavojingus sindromus. Kaip yra iš tikrųjų?
- Tuos retus ir pavojingus sindromus koronavirusas gali sukelti, bet tiek, kiek teko domėtis užsienio vaikų pulmonologijos favoritų pasisakymais, tai būna ypač retai. Gal kiek dažniau retieji koronaviruso sukelti sindromai, kaip, tarkime, kavasaki, pasitaiko Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, kur apskritai daugiau žmonių, didesnis tankis ir daugiau susirgimų. Lietuvoje dar tokių dabartinės pandemijos metu negirdėjau. 
 

- Ar yra studijos, kiek per visą šį laiką koronavirusu užsikrėtė vaikų?
- Tą pasakyti konkrečiais skaičiais vis dar sunku, bet procentinė dalis maža. Gerokai dažniau serga vyresnieji, suaugusieji. Iš vaikų amžiaus grupės kiek dažniau suserga paaugliai, gimnazistai. Dar per trumpai pažįstame šį virusą, tad skaičiai kinta nuolat.
 
- Sako, vaikai serga rečiau, lengviau... Ar tai tiesa?
- Taip, žinoma. Vaikai iki paauglystės imunitetą dar tik formuoja ir serga įprastomis virusinėmis infekcijomis, peršalimo ligomis. Bet kodėl jie yra atsparesni COVID-19, galutinio atsakymo mokslininkai dar neturi. Kol kas stebima, kad šis virusas labiau griebia vyresniuosius, ypač sergančius gretutinėmis lėtinėmis ligomis. 
 
- Besimptomiai sergantys vaikai netampa pavojumi tėvams, seneliams? Jie virusą gali platinti ir ugdymo įstaigose...
- Čia kol kas nuomonės įvairuoja ir kiekviena pusė ras savų argumentų, remiantis literatūra ar patirtimi. Tarkime, britai jau seniai kėlė klausimą, ar tikrai tikslingas mokyklų uždarymas, ypač jaunesnių klasių. Prieita prie nuomonės, kad tai nėra būtina. Lietuvoje, manau, situacija panaši. Geriausiai matau, kas vyksta Kauno rajone - daugiau atvejų fiksuojama, kai vaikai parneša COVID-19 į namus, o ne atneša iš namų į ugdymo įstaigas. Kiek teko kalbėtis su skirtingų mokyklų vadovais, paaiškėjo, kad mokyklose fiksuoti atvejai atkeliavo būtent iš namų, šeiminės aplinkos į mokyklas, o ne atvirkščiai. Tad vaikai dažniau užsikrečia nuo tėvų ir ateina į mokyklą. O mokyklose virusas taip plačiai, mano akimis, neišplinta. Mes LSMU ligoninėje tikrai nematome, kad vaikai važiuotų ištisomis klasėmis, anaiptol.

Didesnis koronaviruso pavojus mokyklose, manau, kyla ne patiems vaikams, o personalui, vyresniems mokytojams, kitiems darbuotojams. Turiu mintyje, kad šie dėl amžiaus ir gretutinių ligų patenka į didesnę rizikos grupę nei vaikai.
 
- Kiek smarkiai koronaviruso komplikacijų riziką didina kvėpavimo takų ligos, kad ir ta pati astma?
- Mokslinės studijos vis dėlto nurodo, kad didesnį dėmesį reikėtų skirti ir labiau saugoti vaikus tiek sergančius kvėpavimo takų ligomis, tiek esantiems po organų transplantacijos, imunosupresinės būklės ar turintiems kitų gretutinių ligų, onkologinių susirgimų. Visa tai yra rizikos veiksniai.
Vaikui, sergančiam astma, užsikrėtus COVID-19, koronavirusas gali pabloginti astmos kontrolę. Jo kvėpavimo takai yra pažeisti, sergantys, tad ir koronavirusu lengviau užsikrėsti. Tačiau manymas, jog astma ar kita kvėpavimo takų liga sergančiam vaikui užsikrėtus COVID-19 būtinai prireiks dirbtinės plaučių ventiliacijos, yra tik hipotezė. Lietuvos pulmonologai, mano akimis, vaikų astmos kontrolę vykdo tikrai neblogai ir jų bendra būklė yra gera. Jų niekaip nebūtų galima pavadinti ligoniais, jie gyvena įprastą gyvenimą, tik kartais, jeigu reikia, vartoja vaistus.
 
