COVID-19 periferijoje: visuomenės sveikatos biurai

Aneta Vaitkienė
2022-10-28
ES sveikatos sistema susiduria su tipiniais civilizuotos visuomenės iššūkiais – populiacijos senėjimu, augančia lėtinių ligų našta, poliligotumu, psichikos ir sveikatos problemomis, didėjančiais sveikatos netolygumais. Prie jų prisijungė ir COVID-19 pandemija, paskui save ištraukusi netikėtai užaštrėjusį klausimą apie visuomenės sveikatos specialistus.
COVID-19 periferijoje: visuomenės sveikatos biurai
Per dvejus COVID-19 metus Vilniaus mobiliajame testavimo punkte, įrengtame Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ iniciatyva, buvo atlikta trečdalis visos Lietuvos PGR testų, daugiau nei ketvirtadalis visų greitųjų antigeno testų Lietuvoje ir 40 proc. šalies serologinių testų.

Menkiau matomi didvyriai
„Visuomenė sveikatos specialistų vaidmuo nėra toks matomas kaip gydytojų, slaugytojų, – sako SAM Higienos instituto (HI) Visuomenės sveikatos technologijų centro Visuomenės sveikatos inovacijų skyriaus vadovė Virginija Kanapeckienė, – nes jų vykdomos prevencinės veiklos rezultatai dažniausiai išryškėja tik tolimoje ateityje, nėra tokie apčiuopiami, todėl plačiajai visuomenei jų veikla iki COVID-19 pandemijos buvo mažiau žinoma ir suprantama. Pasaulyje prieš trejus metus paskelbta pandemija atskleidė visuomenės sveikatos specialistų svarbą ir vaidmenį, valdant COVID-19 infekcijos plitimą.“
 
COVID-19 pandemija parodė, kokie svarbūs yra šie specialistai ir kaip trūksta tinkamos kompetencijos žmonių, gebančių priimti mokslu ir praktika pagrįstus sprendimus valdant COVID-19 infekciją. HI tvarkomo Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų registro duomenimis, visuomenės sveikatos įstaigose dirba apie 2 tūkst. specialistų, vykdančių visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas, ir jų skaičius nesikeičia nuo 2016 m., kai pradėjo veikti registras bei pradėta vykdyti visuomenės sveikatos žmogiškųjų išteklių stebėsena.

 
Veikla ne mažiau svarbi
Koks gi tų visuomenės sveikatos specialistų vaidmuo COVID-19 pandemijoje? Į tai gali atsakyti patys specialistai. „Pandemijos metu dirbome trimis kryptimis, – veiklos rezultatus reziumuoja Kaišiadorių rajono visuomenės sveikatos biuro vadovė Vidita Jonaitė. – Pirmoji ir svarbiausia kryptis visus praėjusius metus buvo veiklos, susijusios su COVID-19 pandemija. Tyrėme susirgimų atvejus, testavome, konsultavome, informavome, teikėme pagalbą vakcinacijos centre.“
 
Antroji darbų kryptis, jos pasakojimu, – tai visos veiklos, skatinančios Kaišiadorių gyventojus išlikti fiziškai aktyviems net ir tada, kai ribojamos grupinės veiklos uždarose patalpose, o dažno žmogaus tyko netikėta saviizoliacija. Buvo parengti keli projektai: organizuotas sporto užsiėmimų projektas „Būk aktyvus“, kurio pagrindą sudarė nemokami ir iš dalies finansuojami užsiėmimai zumba, pilatesu, šiaurietiškuoju ėjimu bei mankštos senjorams. Tiems, kas buvo priverstas likti namuose ar negalėjo lankyti grupinių treniruočių, buvo pasiūlyta projekto „Būk aktyvus“ atšaka „Būk aktyvus namuose“ pritaikyta mažiau judrų gyvenimo būdą gyventi priverstiems kaišiadoriečiams: vaizdo mankštos senjorams, virtualios treniruotės, skirtos stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, dirbantiems namuose, sergantiems osteoporoze, stiprinančių nugarą pratimų kompleksas ir mankšta su kineziterapijos kamuoliais.
 
Ir trečioji, ne mažiau svarbi darbų kryptis buvo nukreipta į psichologinę gyventojų sveikatą. „Šių paslaugų poreikis nuolat auga, – pastebi biuro vadovė. – Mes organizavome ir organizuojame nemokamas individualias bei grupines psichologo konsultacijas, dailės terapijos užsiėmimus, streso valdymo mokymus, publikuojame naudingus patarimus, padedančius gyventojams pasirūpinti psichikos sveikata, ir vaizdo medžiagą.“
 
Perėmė testavimo antplūdį

Per dvejus COVID-19 metus Vilniaus mobiliajame testavimo punkte, įrengtame Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ iniciatyva, buvo atlikta trečdalis visos Lietuvos PGR testų, daugiau nei ketvirtadalis visų greitųjų antigeno testų Lietuvoje ir 40 proc. šalies serologinių testų.
 
„Per dvejus metus epidemiologinė situacija Vilniuje nuolat keitėsi. Testavimo poreikis per pusę milijono gyventojų turinčioje sostinėje smarkiai augo, todėl lenktyniaudami su virusu privalėjome būti lankstūs, siūlyti inovatyvius sprendimus ir būti nuolat pasirengę naujiems iššūkiams. Pirmieji šalyje įdiegėme naujus tyrimo metodus ir pradėjome testavimą mokyklose, prisidėjome kuriant nacionalinę kaupinių ir paviršių tyrimų sistemą. Iš daugiau nei 1,6 mln. testų, Vilniuje atliktų per dvejus pandemijos metus, per 0,5 mln. testų atlikome ugdymo įstaigose. Bendradarbiaudami su Vilniaus miesto savivaldybe ir kitomis organizacijomis, kūrėme bei tobulinome pandemijos ir rizikos valdymo modelius, procesus. Sėkmingas mobiliųjų punktų darbo organizavimas ir pasiteisinusios pandemijos valdymo strategijos leido būti pavyzdžiu bei gerosiomis praktikomis dalytis su kitomis savivaldybėmis“, – pandemijos metu nuveiktus darbus apibendrina „Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė-Beigė.
 

Prasidėjus karui Ukrainoje, pandemijos metu įgytą patirtį biuro darbuotojai sugebėjo pritaikyti koordinuodami savanorius psichologus, padedančius į Vilnių atvykusiems ukrainiečių karo pabėgėliams. 
 
Apdovanojo geriausius
Tradiciškai šių metų vasario 10 d. Visuomenės sveikatos biurų asociacija (SVSBA) išdalino „Metų specialisto“ apdovanojimus. „Rinkdami „Metų specialistą“, pagalvojame ne tik apie pasiektus rezultatus, bet ir apie visuomenės sveikatos profesijos prasmę apskritai, o ypač dabar, pandemijos laikotarpiu. Pastaruosius metus mes jautėme, kad esame ypač reikalingi, o kartu ir profesionalūs bei atsakingi. Taip dar labiau save įprasminome, įgijome pasitikėjimą vietos bendruomenėse ir tarp skirtingų sektorių“ – kalbėjo SVSBA pirmininkė, Klaipėdos miesto VSB vadovė dr. Jūratė Grubliauskienė.
 
„Šie pandeminiai metai išties tiek man, tiek, manau, visiems visuomenės sveikatos specialistams buvo be galo sunkūs darbų gausa bei keliamais naujais iššūkiais. Džiaugiuosi, kad sunkumai buvo įveikti bei iškelti tikslai pasiekti“, – pabrėžė gavusi „Metų specialisto“ apdovanojimą Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro (VSB) Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Rasa Baliutavičiūtė.


Projektas „COVID-19: kalba ekspertai“ (4000 Eur)                       

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    A.Kukulskis: skubiosios medicinos gydytojai – idealistai

    A.Kukulskis: skubiosios medicinos gydytojai – idealistai

    „Visuomenei dar trūksta supratimo, kad skubios pagalbos skyrius nėra vieta, kur paslaugos suteikiamos greičiau – tai v...
    Atspari tuberkuliozė: lengvabūdiškumas turėjo pasekmes

    Atspari tuberkuliozė: lengvabūdiškumas turėjo pasekmes

    Karolio ligos istorija prasidėjo tada, kai jis, įstojęs mokytis kolegijon, išsityrė dėl tuberkuliozės (TB). Siurprizu jam t...

    Budinti vaistinė


    „Vaistinių pasigailėti negalima bausti!“ – kur dėti kablelį

    „Vaistinių pasigailėti negalima bausti!“ – kur dėti kablelį

    Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir kelios vaistinės neleistinai susitarė dėl kompensuoj...
    Vaistinėse įrengtos utilizuojamų vaistų dėžės

    Vaistinėse įrengtos utilizuojamų vaistų dėžės

    Kasmet utilizavimui iš gyventojų surenkama vis daugiau tonų vaistų, tačiau nemaža dalis žmonių iki šiol nežino, kaip...

    razinka


    Sveika šeima


    Mityba – prieš vėžį

    „Gyvenimas per trumpas, kad neskaniai valgytume“, – turbūt ne kartą teko girdėti šią pilvui palaimingą frazę iš kulinarijos atstovų lūpų. Vis dėlto sveikos mitybos specialistai atkerta: valgome, kad gyventume, o ne gyvename, kad valgytume. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos išvakarėse gydomosios m...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Prievartinė kontracepcija: nelemtas eugenikų palikimas

    Tūkstančių Grenlandijos moterų įsčiose, vykdant Danijos inicijuotą Grenlandijos inuitų populiacijos kontrolės kampaniją, šeštajame ir aštuntajame XX a. dešimtmečiuose buvo implantuota kontraceptinė priemonė. Danijos Vyriausybė neseniai paskelbė apie nepriklausomą šios vadinamosios „spiralių ka...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kuri jūsų akis verkia?
    Henrikas Vaitiekūnas Kuri jūsų akis verkia?
    Kaip sutaupyti 99 centus
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sutaupyti 99 centus
    Buvo buvo, kaip nebuvo!
    Henrikas Vaitiekūnas Buvo buvo, kaip nebuvo!

    Naujas numeris