Pats sau daktaras

Henrikas Vaitiekūnas
2019-11-25
Vakar kalbėjausi su antivakseriu. Taip – gan pašaipiai – medicinos pasaulyje yra vadinami žmonės, kurie užduoda bet kokį klausimą vakcinų saugumo tema. Dar antivakseriais įvardijami piliečiai, visokiais būdais peikiantys skiepus. O jei mokslininkas, tyrinėjantis vakcinas, susidūrė su kokia nors, galbūt galima, tos vakcinos žala, jis taip pat yra antivakseris.
Pats sau daktaras

Jei norime (norite) išsiaiškinti, kuria kryptim toliau šis mūsų pokalbis nuvingiuos, pasiruoškite atsakyti į Generalinį Klausimą: ar pasitikime (pasitikite) šeimos gydytoju? Jei labai labai pasitikite, jums šitas rašinys jau ir baigiasi. Nėra apie ką bekalbėti. O jei pasitikite, bet... nelabai. Tuomet skiepus laikinai užmirškime ir nerkime į šiltą, bet sveikatai ne itin palankų bei vis dar nesibaigiantį rudenį.
Jei savojo šeimos gydytojo nė pavardės nežinote, esate arba jaunas arba Pats Sau Daktaras. Kartais Daktarais Sau būna ir ne itin jauni. Bet tuomet jie dažniausiai medicininių knygų skaitovai. Ar bent šviesaus atminimo Filomenos Taunytės gerbėjai. Arba tautiški žmonės, kurie dar iš senelių ir prosenelių paveldėjo liaudies medicinos paslaptis. O jei jūsų žmona ar močiutė kada nors yra dirbusi slauge arba sesele, jūs priklausote dar vienai išrinktųjų grupei: tiems, už kuriuos ta žmona ar ta močiutė ir šiandien tabletes suskaičiuoja, bei ryte vakare prie lovos padeda. Ir tada vėl - jokio šeimos daktaro jums nereikia!
 
Bet laikas pakalbėti apie diagnozes. Tas, kurias nustato Pats Sau Daktaras. Arba žmona (buvusi sesutė). Arba apie liaudies išminties padiktuotas bei pseudomokslinėse knygose išskaitytas vėlyvojo rudens diagnozes.
Populiariausia diagnozė yra tokia: PERPŪTĖ. Čia, kai sėdėjote nugarą atidarytam balkonui atsukęs. Kai, lietučiui lašnojant, iš kavinės išėjote prie jos durų „porą dūmų patraukti“. Ir, kai tariate „perpūtė“, žinoma, nepagalvojote apie susikūprinusias valandas prie kompiuterio. Apie pravertą (kad nerasotų) automobilio langą taip pat pamiršot. Ir dar pamiršot, kad vakar kaimynui padėjot sunkią spintą panešti (o gi nesitreniruota!). Ir visiškai nieko nenutuokiat (nes gi pas šeimos daktarą nesilankot!) apie visokias smulkias amžiaus padiktuotas raumenų mikrotraumas. Tiesiog „perpūtė“. Ir tiek.

 
Antra pagal dažnumą diagnozė - REUMATAS. Kai tą žodį tariate žmonai ar kaimynui, jaučiatės Tikru Daktaru. Jei jie nėra tikri daktarai, jumis ir patiki. Ir palinguoja galvomis, girdi, reumatas su amžiumi ateina. Bet jie (kaip ir jūs) nenutuokia, kad reumatas – jaunų žmonių liga. Kartais net penkiolikamečių. Ir nesvarbu, kad vėl nugarą diegia. Ne nuo senatvės tai, o nuo bakterijų ir streptokokų, kurie išprovokavo alerginę uždegiminę ligą, pažeidžiančią širdį, sąnarius, smegenis ir t.t. Tokių baisybių, žinoma, nenorit: tai ir nešaukit to reumato vardu. Neįsikalbėkit.
 
Neatsimenate, kur padėjote raktus? O vakar, šaldytuvą atidarę, kažkodėl prie dešros dar pamatėt ir peilį paguldytą? SKLEROZĖ! Jei esate kiek nors apie šią ligą skaitęs – jaudulys bekraštis. Nes baisi ir sunkiai valdoma liga. Bet artimuosius noriai kankinate: teigiate, kad jums – sklerozė. Patarimas tiems artimiesiems: paprašykite patikslinti diagnozę, gal kartais tai – išsėtinė sklerozė? Ir pamatysit, kaip „ligonis“ savąja liga iškart suabejos – užuojautos nebereikalaus. Nes išsėtine skleroze sirgti tikrai nenori. (Beje, patikrinkit simptomus: 90 procentų ligonių patiria nuolatinį nuovargį, 35 procentams sutrinka rega, 80 procentų turi problemų su šlapimo pūsle. Na, kaip? Atitinka?).
 
