Vaikai tapo prastos ligų profilaktikos sistemos aukomis
Ramūnas Karbauskis
2016-03-14
Tuberkuliozės protrūkis Skuode, kai šia liga buvo užkrėsti 77 moksleiviai, rodo, kad sveikatos apsaugos sistema nėra orientuota į ligų profilaktiką. Dirbama su pasekmėmis, o ne priežastimis. „Kad užkirstume kelią ligų plitimui, pirmiausia reikalingas realus dėmesys ligų profilaktikai ir sveikai gyvensenai“, – teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, sveikatos projektų mecenatas Ramūnas Karbauskis.
Pasak Ramūno Karbauskio, tuberkuliozė yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė problema, kurios sprendimui reikalingas efektyvus ligų prevencijos programų vykdymas visuose šalies regionuose, bendradarbiaujant sveikatos ir socialinės apsaugos institucijoms. LVŽS pirmininko teigimu, tokių tuberkuliozės protrūkių kaip Skuode nebūtų, jei būtų sudarytos tikrai palankios sąlygos kiekvienam Lietuvos žmogui profilaktiškai nemokamai ir išsamiai pasitikrinti sveikatą ne rečiau kaip kas 5 metai.
„Dabartinė sveikatos sistema nėra palanki ne tik tuberkuliozės, bet ir neinfekcinių ligų profilaktikai. Jau penkerius metus mecenuoju akciją „Išsaugokime vyrus“, kurios tikslas – ankstyvoji prostatos vėžio diagnostika. Skyriau lėšas, už kurias buvo nupirkta pirmoji Lietuvoje mobilioji kraujo tyrimų laboratorija, kuri keliauja po Lietuvos kaimus ir miestelius, – sako R.Karbauskis. – Šioje laboratorijoje kiekvienas vyras gali nemokamai pasitikrinti kraują dėl PSA (prostatos specifinio antigeno).
Paaiškėjo, kad dauguma šių vyrų dėl tokios ligos tyrėsi kraują pirmą kartą gyvenime ir tyrėsi tik todėl, jog į jų kaimą, miestelį atvyko mobilioji kraujo tyrimų laboratorija ir jie tai galėjo padaryti be jokių gydytojų siuntimų ir kelionių į rajoninę polikliniką. Jau dvejus metus kraują dėl įvairių ligų ankstyvosios diagnostikos mobilioje kraujo laboratorijoje gali atlikti ir moterys. Kraujo tyrimai atlikti daugiau kaip šimtui tūkstančių žmonių, kurių nemaža dalis sužinojo apie rimtus sveikatos sutrikimus, kuriuos pradėjo savalaikiai gydyti.“
Pasak LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovo profesoriaus A.Verygos, ligoms laiku neužkertamas kelias ir dėl to, kad sveikatos įstaigose besilankantiems žmonėms nėra vertinami gyvensenos rizikos veiksniai. „Daugiausia patarimų, pvz., mesti rūkyti, gauna tie pacientai, kurie sulaukia 50-60 metų amžiaus ir pradeda mirti nuo rūkymo sukeltų ligų. Tuo tarpu jauniausia grupė, kur galima padaryti didžiausią įtaką, lieka mažiausiai paliesta, – teigia profesorius. – Ir tai yra sisteminė problema, nes šeimos gydytojai yra apkrauti darbu, turi labai mažus laiko resursus ir labai didelį pacientų krūvį, o elektroninės sveikatos sistemos, kurios turėtų palengvinti darbą, iki šiol nefunkcionuoja“.
Prof. A.Verygos teigimu, tuberkuliozė susijusi ne tik su savalaike ligos diagnostika ir tinkamu gydymu, bet neretai ir su asocialiais asmenimis, kurie gydymo vengia, arba piktybiškai nesigydo, tuo pat metu platindami infekciją. O socialinės apsaugos ir sveikatos sistemų bendradarbiavimas šitoje srityje iki šiol yra nepakankamas. „Net ir nustačius ligą, būtina pasiekti, kad ji būtų tinkamai gydoma, sprendžiamos problemos dėl tų, kuriuos gydyti reikia ilgai ir neretai tokiems pacientams turint priklausomybę nuo alkoholio, – pastebi A.Veryga. – Pastarosios problemos net nebandomos spręsti, tuo pat metu programuojant infekcinės ligos gydymo nesėkmę, nes pacientai nesilaiko gydytojų nurodymų. Todėl Skuodo ir kitus tuberkuliozės protrūkių atvejus vertinu kaip sisteminę sveikatos politikos problemą, o ne kaip izoliuotą vienos infekcijos kontrolės krizę.“
Ramūnas Karbauskis, LVŽS pirmininkas
Prof. Aurelijus Veryga, LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas
.jpg)
.JPG)
.JPG)
.jpg)
.JPG)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: