Tiesa, subalansuota visiems

Henrikas Vaitiekūnas
2021-07-12
Dar neteko sutikti redaktoriaus, kuris pats tikėtų spausdinamais horoskopais: pakanka to, kad vienas kitas skaitytojas patiki. Todėl galiu galvą dėti: savo smagiąja kūryba gražiai mūsų naivumu manipuliuoja ir mano draugai – ponia Palmira bei ponas Naglis. Ir, žinoma, visi kiti prie tos saldžiosios porelės besišliejantys neastrofizikai.
Tiesa, subalansuota visiems

Dabar apie mitus. Žinynai teigia, kad mitai yra kolektyviniai vaizduotės atspindžiai. Ir, kad dažnai jie iš tikrųjų atspindi Kadais Buvusią Tikrovę.
Makalynė kažkokia. Bet įmanoma ir ją paaiškinti. Pavyzdžiui, štai taip: tie, kurie net akies krašteliu paprastai nepasižiūri į horoskopus, visuomet pastato ausis, kai internete randa publikaciją „Kodėl karštą dieną privalu išgerti stiklinę šalto alaus?“. Būtinai perskaito. Ir po to susinervina, to alaus šaldytuve neradę.
 
Taip ir atžingsniavome iki vasariškų sveikatos patarimų. Kuriais tikėti, o kuriais ne?

Laikai keičiasi. Ir vargu, ar patikėsite, kad neseniai – vos prieš keletą metų – didžiausias Lietuvos laikraštis ne humoro, o sveikatinimo skiltyje aiškino, jog pats geriausias vaistas nuo gripo ir peršalimo ir yra... aliuminio folija: tereikia kojas ta folija 5-7 sluoksniais apvynioti ir valandą taip pavaikščioti. Po dviejų valandų procedūrą pakartoti. Ir taip visą savaitę. Įtariu, kad toji laikraštinė antis rypavo neilgai: pasimirė net be jūsų bandymų. Bet radosi bandymai kiti – naujesni ir aktualesni. Todėl – pabandykim ir mes: nes vasara gi!
 
Pradėkime nuo karščio kupinos aktualijos – vandens. Jau keturiasdešimt ketvirtą kartą iš eilės dietologai mums paaiškino, kad kasdien jo privalu išgerti ne mažiau nei du litrus. Žinoma, be cukrinių priedų. Ir negazuoto. Bet! Nė vienas tų patarėjų net neužsiminė, kad gerti per daug – taip pat kenksminga. Sergantiems inkstų ar kraujagyslių ligomis vandens reikėtų mažiau. Be to, pertekliniai skysčiai iš organizmo išplauna natrį, geležį ir kitus mūsų kūneliams reikalingus mineralus.
 
Dabar – aktualija teisingai pandemijos sąlygomis gyvenantiems. Antibakterinis muilas yra gerai. Bet ne kasdien. Nes ant mūsų rankų nuolat gyvenančios bakterijos prie tokio muilo įpranta. Ir įgyja atsparumą. Prausimasis duše: gerai, bet taip pat – ne kasdien. Agresyvios šiuolaikinės prausimosi priemonės – šampūnai visokiausieji – mažina natūraliąją apsaugą: oda gali sutrūkinėti.
 
Mūsų patarėjai, dažnai paskatinti kremų gamintojų, vasarą spaudoje nuolat rašo apie apsauginius kremus. Reikia tų kremų. Tačiau, ar mokate pasirinkti? Jei tuose pajūrio-pamario tepaliukiuose yra per daug vitamino A arba E, rizikuojate susirgti širdies, kraujagyslių ligomis ar net vėžiu. Ir dar patikrinkite, ar etiketėje nerašoma apie chemines medžiagas, kenkiančias kvėpavimui.
Prie vasariškųjų vandens reikalų priminsim ir seną, kaip pasaulis mitą: girdi, jokiu būdu negalima pulti į upės ar jūros vandenį po sočių pietų. Komentaras: jei tai buvo pietūs be alkoholio, tuomet tai – mitas ir tiek...
 
Vasariškus karščius dažniausia lydi iki galo atviri langai ir skersvėjai. Tas vėjas bute nėra nepavojingas. Kaip nemalonumų išvengti, puikiai žinote: uždarykite tą kitą langą. O kol tai darysite, pagąsdinsiu: netgi nedidukas skersas vėjas gali atpūsti skausmingus tarpšonkaulinio ar trišakio nervo uždegimus, taip pat otitą, anginą, laringitą, tonzilitą. Dažnai po atpūstų nelaimių – ypač po peršalimų ar maudynių – tuos atvirus langus ir kaltiname. Bet ne! Čia nagus iškiša Tikrasis Mitas: peršalimas ir sloga – visai ne nuo tų vėjų gūsių. Tai tikrų tikriausia virusinė liga. Ji ir perduodama taip pat, kaip kiti virusai – masinio susibūrimo (ar atostogavimo) vietose. Ir, prisiminkite: antibiotikų, gydančių nuo peršalimo, pasaulyje iki šiol nėra. (Nedidelis žingsnis į šoną: dar vieno mito link. Mamos peršalusiam jaunimėliui visuomet uždraudžia valgyti ledus. Neteisingai daro: ledai, vos pakliuvę į organizmą, vos pradėję jame skaidytis, iškart išskiria šilumą). Visiškai ne mitas.