OSTEOCHONDROZĖ. Jei tik pora intelektualesnių vyrukų žvejybon išsruošė, tą žodį abu paminės ne kartą. Trukdo, bestija, ir į valtį įlipti, ir irkluoti. Beje, šiaip jau stuburo osteochondrozė – gan reta liga, kurios pabaigoje – visiška kaulų audinio mirtis. Bet tuo vardu – sąmoningai situaciją blogindami – vadiname bet kokį tarpslankstelinių diskų pasidėvėjimą. Su amžiumi tų pasidėvėjimų vis daugiau. Tačiau daugelis net neįtaria, kad sistema pradeda gesti. Nes neskauda. Bet – yra apie ką pakalbėti. Ypač kai esi Pats Sau Daktaras. (Ir dar prašau pagalvoti, kodėl vis gausėja osteochondrozę gydančių privačių klinikų. Ogi todėl, kad tai – brangi liga).
 
Tikrai ne visi, o tik ypač sveikata besirūpinantieji (nors šeimos gydytojas jiems nėra autoritetas) linkę kolegoms ir bendraminčiams pranešti apie pačią madingiausią iš nūnai aptarinėjamų ligų – VEGETACINĘ KRAUJAGYSLIŲ DISTONIJĄ (VGD).
Jie sako, kad šioji – ne kas kita kaip tikroji osteochodrozės sesė. Apie simptomus aiškina paprastai: ir širdelė „kala“, ir „į šonus kartais pamėto“. Jei liga būtų tikrai ta, „pacientas“ turėtų jausti arterinio kraujospūdžio svyravimus. Sako jaučiantys. Bet detalių paaiškinti nebemoka. Nes nežino, kad tikroji VGD priklauso nuo išorės temperatūros svyravimų, nuo fizinio ar nervinio krūvio. Šiaip ji yra panaši į ponišką ligą. Daliai „ligonių“ toks apibūdinimas patinka ir jie „serga“. Bet pas daktarą neina, nes „vis tiek pasakys tą patį kaip visada...“.
 

Šitų savidiagnozių sąrašą galima būtų platokai praplėsti. Bet netikslinga. Nes kiekvienas, šias eilutes skaitantis, puikiai žino ir DEPRESIJOS, ir AVITAMINOZĖS, ir MIGRENOS požymius.
O dabar pabaigos link. Jūs žinote pagrindinę tokių rašinių-apmąstymų taisyklę: jei ištarei A, bus laiko, kad B pasakytum. Tas laikas atėjo. Dabar atkursiu pokalbį su antivakseriu.
Maždaug prieš savaitę jis dar antivakseriu nebuvo. Tiesiog aplankė šeimos gydytoją ir daugiau iš mandagumo nei iš reikalo paklausė, kada gi poliklinikon atkeliaus ta žadėtoji ir gausiai reklamuotoji keturvalentė gripo vakcina. Daktaras pasakė, kad ji jau gauta: tereikia laiptais aukštyn palipti: sesutės jau laukia. 
Bet nelipo. Liftu užšliuožė. Rankovę atsiraitojo. O jos jam ir balkstelėjo.
 

- Ar rytoj neskaudės? – paklausė vaksteris.
- Dar ir kaip, - pajuokavo sesutės. – Gali ir ranka ištinti, ir temperatūra pakilti. 
Prisijuokavo. Nes kitą dieną temperatūra – 39. Šaltas prakaitas muša. Balsas pradingo. Nosis be sustojimo varva. Kosulys krūtinę peiliais drasko. Ir taip iki šiandien.
Žmona jam sako: nereikėjo skiepytis, nebūtum taip žiauriai susirgęs.
O jis jai ką? Sako, kad visai ne nuo skiepų tai. O nuo to, kad PERPŪTĖ.
Ir dar gal nuo osteochondrozės. Arba nuo depresijos, reumato bei vegetacinės kraujagyslių distonijos.  Arba avitaminozės.
Visaip gali būti. Bet lengviausia yra pasakyt, kad skiepai kalti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris