Žurnalistiniams ketvirtadienių apmąstymams apie sveikatą ir gyvenimo būdą informaciją nuo seno kaupiu. Panaudoju gal tik kokį... ketvirtadalį. Ir todėl kartoteka dažnai jau pro kompiuterio kampus lenda. O jei be atliekų? Jei tuos keistokus ir nenaudotus medicininius skaičius bei faktus (kažkada įdomiais pasirodžiusius ir todėl šiukšliadėžėn nenukeliavusius) vėl paversčiau „valgomais“ ar net skaniais? Ar išdrįstumėte „paragauti“?
 

Tarp tų faktų (kas gi juos patikrins?) yra ir ne itin reikalingų. Tačiau aptingusias smegenis sujaukiančių ir apie esmę-prasmę pagalvoti priverčiančių. Pavyzdžiui, pranešiu jums ne savo, o kažkieno galvon šovusią ir po to dar skaičiavimo mašinėle apodorotąją mintį: apie tai, kad net dvi gyvenimo savaites – jei jums jau 60 – sugaišote laukdamas, kol sankryžoje užsidegs žalias šviesoforo signalas. Ar galite tai pakeisti? Nelabai. Bet yra smagesnė statistika: ji teigia, kad vidutiniškai per gyvenimą intymius santykius su gražiąja žmonijos puse esate apturėję jau apie 4250 kartų. Nemanau, kad registravote. Bet dabar, laiko turėdamas ir pensijos belaukdamas, galite į rankas imti pieštuką ir pabandyti skaičiuoti. Bet netikiu, kad pavyks. Nes dėl to prakeiktojo Alzhaimerio jau ir vardų nebepamenate. Ir nereikia. 
 

Tarp kitų nereikšmingų, bet vakarą labiau nei televizorius pagyvinančių, dar yra tokie pastebėjimai: moterys ginčijasi tik su tais vyrais, kurie joms yra svarbūs, ir kurių nuomonę jos vertina. O jei nesiginčija – tai nelabai ir myli. 
 

„Iškarpų“ apie sąmonę-pasąmonę archyve bene daugiausia. Todėl, kad mus visada domina tai, apie ką mažiausiai žinome. O ar žinote, kodėl tarp labiausiai skaitomų publikacijų šiandien pirmą vietą užima ne politika, ne mokslai ar menai, o psichologija? Todėl, kad ir dabar mokslas tesupranta tik 10 proc. smegenų veiklos. O psichologams ir psichiatrams dar tik artėja didysis atradimų metas. Ir todėl briskim toliau per pavyzdžius, kurie gyvenimo patvirtinti tvirtina ir jo tiesas. Jos tokios: kuo žmogus protingesnis, tuo labiau jis savo įsitikinimais abejoja. Jūsų parašas po dokumentu: kuo jo raidės didesnės, tuo didesnė ir jūsų savivertė. O jei pasirašote vos įžiūrimomis raidelėmis – pradėkite save vertinti geriau: jūs – galite! 
 

Netikėtų faktų ne tik smegenys pilnos: net pilvo chirurgijoje – kur viskas jau seniai žinoma – atradimai tebevyksta. Neseniai ir aukštosiose medicinos mokyklose buvo teigiama, kad apendicitas – tik rudimentinis organas, ir, kad jį pašalinus, niekas mūsų kūneliuose nesikeičia. Bet nuo 2007-ųjų vykstantys tyrimai jau rodo, kad ne visai taip. Tiriamoji hipotezė: apendicitas yra „gerųjų“ bakterijų slėptuvė. Kuomet jos dėl ligos verčiamos iš žarnyno trauktis,  slepiasi būtent toje ataugoje. O, susirgimui atsitraukus, grįžta į senąją vietą. Todėl patvirtinta: apendicitas svarbus imuninei sistemai!
 

Bent du tris kartus per metus, kuomet lietuviškoji spauda ima aprašinėti vieną ar kitą incidentą ligoninėse, antraštėse nuskamba žodžiai apie Hipokrato priesaiką. (Vienoje tokių publikacijų net teigta, kad, girdi, Tas Daktaras, mokslus baigė dar sovietmečiu, todėl davė ne Hipokrato, o tarybinio gydytojo priesaiką. Todėl jam, girdi, atleistina).  Taip, tokia priesaika buvo. Tačiau ar žinote, kad ir šiandienos medicinos absolventų niekas neverčia Hipokratui prisiekti?
 

