„Tradicinės“ ir „netradicinės“ medicinos integravimo sunkumai

Algimantas Kirkutis
2016-01-21
Kaip ir daugelyje Vakarų šalių Lietuvoje auga nusivylimas valstybine – „tradicine“ - medicina. Kaip atsakas į tai, vis daugiau žmonių, ypač sergančiųjų lėtinėmis ligomis, ieško pagalbos pas papildomosios ir alternatyviosios – „netradicinės“ - medicinos specialistus. Pavyzdžiui, pagal „CAMDOC Alliance“ publikuotą medžiagą Vokietijoje apie 80 proc. visų besigydančiųjų kreipiasi į natūraliosios medicinos specialistus. Jeigu atkreipsime dėmesį į tai, kad mūsų Valstybinė ligonių kasa „tradicinei“ medicinai išlaikyti skiria arti dviejų milijardus eurų, bus nesunku įsivaizduoti „netradicinės“ medicinos paslaugų rinkos mastą. Ši, kol kas šalies sveikatos apsaugos sistemos niekaip nekontroliuojama rinka kaip didžiulis masalas traukia visokio plauko verslininkus ir siekiančius lengvai pasipelnyti žmones.
„Tradicinės“ ir „netradicinės“ medicinos integravimo sunkumai

Ekonominė problemos dalis - tik matoma nedidelė ledkalnio viršūnė. Žymiai svarbesnės dalys slepiasi po vandeniu. Pagal mūsų šalies Konstituciją valstybės finansuojamos ir reguliuojamos „tradicinės“ medicinos paslaugų teikėjai (gydytojai, slaugytojai ir kiti sveikatos apsaugos darbuotojai) už padarytą paciento sveikatai ar kitokią žalą atsako pagal šalyje galiojančius įstatymus.
 
O „netradicinės“ medicinos specialistų paslaugų valstybė nefinansuoja ir nekontroliuoja, taigi už žalą, padarytą pacientui, neatsako niekas. Šias paslaugas savo noru finansuoja pats pacientas, tad visa gydymo rizika atitenka jam pačiam. Taip yra, nes „netradicinės“ medicinos sąvoka nėra įteisinta Lietuvos įstatymuose ir norminiuose dokumentuose, todėl minėtos paslaugos niekaip nereglamentuojamos.
 

Sunku įsivaizduoti dirbantį gydytoją ar slaugytoją, kuris neturi aukštosios biomedicinos mokymo įstaigos diplomo ir valstybinės licencijos verstis gydomąja veikla mūsų šalyje. O veikėjų, besiimančių pagelbėti ligoniams, neretai sergantiems net pačiomis sunkiausiomis ligomis, tokiomis kaip vėžys, neturinčių medicininio, kartais net ir jokio išsilavinimo, apstu. Taip yra todėl, kad „tradicinės“ medicinos paslaugos jau seniai susistemintos į vieningą sveikatos apsaugos sistemą ir yra valstybės reglamentuojamos.
 
O papildomoji - alternatyvioji – „netradicinė“ medicina priklauso kitoms medicinos sistemoms. Jai priklauso tam tikras gydomųjų praktikų iš Rytų, liaudies, homeopatinės, fizinės ir kitų medicinos sistemų mišinys. Tokių klinikinių praktikų yra labai daug, jos įvairios, kildinamos iš per šimtmečius susiformavusių atskirų gydymo sistemų: Ajurveda, tradicinė kinų medicina, homeopatinė medicina, fitoterapija ir kt.
 
Todėl labai sunku surasti bendrus jungiančius požymius, pagal kuriuos galima būtų, tampančią vis aktualesne žmonėms „netradicinės“ medicinos sritį susisteminti ir klasifikuoti. Tam reikalingos gilios „netradicinės“ ir „tradicinės“ medicinos sistemų žinios. 
 
Dėl šios priežasties nei Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), „tradicinės“ medicinos specialistams, nei Seimo Sveikatos reikalų komiteto politikams nepavyksta rasti atsvaros taškų, pagal kuriuos būtų galima sureguliuoti susidariusią sudėtingą situaciją. Apie tai liudija daugelis pastarojo meto publikacijų mokslinėje ir populiarioje spaudoje, viešai diskutuojama su atsakingais asmenimis specialiose televizijų laidose (pvz., 2016-01-07 LRT laida „Specialusis tyrimas“ ir kt. ).
 

