Iššūkių naujai Vyriausybei, be abejo, netrūks, tačiau norėtųsi, kad būtų pastebėti ir užfiksuoti didžiausi ateinančių metų PSDF biudžeto trūkumai – jei ne šiemet, kitais metais jie turi būti taisomi.  
Taisomi, kad būtų didinamas efektyvaus medikamentinio gydymo prieinamumas pacientams, biudžetas planuojamas išmaniai. 
 
Pirma – biudžete jau numatytas lėšų trūkumas vaistams
Kompensuojamiesiems vaistams PSDF biudžete reiktų 391 mln. eurų, o dabartiniame projekte suplanuota skirti 352,811 mln. eurų, taigi jau dabar matomas 38,2 mln. eurų trūkumas. Ši problema nėra tik paprastas skaičių neatitikimas ar bandymas susitaikyti su faktu, kad neužtenka viskam pinigų.
Toks suplanavimas su trūkumu reiškia, kad reikiamų vaistų prieinamumo galimybės Lietuvos pacientams paliekamos nežinioje. Tikėtina, kad deficitas nebus atstatytas, vadinasi, nebus kompensuojamas toks medikamentinis gydymas, kuris yra reikalingas Lietuvos pacientams. 
Dar daugiau, suplanuojant biudžetą su deficitu  iš esmės paneigiamas Lietuvos pacientams reikalingų vaistų prieinamumo poreikis. Kitaip tariant, sergantys žmonės, kuriems reikalingas, bet neprieinamas medikamentinis gydymas, paliekami likimo valiai. Vargu ar tai atitinka ne tik gerovės valstybės viziją, bet ir naujos Vyriausybės būsimą programą. 
 
Antra – nesilaikoma Sveikatos apsaugos ministerijos nusistatytų žaidimo taisyklių dėl PSDF biudžeto vaistams didinimo 
Šiais metais ir vėl nesilaikoma paties LR Sveikatos apsaugos ministro patvirtintose Vaistų politikos gairėse numatytos nuostatos, kad „augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistams dalis didėtų ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas, nes „pacientų poreikis gydytis didelę terapinę vertę turinčiais, tačiau brangiais vaistais, yra augantis. Naujų, didelę terapinę vertę turinčių, tačiau labai brangių vaistų atėjimas į rinką ir jų kompensavimas […] suteikia modernaus gydymo galimybes”. 
2021 m. PSDF biudžeto išlaidos apskritai didės (bent taip planuojama) 12,6 proc., tuo tarpu išlaidos vaistams augs tik apie 3 proc. 
Vaistų politikos gairės buvo priimtos, be kitų uždavinių, siekiant didinti „prieinamumą inovatyviems vaistams“, t.y. įtraukiant naujus vaistus į kompensavimo sistemą teikti pirmenybę veiksmingiems, t.y. inovatyviems, didelę terapinę vertę turintiems vaistams, „kurie ilgina išgyvenamumą, mažina sergamumą ir (ar) ligotumą sunkiomis ligomis sergantiems pacientams“.
 
Trečia – Lietuva išlieka tarp sveikatos apsaugos finansavimo autsaiderių Europoje
Šiuo metu Europos mastu Lietuva yra 24-oje vietoje pagal valstybės išlaidas, skiriamas sveikatos apsaugai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).  Mažiau už Lietuvą (4,29 proc. nuo BVP) sveikatos apsaugai skiria tik Bulgarija (4,22 proc.), Rumunija (4,06 proc.) ir Latvija (3,41). 
Nuo EBPO šalių vidurkio (6,6 proc. nuo BVP) ilgus metus atsiliekančios Lietuvos pacientai priversti iš savo kišenės mokėti už sveikatos paslaugas, vaistus ir medicinos priemones (jų lėšos bendrai už viską sudaro papildomai apie 2,17 proc. nuo BVP). Tą pripažįsta ir pati LR Sveikatos apsaugos ministerija, savo Vaistų politikos gairėse nurodydama, kad „Lietuvoje valstybės išlaidos vaistams sudaro 0,6 proc., o gyventojų – 0,9 proc. nuo BVP, kai daugelyje kitų ES valstybių stebimos priešingos tendencijos: valstybės išlaidos sudaro 0,9 proc., o gyventojų – apie 0,6 proc.“ 
Neplanuojama ir toliau mokėti už savo draudžiamus asmenis (~700 mln. Eur) ir deleguotas valstybės funkcijas (~97 mln. Eur). Viską sudėjus kitais metais sveikatos sektoriaus biudžete trūksta daugiau nei 1mlrd. eurų arba ~2,05 proc. BVP. 
 
Ketvirta – biudžetas vėl suplanuotas automatiniu būdu
Nepaisant įvairių specialistų komentarų, Valstybės kontrolės išvadų ir rekomendacijų, šių metų PSDF biudžetas suplanuotas taip, kaip buvo planuojamas ilgus metus – prie praėjusių metų išlaidų eilučių pridedant kelis procentus „viršaus“. 
Toks planavimas ne tik nenumato galimų grėsmių ir galimybių, bet ir apskritai negali būti vadinamas biudžeto planavimu – tai yra tiesiog biudžeto perkopijavimas.
Norint efektyviai įgyvendinti valstybės tikslus, biudžeto valdysena yra ypatingai svarbi. Bet ji apima ne tik tinkamą lėšų paskirstymą, bet ir protingą biudžeto sudarymą, kuris yra būtinas  siekiant suvaldyti neigiamas visuomenės sveikatos, ekonomines, ar neskaidraus finansų valdymo problemas. 
Progresyviausiose valstybėse planuojant išlaidas vaistams dažnai taikomas „horizonto skenavimo“ (angl. Horizon scanning) metodas, leidžiantis įvertinti poreikius, galimybes ir biudžete numatyti skirtingus prioritetus, kurie išspręstų arba leistų išvengti ilgalaikių problemų.