Istorija ilga ir atskiro rašinio verta. Giliai jon nelįsim: gal tik pranešim, kad ir Hipokrato priesaiką ne Hipokratas kūrė, ji buvo žinoma, dar gerokai iki jo. Na, o tuos, kurie visuomet turi noro pasiginčyti, kviečiu į Googlą: raskite rašinį „Hipokrato priesaikos Lietuvos gydytojai duoti negali“. Kartu sužinosite ir apie kitas medicininės priesaikos rūšis. O gal net analogijų paieškosite: kodėl pagrindiniame medicinos simbolyje kartais matome taurę apsivijusią vieną gyvatę, o kartais tų gyvačių būna net dvi. Jei jums įdomi populiarioji medicina – veikti rasite ką. Visada.
 

Apie visuotinai žinomus faktus – kuomet medikamentiniam gydymui naudotas gyvsidabris, kokainas ar kiti nūnai draudžiami preparatai – esu rašęs. Bet žiaurioji Lietuvos nūdiena – seksualiniai ir net pedofiliniai skandalai – gali būti privers mus grįžti į viduramžių medicininę praktiką. Nors tuometinės moralinės visuomenės normos mums neatrodo patrauklios, medicinoje skrupulų – gydant vaikus ir damas – buvo griežtai laikomasi. Gydytojo kabinete visuomet būdavo lėlė: kad, rodant į ją lazdele, būtų matoma tikroji skausmo vieta. O liestis prie vaiko ar moters – griežčiausias tabu. 
 

Vėl bus skaičiukai. Prisiminkite, kada karpėte sau rankų ar kojų nagus. Neatitikimas. Bet – ne atsitiktinumas: todėl nuo šiolei žinosit, kad rankų nagai auga keturiskart greičiau. Ir neklysta tie, kurie sako, kad, senatvės link pasukus, jų ausys... padidėjo. Na, pačios ausys gal ir ne, tačiau tie kaušeliai ausų apačioje – tikrai taip. Nemanau, kad mums būtina apie tai žinoti, bet – tikrai nesmalsūs esate – jei iki šiolei slaugytojos (imančios kraują iš piršto) niekuomet nepaklausėte, kodėl ji visuomet pasirenka jau daug kartų badytąjį bevardį. Ogi todėl, kad jo oda – ploniausia (dūris mažiausiai skausmingas). Ir dar todėl, kad įdurtas (ar įsidurtas) didysis pirštas yra pats pavojingiausias infekcijai. Kartais pasaulį (ir gyvybes) gelbsti smalsumas: būkite smalsūs! Ir tuomet nebereiks anūkams aiškinti, kad net medus „jūsų laikais“ buvo saldesnis. Jis buvo toks pat, tik po jūsų 60-mečio beveikia tik pusė buvusių skonio receptorių.
 

Ir dar sakote, kad draugų sumažėjo? Leiskite pastebėti: tie 5 tūkst. (leistinas feisbuko draugų skaičius) nėra jūsų draugai. Tik taip vadinasi. O psichologai dar ir suskaičiavo: artimiausiame žmogaus draugų ir pažįstamų rate retai kada būna daugiau nei 150 personų. Netikite? Vėl imkite pieštuką ir pradėkite tikrinti. 
 

O kuomet kažkas jūsų akivaizdoje apsiverks, pabūkite nedidelis cinikas: ne guosti pulkite, o pabandykite įžiūrėti, kuri gi verkiančiojo akis labiau raudai pasiduoda. Jei labiau ašaroja dešinioji, apsiverkta iš laimės. Jei kairioji – iš skausmo. Ir čia jau yra „makulatūrinių“ išteklių pabaiga. Todėl dabar – apie panacėją – vaistą nuo visų ligų. 
 

100 metų prieš Kristų gyvenęs Markas Liucijus Patonas tvirtino: toks vaistas yra. Ir virtas, ir žalias, ir ypač raugintas. Tai – Jo Didenybė Kopūstas!

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!