Ar pavyko? Nelabai. Bet nepulkite teisti: ir jums ne viskas iš karto pavyksta. Apie dalines nesėkmės priežastis – kiek vėliau. O dabar – apie eksperimento privalumus.
Kuomet užsimoji mėnesį gyventi be cukraus, iškart padarai klaidą: nes galvoji tik apie kavą ar arbatą. O paskui – Lietuvos dietologų rašinius vartydamas – staiga supranti sistemą: viskas, ką apie cukrų (arba druską, arba apie baltą duoną) žinote, jau mažiausia dvylika kartų aprašyta. Skaičiai, faktai, gramai, miligramai ir įspėjimai dėl diabeto (ir dėl nutukimo) – kasmet tie patys. Kartojasi net ginčas, kiek gi cukraus telpa arbatiniame šaukštelyje: vieni dietologai užsispyrusiai sako, kad 5 gramai, kiti tvirtina, kad – 10. Kadangi gramus ar pusgramius rodančių svarstyklių neturiu, imu viduriuką – 7 gramus. O toliau jau skaičiuojam.
 
Jei iki šiol kavą gerdavote tik dukart per dieną ir skandindavot joje po du arbatinius šaukštelius cukraus, per 30 dienų vien su kava – 840 gramų. Jei sumažinote cukraus normą ir nūnai jau tik vienu šaukšteliu ją saldinate, sutaupote pusę: 420 gramų. O kas atsitinka po metų? Po metų jūsų spintelėje stovi daugiau, kaip 5 kilogramai nesuvalgyto cukraus! (Jei visai be cukraus kavą gersit – 10 kilogramų!). Bet komentarų apie sveikatą nebus. Nes 2023-aisiais laikraščiai, žurnalai ir internetas apie tai rašys dar kokius 46 kartus.
 
Bet dėl autoriaus primityvumo dar nepradėkite liūdėti. Nes, kuomet užkirba mintis visai to cukraus atsisakyti, pradedi iš arčiau įsižiūrėti į kiekvieną burnon dedamą daiktą. (Nes dietologai ir duonoj, ir padaže vis daugiau cukrų randa).
Dabar bus dietologinė-internetinė citata. Ir nedėsiu jūsų galvon sukramtytos minties: rebusą išspręskite patys. Kalba bus apie patiekalą be kurio rašinio autorius savo gyvenimo neįsivaizduoja: apie burokėlius. Tad trys mįslingos ir bauginančios citatos. Pirmoji: „Burokėlių sudėtyje gausu CUKRAUS, todėl jie tinka vartoti žali. Bet, paprastai, jie termiškai apdorojami“. Tai žalius valgyti? Ar virti?
 
Nelabai teiginį suprasdamas, imu kitą citatą: „Burokėliai – CUKRAUS BOMBA. Jie nėra, kaip visuomenei teigiama, sveikuoliški...“ O dar labiau iš vėžių išmuša trečiasis teiginys: „Burokėliai turi daugiau natūralių CUKRŲ (9 g) nei kitos daržovės...“ Kur tie devyni gramai? Kilograme ar litre šaltibarščių?
 
Norėčiau marinuotų burokėlių. Dabar. Bet skaitytojams pažadėjau, kad gyvensiu „Vita non dolce“. Ką daryti? Ogi tą, kas iš anksto turėjo būti padaryta: bet kuriam eksperimentui reikia pasiruošti. Vadinasi, iš anksto turėjau paskaityti, kas yra GI (glikemijos indeksas) ir kas – GA (glikemijos apkrova).
 
Dar nestumkite rašinio į šoną: bandysiu jums tai paaiškinti paprastais žodžiais. Pasirodo, „CUKRUS nelygus CUKRUI“ (čia dar viena citata iš „dietologinio“ rašinio, kuriame aiškinama, kad gliukozė, fruktozė, sacharozė ir maltozė mūsų organizmuose virsta arba energija, arba riebalais). O jei pasakyti ne taip „moksliškai“? Kada dietistai prašneks suprantama kalba?
 
