Todėl iškart pranešu: tema yra nemaloni. Tam tikrai auditorijai ji gali pasirodyti net skausminga. Arba keistą nuostabą sukelianti: kaip jis drįso? Nemalonus yra ir vedamasis tos temos žodis: pedofilija. Nūnai šito žodžio tiek daug yra, kad retą savaitę virš lietuviškos žiniasklaidos nepraskrenda garsiai jį kvaksinti antis.
 
O paskui – diskusijos. Ir žiniasklaidoje, ir su politikos prieskoniais Seime. Ar naudos iš transliuotų pokalbių pasisemta? Ar paaiškino kas nors, kur ir kada tai užgimė, o dabar Lietuvoje (ir ne tik Lietuvoje) atgimė? Žinau, kad nesate naivūs: atsakyti į šiuos klausimus sunkiau, nei buvo rinkimus Vilniaus rajone prognozuoti.
Todėl ant šiandienos operacinio stalo guldau vienintelę problemą, kurios Lietuvoje vis dar nesiryžtama (negebama?) spręsti: bausti ar... gydyti?
 
Pasitikiu jumis ir žinau, ką ir jūs žinote: gydyti galima tik ligonį, o ne iškrypėlį. Todėl apie iškrypimus – jie jums pasirodys tikrai įdomūs, nes tokie ir man pasirodė – kiek vėliau. Aprašysiu juos todėl, kad esame specializuotas medicininis leidinys. O dabar pasiaiškinkime – vėl tik dėl mūsų savaitraščiui būdingos priežasties – kiek teisūs yra tie, kurie pedofilus išdrįso (drąsos tam tikrai reikėjo!) pavadinti rimtais ligoniais.
 
Tarptautinėje ligų klasifikacijoje tokia liga įrašyta. Žinynuose nurodytas ir PSO šalyse pripažintasis jos kodas – F65.4. Tuo viskas tarsi ir pasakyta: tai – liga! Tačiau, jei į profesines diskusijas su medikais imtumėte veltis, sužinotumėte, jog jų finišo (bent jau Lietuvoje) dar niekas nėra kirtęs. Štai, citatos. Medicinos instituto docentas A.Milašius tvirtina: Lietuvoje jau registruoti vaistai, slopinantys vyriškų lytinių hormonų veiklą. Bet galima rinktis ir kitą kelią. Jį siūlantis seksopatologas V.Šapurovas teigia, kad galimybę net rimtiems ligoniams pasveikti atneštų rimta ir solidi psichoterapija. Autoritetams prieštarauja daktaras-dermatovenerologas M.Buragas: jis tvirtina, kad pedofilija – ne liga, o tik eilinis psichinis nuokrypis. „Nematau skirtumo tarp tų, kurie prievartauja moteris, ir tų, kurie lytiškai išnaudoja vaikus“, – sako jis.
 
Tokia nuomonių raizgalynė, kurią patiriame vos žingsnį neaiškumų girion įžengę. Toliau – dar gražiau: medicininiai leidiniai, pedofilijoje įžiūrintys eilinę ligą, detaliai aprašo ir gydymui skirtus preparatus. Pavyzdžiui, fluoksetiną ar fluvoksaminą. Tačiau pabrėžia, kad gydyti šiais ar analogiškais preparatais leidžiama tik... pacientui sutikus. Pastarasis sakinys – ne atsitiktinai iš konteksto ištrauktas: anamnezėse žymima, kad pedofilijos gydymas medicininiais preparatais ir hormonais – kuomet gydoma ne priverstinai, o pacientui sutikus – visuomet yra du kartus efektyvesnis. Vien tik ligą pedofilijoje matantys mokslininkai gydymui pasitelkia specifines Vokietijoje, Kanadoje ar Australijoje parengtas medicinines programas. Todėl diskusijų, ar tai yra liga, šiose šalyse jau beveik nebūna. Beveik, nes vis dar nesutariama, ar tos ydos – įgimtos, įgytos, paveldėtos. Ir vis dar neaišku, ar tai – tik psichologinė patologija...
 
Galutinę painiavą ir sumaištį galvose sukels dar viena abrakadabra, kurios be specialistų įsikišimo negebėsim išspręsti: psichiatrai ir neuromokslininkai sako, kad yra du pagrindiniai mažamečių seksualinio išnaudojimo būdai: tvirkinimas ir... pedofilija. Gal – pagal smalsumo ir ištvirkimo laipsnį – bandykime tai spręsti ne šiame rašiny. Nes po varginančių dvejonių jėgelių mums liko tik vienai – paskutinei citatai. JAV žurnalo „Seksualinė prievarta“ redaktorius psichologas Dž.Kantoras teigia: „Pedofilija yra iškrypimas. Ir visai nesvarbu, ar mažametis nukentėjo ar ne. Svarbu, kad buvo bandyta juo pasinaudoti...“ (?).
 
Po tokios tirados būtina ir savo, ir skaitytojo smegenis atvėsinti. Bet – ne poilsiui jas siųsiu, o dar kitų, papildomų žinių, pasisemti. Dėmesio! Pateikiu kai kurioje mokslinėje (o gal ir pseudomokslinėje?) terpėje sklandančią „tipinio pedofilo“ nuotrauką. Ja remiasi net kai kurie rimtai pedofiliją analizuojantys „moksliukai“. Ir vadina jie tai jau minėtu „smegenų atvėsinimu“ arba „rimtąja pertrauka“. Beje, jų teiginiais rašinio autorius abejoja. O jūs?
 
Štai tipinio pedofilo „nuotrauka“: dažniausia tai – padorus ir gerbiamas šeimos tėvas. Dažniausia nedidelio ūgio ir... su akiniais. Paprastai jis renkasi profesijas, kuriose bendraujama su vaikais: tai – muzikos ar sporto kolektyvų, mokyklų ar internatų darbuotojas. Ir t.t.
 
Žinau jūsų fantazijas ir analogų paieškas artimoje aplinkoje. Tai – nedėkingas dalykas, galintis nuvesti itin klaidžiu taku. Tad smagiau yra pereiti prie patikrintų faktų, ir pranešti, kaip už pedofiliją baudžiama šalyse, kuriose tas „nuotykis“ ne liga, o bjauria nuodėme laikomas.
 
Vokietijoje – iki 10 metų nelaisvės. Prancūzijoje – 15-30 metų kalėjimo. Lenkijoje, kai kuriose JAV valstijose ir Australijoje internete skelbiami pedofilų adresai ir nuotraukos: kad kaimynai žinotų. Čekijoje ir dar 6-8 Europos valstybėse nuo bausmės atleidžiama, jei nusikaltėlis sutinka su chemine kastracija (plačiau apie ją – po kelių sakinių). Irane, Irake, Tunise, Pakistane, Bangladeše, Kuveite ir Kuboje – mirties bausmė. Ir jokių medicininių spėlionių, ar tai liga.
 
Šalyse, kur diskusijos vyksta – vadinasi, ir Europoje bei JAV – problema lengvai išsprendžiama medikamentinės kastracijos būdu. Nusikaltėlis šį metodą privalo pasirinkti savanoriškai. Beje, prieš dešimtmetį cheminė kastracija buvo aptariama ir Lietuvos Seime. Projektui kategoriškai nepritarta, nes, girdi, pažeisime... prigimtines žmogaus teises. (Užkulisiuose sklandė kita versija: šitas „gydymo“ būdas – brangus. Tad negi dar ir šitaip apkrausime ligonių kasas?).
 
Antra vertus, jei priverstinai imsime gydyti nuo pedofilijos, ar nenuvažiuosime į lankas, kuriuose jau ganosi kitų nuokrypių aukos? Tos, apie kurias dar mažai girdėjote. Bet jų – ir Lietuvoje esama! Turime tikrai ne vieną formikofilijos atvejį (pasitenkinimas, patiriamas vabzdžiams ar skruzdėlėms ropojant per lyties organą).
 
Gerai mūsuose žinomas troilizmas (malonumas, patiriamas žiūrint, kaip jo partneris mylisi su trečiuoju asmeniu). Arba mūsų troleibusuose plačiai paplitęs froteurizmas – pasitenkinimas, trinantis į kitą asmenį – transporte arba sausakimšame bare. Bet gal mums pakaktų išmintingųjų ir dėl to nuolat cituojamų japonų patirties? Mat jie jau seniai gamina ir sėkmingai pardavinėja vietiniams pedofilams skirta į nepilnamečius panašias silikonines lėles. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!