Prieš keletą metų, įkūrus Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmus, buvo mėginama rasti atsakymus į šiuos sudėtingus klausimus, prie vieno diskusijų stalo sukviečiant tiek „tradicinės“, tiek ir „netradicinės“ medicinos atstovus. Tačiau į Rūmus daugiau susirinkus, susidomėjusiesiems „netradicinės“ medicinos galimybėmis, verslo ir politikos atstovams negu medikams, pastarųjų balsas taip ir liko neišgirstas. Todėl Rūmams pradėjus teikti „netradicinės“ medicinos specialistų kvalifikacijos sertifikatus jie neįgavo jokio kiek svarbesnio juridinio ar specialaus medicininio pagrindo ir net sukėlė tam tikrą susipriešinimą tarp praktikuojančių „netradicinės“ medicinos srityje medikų ir verslo atstovų.
 
Nepaisant to, kad panašios problemos sunkiai sprendžiamos ir kitose šalyse, papildomosios ir alternatyviosios medicinos populiarumas sparčiai auga. Pastebėta, kad ši medicinos sritis ypač svarbi gydant pacientus, sergančius su gyvenimo būdu susijusias lėtines neinfekcines ligas. Remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos 2011 metų Specialiosios generalinės asamblėjos dokumentais, šios ligos sudaro net apie 75 proc. viso žmonių sergamumo.
 

Reaguodama į tai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2014-aisiais išplatino svarbų dokumentą „PSO papildomosios ir alternatyviosios medicinos plėtros strategija 2014-2023“, apibrėžiantį „netradicinės“ medicinos sritį ir jos perspektyvas. Dokumente akcentuojama „netradicinės“ medicinos specialistų-ekspertų rengimo ir mokslinių tyrimų svarba. Siekiant geriau integruoti „netradicinę“ mediciną į valstybės reglamentuojamą sveikatos apsaugos sistemą atsakingų asmenų dėmesys atkreipiamas į universitetinių studijų ir mokslinių programų šioje srityje plėtros būtinumą.
 
Lietuvoje, Klaipėdos universitete, nuo 2014 metų veikia, SAM aprobuota, universitetinė bazinių studijų programa „Papildomoji ir alternatyvioji medicina“. Baigusiems šią programą studentams suteikiamas reabilitacijos mokslų magistro laipsnis. Pagal šią biomedicinos mokslų programą rengiami kvalifikuoti „netradicinės“ medicinos specialistai, pradedami svarbūs moksliniai tiriamieji darbai.
 
Programoje dirbantieji profesoriai, docentai ir lektoriai gerai išmano ir „netradicinės“, ir „tradicinės“ medicinos principus, panašumus bei skirtumus. Jie galėtų efektyviai prisidėti prie SAM ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto rengiamų „netradicinės“ medicinos reglamentavimo dokumentų paruošimo.
 
Tik bendras ir gerai koordinuojamas darbas gali duoti apčiuopiamų rezultatų siekiant pašalinti iškilusius sunkumus ir geriau integruoti „netradicinės“ medicinos laimėjimus į šiuolaikinę šalies sveikatos apsaugos sistemą, tam kad būtų pagerintas jos efektyvumas.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Pacientams po organų transplantacijos atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ dar nuo šių metų kovo mėnesi...
    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas, doc. dr. gydytojas neurochirurgas Antanas Gvazdaitis (68 m....

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė&ldqu...
    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima krit...

    Sveika šeima


    Spa namuose. Pradėkite nuo kūno žemėlapio

    Užkardą grožio centrams uždėjęs kranktinas, SPA ritualus verčia susikurti namuose. Jei skirtingos veido zonos daugeliui ne naujiena, kūno odos žemėlapis, ko gero, pažįstamas tik grožio specialistams.

    Sveikatos horoskopas


    Lapkričio 23 - 29 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kinija: pandemija plinta per šaldytą produkciją?

    Nuo pandemijos pradžios Kinija kaip įmanydama mėgina eliminuoti koronavirusą iš šalies, tačiau nedidelių židinių vis dar pasitaiko. Pastaruoju metu - dažniausiai įmonėse, kurios importuoja šaldyto maisto produkciją iš užsienio. Kinijos mokslininkai kelia versiją, kad koronavirusas gali plisti per ša...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Agnė Gaižauskienė Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Kiekvienam teks nuvykti...
    Henrikas Vaitiekūnas Kiekvienam teks nuvykti...
    Leonardas Cohenas ir jausmai
    Palmira Rudalevičienė Leonardas Cohenas ir jausmai

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica