Žinau, kad šis klausimas yra sunkus ir jums. Nes ir jums – kiek to mineralinio per gyvenimą būtumėt išgėrę – niekada nešovė mintis išsiaiškinti, ką gi reiškia tas mikroskopinėmis raidytėmis ant butelio etiketės išspaustas užrašas: „Vanduo paruoštas, taikant oficialiai leidžiamą adsorbcijos metodą“. Beje, ne tik tai ant butelio užrašyta. Kartais būva užrašas „Nulis nitritų“. Ir tada jūs jį griebiate, nes manote, kad sveika labai. Bet ir čia galite karantininį žaidimą pratęsti: išsiaiškinkit gi pagaliau, kuo nitritai nuo nitratų skiriasi. Jei jėgų dar turite. O jei neturite, tiesiog išgerkite vandens iš virtuvės čiaupo. Nes Lietuvoje vandentiekio vanduo yra bene sveikiausias (ir gerti tinkamiausias) pasaulyje.
 
Bet ne! Jūs norite burbuliukų! Ir sakote, kad tik jie numalšina troškulį. Ar tiesa?
Priminsiu jums senas kovas: arbata prieš kavą, sviestas prieš margariną ir t.t. Todėl turėtumėte nenustebti solidžiame žurnale moterims radę „tyrimo“ rezultatus: girdi, dviem grupėms moterų pasiūlė gazuoto arba negazuoto vandens. Tos, kurios pasirinko gazuotą, po to lieknėjo. Nes valgė mažiau už negazuotą gėrusias. O kodėl jos valgė mažiau? Todėl, kad sotumo jausmą suteikdavo du trečdalius skrandžio jau iš anksto pripildęs anglies dioksidas: tie burbuliukai, kurie išgaunami „pripūtus“ CO₂.
 
Neturime tiek laiko ir vietos, kad išaiškintume, kuo mineralinis vanduo skiriasi nuo mineralizuoto. Arba – nuo šaltinio vandens. Smalsučiai visa tai ras SAM ir net ES aktuose. O mūsų tikslas šiandien – atkreipti dėmesį į tuos beveik neįskaitomus mineralinio vandens etikečių užrašus. Ir priminti tai, ką pamirštate, kuomet pirmoje pasitaikiusioje parduotuvėje perkate pirmą pasitaikiusį mineralinio vandens butelį. Kas – pigiausią ir arčiausiai esantį, o kas – vardan prestižo (ir negi dėl sveikatos?) ranką tiesia į patį brangiausią. Bet pasirinkimą turėtų lemti ne kaina.
 
Bendram vaizdeliui: pasaulyje yra 97 proc. sūraus ir tik 3 proc. gėlo vandens. Teigiama, kad iš tų trijų žmonijai prieinamas yra tik vienas procentas. Bet šiandien kita tema - apie mineralinį. Kas jame blogo, ir kam  mineralinio nevalia gerti?
Tikiu, kad jaunos mamytės gazuotu vandeniu atžalų negirdo. (ES rekomenduoja ant butelių rašyti, koks vanduo vaikams netinkamas. Bet, kadangi tai – tik rekomendacija, Lietuvoje į ją numota ranka). Dalis tų mamyčių ir pačios mineralinio negeria: girdi, kenkia dantims. Nekenkia. Nes tiek, kad pakenktų, mamytės niekaip neišgers. Tačiau daugelyje vandenų esantis fluoras gerokai gali pagadinti vaikų dantis: veikia dantų emalę, kai ši dar tik formuojasi. Apie fluorą baigsiu vienu sakiniu: jo litre bet kokio vandens negali būti daugiau, nei 1,5 gramo.
 
Fosforas. Nesame metodinis leidinys, kad nurodytumėme, kiek to fosforo geriamam vandeny leidžiama, tačiau tai, kad fosforas išplauna kalcį iš kaulų, – patvirtinta. Gazuotus gėrimus geriantys vaikai kaulų lūžius patiria triskart dažniau.
Geležis. Jos mineraliniuose gėrimuose būva tiek, kad perdozuoti nepavyks. Tačiau vieną sveikatingumo bėdą prie tos mažytės geležies molekulės vis vien prilipinsim: mat esti ligonių, kuriems ir tabletes mineraliniu užgerti skaniau. Negalima! Geležis reaguoja beveik su visais vaistais ir mažina jų veiksmingumą.
 