Tas minėtasis GI – glikemijos indeksas – nusako, kaip greitai ir kaip aukštai (? – H.V) maistas (t.y. angliavandeniai) pakelia cukraus kiekį kraujyje. Skalė – nuo 0 iki 100. Burokėlių GI yra 64: ganėtinai aukštas. Bet, pasirodo, čia dar ne nuosprendis. Nes galutinė išvada priklauso nuo GA – glikemijos apkrovos. Todėl prašau dar sekundėlę kantrybės! GA – pagal mokslinius dietologų rašinius – apskaičiuojama taip: glikemijos indeksas/100 x angliavandenio kiekis porcijoje. Sudėtinga? Nežinau. Nes nesuprantu. Jei ir jūs nebandysite skaičiuoti, visiems mums teks patikėti tų pačių (arba kitų?) dietologų išvada. O ji – tokia: itin žemas glikemijos apkrovos rodiklis sako, kad burokėlių valgymas turi itin mažą įtaką cukraus padidėjimui kraujyje.
 
Tad ar reikėjo čia tų nesuvokiamai dauginamų ir dalijamų skaičių? Jei rašote disertaciją, taip. Jei mėgstate burokėlius – mėkite ir valgykite juos be dietologų patarimų! (Bet gal jums reikia žinoti, kad cukraus GI yra 100, o keptų bulvių – 120? O gal jus nustebins tai, kad žalių morkų GI -30, o virtų – 85? Ir visai gali būti, kad jūs nepatikėsite, jog lašinių ir Ghi sviesto GI yra lygus nuliui?). Ir paskutinis sakinys apie tą GI: valgant aukšto glikeminio indekso produktus – baltą duoną, ryžius, bulves ir medų – gliukozės ir insulinas mūsų organizmėliuose greitai pakyla, bet greitai ir krenta. Ir tie svyravimai sveikatai yra pavojingi.
 
Dabar – vis dar į galą nukeldamas eksperimento nesėkmes – papasakosiu apie kitus „Vita non dolce“ atradimus.  
Besibaigiančio lapkričio metą vienas geriausių pasirinkimų yra citrusiniai vaisiai. Ir prieš Kalėdas tinka. Tik bėda, kad mūsų šalelėn dažniausia atvežami tie, kurie pigiausi, o dažnai dar ir pabrokuoti. Nes, jei jūs žinote tik 4-5 apelsinų veisles, vadinasi, nieko nežinote. (Žinoma, atsiprašau, bet jūs gi nežinote, kad mandarinas ir klementinas taip pat yra... apelsinai. Jau nekalbant apie bergamotinius, indiškuosius, Japonijos ar Taivano apelsinus). Eime tikresnio ir teisingesnio pasirinkimo – greipfruto – link.
 
Kaip ten su CUKRAIS tuose greipfrutuose? Sako, kad viename dideliame vaisiuje cukraus 16-17 gramų. Ir tai verčia suklusti bei nepadauginti. Tačiau dietologai (ką tik pranešę apie cukraus blogybes) vėl patys sau prieštarauja. Rašo: „Žmonės, kurie prieš valgį dar ir greipfruto ragavo, lengviau numetė svorį...“
 
Tiems, kurie užsienio derliais nesidomi ir graužia tik lietuviškus obuolius: viename obuoly – 19 gramų cukraus. Ta pačia proga –ir apie kitus kasdienius produktus. Endokrinologai teigia: du prinokę bananai – 15 šaukštelių cukraus. Pusė kilogramo vynuogių – 30 šaukštelių cukraus.
Bet gramais – paprasčiau. Šimte gramų saldaus jogurto cukraus yra 13 gramų. Pomidorų padaže – dukart daugiau nei juodoje duonoje. O pastarojoje – dviejose riekėse – 8 gramai cukraus. Ir t.t.
 
Ir, matyt, neišsisuksiu, neparašęs, kodėl mėnesį turėjęs trukti eksperimentas žlugo. (Matyt, reikės kartoti). Todėl, kad atsitiko nedidelė medicininė bėda, po kurios šeimos daktaras – nedidelės prievartos būdu – išrašė receptą antibiotikams. Parsinešiau tą vaistuką ir, žinoma, jo receptūrą perskaičiau: „viename mililitre – 515 mg sacharozės. Vartoti 10 dienų. Ryte ir vakare“.
 
Vietoje komentaro – du ikikalėdiniai pastebėjimai. Pirmas: cukrus pyragą, keksiukus ir duoną ilgiau išlaiko šviežius. Padėkite šalia jų vieną gabalėlį cukraus.
Antras moterims: jei nusidažiusios lūpas jas patepsite cukrumi, o po to nulaižysite – šventinis dažas laikys gerokai ilgiau.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!