- Kokie vaikų sveikatos požymiai lengviausiai leidžia įtarti užsikrėtus koronavirusu? Ar jie skiriasi nuo suaugusiųjų?
- Vaikams galioja tie patys klasikiniai koronaviruso simptomai kaip ir suaugusiesiems. Pirmasis simptomas vaikams, kaip ir kitų ligų atveju, yra karščiavimas. Taip pat: sausas kosulys, nuovargis, galimi virškinamojo trakto sutrikimai, kaip vėmimas ar viduriavimas. Tiesa, visi šie simptomai tinka daugeliui kitų infekcinių ligų ir diferencijuoti nėra lengva. Dažniausiai, pasireiškus vienam ar keliems šių simptomų, apie koronavirusą pagalvojama tik tuo atveju, jeigu šeimoje ar artimoje aplinkoje kas nors jau turi patvirtintą tokią diagnozę. Svarbiausia šiuo atveju epidemiologinė anamnezė, nes jokių tik vaikams būdingų specifinių simptomų nėra.
Tiesa, jeigu vaikas sukarščiuoja, tėvai neturėtų skubėti jo vežti į gydymo įstaigą. Vaikui jaučiantis pakankamai gerai, galima kurį laiką jį stebėti namuose. Jeigu tėvams atrodo, kad vaikas elgiasi kitaip nei įprasta, tampa vangus, jau galima pasirodyti medikams ir atlikti PGR testą.

Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.  
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    21-osios chromosomos žmonės

    21-osios chromosomos žmonės

    Vienas iš 700 pasaulio kūdikių gimsta su Dauno sindromu. Šie 0,14 proc. Žemės gyventojų vis dar apipinti ginčais dėl...
    Vaikų chirurgams daug nerimo sukėlęs negaluojantis  paauglys įveikė naują klastingą ligą

    Vaikų chirurgams daug nerimo sukėlęs negaluojantis paauglys įveikė naują klastingą ligą

    Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vaikų chirur...

    Budinti vaistinė


    Greitieji COVID-19 testai: kaip atlikti ir kokios galimos klaidos?

    Greitieji COVID-19 testai: kaip atlikti ir kokios galimos klaidos?

    Šalyje sparčiai augant užsikrėtimų COVID-19 virusu skaičiui, dažnas savikontrolės testus renkasi atlikti namuose. Tam yra n...
    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vyriausybės sprendimu galimybių pasas nuo gruodžio 28 d. bus išduodamas vaikams nuo 12 metų, o nebe nuo 16-kos, kaip buvo i...

    razinka


    Sveika šeima


    Toksiški santykiai: kaip vėl jų neužmegzti?

    Atsikratę toksiškų santykių, kuriuose trūko pagarbos ir supratimo, žmonės neretai ir naujuose įbrenda į tą pačią balą. Psichoterapeutė Kaytee Gillis pastebi, kad patyrusieji traumų ankstesniuose santykiuose sunkiai įžvelgia „raudonas vėliavas“ ir ateityje. Ji pateikia penkis dalykus, kurie tokiems žmonėms atrodo no...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Australija neišlaikė omikron testo

    Beveik dvejus metus – tiek Australija buvo atsiribojusi nuo išorinio pasaulio. Pernai gruodį atidariusi sienas ji pasitiko omikron atmainą, kuri sparčiai išplito šalyje. Vietiniai žmonės išsigandę, medikai nespėja susitvarkyti, o politikai nežino, kokius sprendimus priimti.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ar narcizas lietuviška gėlė?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar narcizas lietuviška gėlė?
    Pasiūlymas naujam verslui
    Henrikas Vaitiekūnas Pasiūlymas naujam verslui
    Apie vieną nuogą ir tris apsirengusius karalius
    Henrikas Vaitiekūnas Apie vieną nuogą ir tris apsirengusius karalius

    Naujas numeris