 
Jei atsitiko taip, kad dabar, rašinį skaitydami, atostogaujate ar šiaip paupy-pamary drybsote, tapsiu įkyresniu už visažinius dietologus. Ne, neaiškinsiu, kava ar arbata yra sveikiau. Tik darsyk priminsiu, kaip teisingai turėtumėte kvėpuoti. Nes vasara – puikus laikas išmokti tai, ką rudenį turėtumėte perpasakoti draugams.
 
Ar jau pasekėte save? Ar galite patvirtinti, kad, ir šį rašinį skaitydami, orą visąlaik įkvėpėte krūtine? Tai yra neteisinga! Pamokėlė: reikia kvėpuoti, išpučiant pilvą (įsivaizduojant, kad pilvas – tai pripučiamas kamuolys). O krūtinė turėtų beveik nejudėti. Medikai ir psichoterapeutai teigia, kad tik taip išnaudojamas visas plaučių tūris. Bet yra teigiančių, kad tokios pamokos niekur neveda. Girdi, dar vienas mitas.

 
Apie opiausią vasaros problemą. Aptikau ją, sužinojęs, kad praėjęs mėnuo vėl buvo darbymetis siuvėjams. Mat ne vienas, pajūrin besiruošiantis tik birželyje suprato, kad į pernykščius rūbus savęs nebesutalpins. Ir todėl ne tik siuvėjai jiems galvoj: ėmė ieškotis dietų. Čia mes vėl apie dar vieną gajų mitą – vartoti mažiau riebalų. Todėl, vos iš siuvėjo grįžę, vasarotojai ėmė pirkti pačią liesiausią varškę, paties menkiausio riebumo pieną, ir t.t. Klaida! Naikindami riebalus,  naikiname ir vitaminus. Ir pamirštame (arba nežinome), kad lieso pieno gamintojai jo skonį ir tekstūrą „gelbėja“ milteliais, skatinančiais blogojo cholesterolio gamybą.
 
Vasaros metas – gera proga organizmo pakampiams iššluoti: padeda švieži vaisiai, daržovės ir uogos. Bet prie jūros vis dar nepabuvusių ar soduose užklimpusiųjų vergovę labiau žeidžia kita – psichologinė nešvara. Ir ji sklinda ne tik iš televizoriaus. Tai ryte, septynios trisdešimt, prasidedantis cemento plytelių pjovimas kieme. Tai nuo aštuntos iki penkioliktos valandos žviegianti kaimyno žoliapjovė. Ir dar kita kaimynė, atėjusi tuo kaimynu pasiskųsti. Ji pasisakė, kuo tuos triukšmus užtušuoti bando: ogi triukšmauja pati: dukart per dieną kilimus siurbliu išvalo. Arba elektrinę plytą trečiąkart valikliu nupurškia. Arba su lietuvišku įniršiu ima kepti kotletus. 
 
Po tokios darbo dienos (nors į tarnybą eiti nereikėjo), ji jaučiasi visiškai nusiplūkusi. Jai truputį skauda galvą. Šiek tiek yra padidėjęs kraujo spaudimas. O tie visi aplinkui visą dieną triukšmavę – kiaulės ir tiek! Apie vasarą ji jau negalvoja. Nes laukia Kalėdų. Ir tai yra... tik dar vienas nieko bendro su teisybe neturintis mitas.
Vasariško patarimo nebus. Nes apskritai visi patarimai yra duodami tik dviem atvejais: a) kad to patarimo niekas neklausytų; b) kad išbartų tą, kuris patarimą davė.
Ir tai yra tiesa, subalansuota beveik visiems. Netinka tik gydytojams.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Parkinsono liga: jaunas pacientės amžius klaidino medikus

    Parkinsono liga: jaunas pacientės amžius klaidino medikus

    Mildai (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dabar jau 50, bet Parkinsono liga į jos gyvenimo duris pasibeldė kur kas ank...
    Projektas „Žemiau bambos“: jautriai, bet be tabu

    Projektas „Žemiau bambos“: jautriai, bet be tabu

    Su naujos gyvybės užsimezgimu atsiradusi idėja sukurti socialiniuose tinkluose „Žemiau bambos“ puslapį, išsiplė...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vyriausybės sprendimu galimybių pasas nuo gruodžio 28 d. bus išduodamas vaikams nuo 12 metų, o nebe nuo 16-kos, kaip buvo i...
    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse SAM leido aptarnauti daugiau žmonių

    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse SAM leido aptarnauti daugiau žmonių

    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo penktadienio leido aptarnauti daugiau žmonių.

    Sveika šeima


    Pirštų sąnariuose sproginėjantys burbuliukai: ar yra žala?

    Dažniausiai vaikystėje išmokę skleisti garsus lankstant piršto sąnarius, žmonės erzina aplinkinius, kurie kaip susitarę kartoja, kad senatvėje pirštai susisuks. Tačiau ar tiesa, kad šis įprotis gali sukelti sveikatos problemų?

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Narkotikai pražudo daugiau žmonių nei ginklai

    JAV Federalinis tyrimų biuras praėjusią savaitę pranešė, kad mirčių nuo perdozavimo, pandemijos metu, skaičiai pasiekė rekordiškas aukštumas. Šios mirtys – prarastos galimybės gydytis, didėjančių psichikos sveikatos problemų ir stiprių narkotinių medžiagų prieinamumo gatvėje pasekmė.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Dalytis apelsinu? Na, jau ne!
    Henrikas Vaitiekūnas Dalytis apelsinu? Na, jau ne!
    Ką renkasi blondinės?
    Henrikas Vaitiekūnas Ką renkasi blondinės?
    Atsargiai: biohakeriai atidunda!
    Henrikas Vaitiekūnas Atsargiai: biohakeriai atidunda!

    Naujas numeris