Renginyje bus diskutuojama apie vaikų apsaugos nuo pasyvaus rūkymo galimybes,  apsaugos nuo pasyvaus rūkymo reglamentavimą, pasyvaus rūkymo poveikį vaikų sveikatai ir galimybes gerinti vaikų sveikatos apsaugą. 
 
Diskusijoje pranešimus skaitys mokslininkai, specialistai, visuomeninių organizacijų atstovai,  dalyvauti kviečiame įvairių ministerijų ir valstybinių institucijų atstovai, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų atstovai.
Renginys bus tiesiogiai transliuojamas Seimo interneto svetainėje, televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“.
 
Pasyvus rūkymas atsakingas už daugybę vaikų sveikatos sutrikimų, ypač susijusių su kvėpavimo takais. Įrodyta, kad tabako dūmus kenčiantys vaikai dažnai turi įvairių psichinės sveikatos problemų, tokių kaip hiperaktyvumas. Pasyviai rūkantys vaikai 1,5 karto dažniau serga bronchine astma, įvairiomis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis.
 
Skaičiuojama, kad pasaulyje apie 40 proc. vaikų kenčia nuo pasyvaus rūkymo. Europoje šis skaičius svyruoja nuo 51 proc. iki 61 proc. Rytų Europoje (įskaitant Rusiją). Duomenys apie tėvų rūkymo įpročius buvo tirti Europos mokyklinio amžiaus vaikų psichinės sveikatos tyrimo (SCMHE), atlikto 2010 metais, metu. Tyrime dalyvavo 5141 6–11 metų amžiaus moksleivių tėvai iš Vokietijos, Olandijos, Lietuvos, Rumunijos, Bulgarijos ir Turkijos. Tyrimo metu paaiškėjo, kad maždaug penktadalis (19,3 proc.)  mamų Rytų Europos šalyse ir dešimtadalis (10 proc.) mamų Vakarų Europos šalyse rūko būdamos šalia savo vaikų.  Tarp tėčių atitinkamai 24,5 ir 12,1 proc. Lietuvoje 2012 metais atliktas suaugusių Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimas parodė, kad 23 proc. gyventojų nurodė, jog jų bute  yra rūkoma.