Visų pirma – neveiksnumo statusas
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius kalbėdamas apie psichikos ligos sukeliamus socialinius sunkumus, kai tenka disponuoti pinigais, atkreipia dėmesį, kad tai galioja mažai psichikos ligonių daliai. Mat tokie sutrikimai, kaip nemiga ir anoreksija, šiuo atveju neturėtų būti laikomi psichikos liga.
 
„Nerimo sutrikimas nelygus ūmiai psichozei ar demencijai“, – patikslina M.Marcinkevičius ir išskiria tris psichikos ligų kategorijas.
„97 procentai psichikos liga sergančiųjų puikiausiai susitvarko savo finansus, tai yra adaptuoti asmenys. Vienas procentas serga sunkiomis psichozės formomis, likusius vieną ar du procentus sudaro sergantys demencija senyvame amžiuje. Taigi, padėti susitvarkyti finansinius klausimus reikalinga vos tiems keliems procentams psichikos liga sergančių asmenų“, – aiškina specialistas.
 
Nors skaičiai maži, problema, sako psichikos sveikatos specialistas, – didelio masto, neretai pasitaiko nesusipratimų.
Paprastai psichikos asmenims tvarkyti finansus padeda jiems teismo priskirtas globėjas. Tačiau kelias iki jo – daug laiko ir įdirbio reikalaujantis procesas, kurį toli gražu ne visi pasiryžta nueiti.
 
„Kad toks pacientas turėtų juridinį globėją, jis visų pirma turi būti pripažintas neveiksniu. Dažnu atveju demencija sergantys pacientai neformina neveiksnumo – globėju paprastai tampa jų vaikai ar kiti artimi giminaičiai“, – pasakoja M.Marcinkevičius. Oficialiai neveiksniais pripažintų psichikos ligonių globėju tapti gali ir institucija, pavyzdžiui, globos namai.
 
Situacijos įvairios

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius įspėja: neturint oficialaus globėjų statuso, t.y. neforminant sergančiajam neveiksnumo, kyla aibė problemų. Žmonės, kurie nėra pajėgūs patys susitvarkyti finansų, tokių kaip paveldėjimas ar banko sąskaitos atidarymas, nori nenori tai patiki artimiesiems.

 
„Paimkime paprastą situaciją: baigėsi slaptažodžių kodų kortelės galiojimo laikas, esi užstrigęs, prisijungti prie banko sąskaitos negali. Tai – didelė problema. Psichikos ligonius prižiūrintys asmenys patys paimti naujos kodų kortelės neturi jokio juridinio statuso“, – atkreipia dėmesį specialistas ir sako, kad žmonės tuomet jau sukasi kaip išmano. Vienus gelbėja galimybė visa tai atlikti nuotoliniu būdu, kuomet nebūtina atskleisti, kas stovi „už kadro“. – Ne paslaptis, kad į bankus dažnai ateina lydintysis asmuo su sergančiuoju, jo asmens dokumentu ir su banko darbuotojais kalba už jį. Psichikos ligoniui tenka tik sėdėti ir stebėti. Banko darbuotojams, matyt, to ir tepakanka, kad tas asmuo yra šalia ir neprieštarauja veiksmams“, – kaip neretai sprendžiami finansiniai klausimai, pastebi psichiatras.
 
Pasitaiko bandymų pasipelnyti
Specialistas sako, kad finansinius klausimus ne visada pavyksta spręsti gražiuoju. Neretai pasitaiko nesąžiningų atvejų, kai sergančiuoju psichikos liga bandoma pasipelnyti.
 
„Skaudžiausia, kai tokiu būdu ir butus ar kitą brangų turtą artimieji persirašo sau. Teismuose nemažai bylų, kai tenka aiškintis, ar tikrai testamentas yra sudarytas sąžiningu būdu“, – pasakoja pašnekovas ir priduria, kad pasitaiko atvejų, kai nepatekinti artimieji prieštarauja tokiai sergančiojo valiai ir turto dalyboms.
 
„Stebime atvejus, kai turtas būna užrašytas ne vaikams, o, tarkime, kaimynui ar sugyventiniui. Sudėtinga tai išnarplioti. Būna ir tokių atvejų, kai formaliai svetimas žmogus, nesusijęs jokiais giminystės ryšiais, rūpinasi sergančiuoju sunkiausiais jo gyvenimo metais, o vaikai net nepasirodo. Paskui pastarieji pyksta, kai turtas būna perrašytas ne jiems. O gal iš tiesų tokia ir buvo to žmogaus valia? Turtą perrašyti tam, kuris rūpinosi sunkiausiais gyvenimo metais, kai labiausiai reikėjo pagalbos? Kuri pusė teisi – negali pats spręsti, – į kokią painiavą dažnai pakliūna artimieji, neturėdami teisinio statuso spręsti finansinių artimojo reikalų, sako psichiatras. – Kiekvienas atvejis individualus ir painus. Kaskart reikia spręsti mįslę, kuri savaip sudėtinga ir, ko gero, kiekvienu atveju būtų neprošal turėti advokatą. Turbūt ir teismui nelengva nustatyti, ar tikrai tokia asmens valia ir tai sąmoningas sprendimas, ar vis dėlto yra piktnaudžiaujama asmens sveikatos padėtimi.“
 
Demencijos atvejais ypač sudėtinga
Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius Algimantas Liausėda svarsto, kad spęsti finansinius klausimus ypač sudėtinga sergant senatvine demencija.
 

„Daugelis psichikos sutrikimą turinčių asmenų sugeba tvarkytis su pinigais. Vis dėlto senstant atsiranda rizika susirgti demencija, kuri tam tikrame lygyje pažeidus asmenybę jau sukelia tokių psichikos pažeidimų, kad žmogus jau nebegali tvarkyti savo pajamų ir išlaidų balanso. Ši problema yra dar ūmesnė nei psichikos ligoniams“, – įsitikinęsRokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius Algimantas Liausėda. Mat demencijos atvejais, kai nėra tam tikrų ligos požymių, pacientai retai kada pripažįstami neveiksniais.

 
Kadangi kiekvienas atvejis – individualus, todėl ir vieno pagalbos patarimo, kaip apsieiti su pinigais, nėra. Psichiatras sako, jog sunkiausiais atvejais pacientas gali nė nepažinti pinigų, tuomet vienintelė išeitis – globa.
„Globėją paskiria teismas, kuris atsižvelgia į visas aplinkybes, todėl neturėtų rastis problemų finansiniams dalykams spręsti. Pirmiausia globėjais paskiriami artimiausi giminaičiai, kurie vargu ar bus suinteresuoti nuskriausti, piktybiškai pasipelnyti“, – optimistiškesnį scenarijų piešia tokiems pacientams A.Liausėda.

---

 
Komentaras
Teisėjas Jan Maciejievski:

- Protinė negalia – aktualiausia ir skaudžiausia sritis, kuriai reikia rasti tinkamą formą, kad jie būtų apsaugoti nuo piktavalių žmonių. Sovietmečiu daugelis tokiu būdu eliminuodavo turtą. Asistentas ar turto administratorius gali būti išeitis. Kaip tai padaryti, kad nežeistų orumo ir nestigmatizuotų, bet kartu ir užtikrintų jų interesus – teisės kūrimo laisvė. Galima džiazuoti. Yra daug būdų, kaip tai išspręsti.

 
 Projektas „(Ne)galiu keistis“ (7000 Eur)