Kalcis. Jei aktyviai sportuojate, ieškokite etiketės su kalciu vandeny. Ir raumenis stiprins, ir motoriką, ir širdies veiklą gerins. Bet kas prisipažins, jog žino, kad kalcio dienos norma – 1200 miligramų. Ir kad ji nesunkiai viršijama dėl kalcio, esančiuose kituose maisto produktuose. O kai dar daug jo su „burbuliukais“ gaunate gali prasidėti ne tik mėšlungiai ar nemiga, bet ir hipertenzija.
 
Dabar sugrįšiu prie „tyrimo“, teigusio, kad mineralinio burbuliukai pripildo skrandį, ir todėl vanduo padeda svorį numesti. Bet ką tik radau dar vieną „tyrimą“: teigiama, kad nuolat geriamas „gazuotas“ vanduo trikdo medžiagų apykaitą, ir nuo to... storėjama. Kas pasakys tiesą?
 
O dabar – naujienos, kurias jau seniai turėjote žinoti. Kadangi nežinote, eilinį kartą – namų darbas: turėsite savarankiškai (arba su šeimos gydytoju) išsiaiškinti, ne tai, koks vanduo jums skaniausias, bet koks – labiausiai tinkamas. Nes gi anksčiau jums ir į galvą neatėjo, kad „Vytautas“ yra natrio chloridinis vanduo, kad „Tichė“ – kalcio sulfatinis, o „Rasa“ – natrio kalcio chloridinis. Ir t.t. Beje, kai maždaug prieš trisdešimt metų Druskininkuose filmavau reportažą „Panoramai“, ten dirbęs technologas pasakojo kuo „Birutė“ skiriasi nuo „Vytauto“: jis teigė, kad „Birutė“ – tas pats negazuotu vandeniu perpus skiestas „Vytautas“.
 
Kai dabar bandžiau šį klausimą vandens gamintojams pakartoti, visi gynėsi niekada taip nesakę, ir apskritai gyvenime to negirdėję. Ar tik ne todėl, kad dabar, nusipirkę pusantro litro „Vytauto“, nepasidarytume iš jo trijų litrų „Birutės“?
Po šitokio linksmo pramano (kas ten dabar atseks, ką sakė prieš trisdešimt metų?) – rimta ir iki šiol nepaliesta tema. Šiandien nieko nerašėme apie lietuviškus gydomuosius vandenis. Kada nors parašysim. Nes Birštono ir Druskininkų gydyklos kiekvienam skaitytojui yra ne tik girdėtos ar pačiupinėtos, bet ir – visai ne perkeltine prasme – paragautos.
 
O ką girdėjote apie Likėnus ir sveikatinantį, kiek specifinio skonio jų vandenį? 2014-aisiais visi laikraščiai (tuomet laikraščių dar buvo) pranešė apie milžiniškas investicijas į naują mineralinio vandens gamyklą Biržuose. Nes sovietmečiu tai buvęs populiariausias natūralus mineralinis vanduo. Bet toliau veiksmas vystėsi taip: kažkas, tuomet pažadėjęs kubinį metrą vandens pardavinėti po 23 litus (taip, litus!), Likėnų gręžinius privatizavo. Kuomet privatizavo, paskelbė, kad dabar jau už kubinį metrą vandens jau ims... 250 litų. Žinoma, dėl tokių užmačių krokodilinis verslo planas sugriuvo. Netekome galbūt sveikiausio vandens. Tokio, kurio nereikėtų specialiai „užburbuliuoti“. Nes jis – natūralus.
 
Kai Lietuva svarbesnius darbus nudirbs, manau, prie Likėnų vandens dar grįš.
Ir dar manau, kad turiu paaiškinti vieną nesudėtingą technologiją: kai CO₂ patenka į mūsų burną ir nosį, paliečiamas kažkur ten esantis trišakis nervas. Vadinasi, tiems, kurie nuolat nori „gėrimo su burbuliukais“ tas dirginimas patinka. Skanu? Bet naudos iš to – nėra.
Pabaigoje patarimas tiems, kurie ir toliau pirks tik vandenį tik „su gazu“. Kai sulauksime šilumos, nebegaminkime nuodo patys sau: nes nieko nėra kenksmingiau už burbulą, kuris plastiko butely sušyla ant automobilio sėdynės...

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!