Kodėl stintos kvepia agurkais?

Henrikas Vaitiekūnas
2021-10-11
Nesvarbu, kad dar ne stintų metas: atsakymą vis vien rasim. Tik ar patiks jis jums? Kaip visada pradėsime prie to atsakymo artėti iš tolo.
Kodėl stintos kvepia agurkais?

Populiariausias, priimtiniausias ir labiausia pasaulyje atpažintinas yra vanilės kvapas. Koks nors kvapų žinovas (pavyzdžiui, A.Užkalnis) tikriausia praneštų, kad viršutinės vanilės kvapo natos yra vanilė ir saldainiai. Vidurinės natos: vanilė, kremas ir gėlės. O apatinės natos – vanilė, saldainiai, kokosas ir balzamas. Į didesnes gilumas net baisu lįsti. Tik pasakysiu, dėl ko čia taip tas natas (ne gaidas, o būtent – natas) išdėliojau: ogi dėl to paties agurko kvapo. Nes specialistai tą agurkų (arba, jei norite, stintų) kvapą dėlioja taip: viršutinės natos – agurkų; vidurinės natos – agurkų; apatinės natos – agurkų. Taigi, istorija panaši į Sokrato garsiąją ir aną ketvirtadienį mūsų aprašytąją frazę: žinau, kad nieko nežinau. Bet, kai ką vis vien sužinojome.
 
Kavos kvapas. Jei kava tikrai gera – retas jai atsispiria. Negana to, dažnas save vos ne kavos specialistu linkęs vadinti. Nes geria tikrai brangią. Pavyzdžiui „Indonesia Kopi Luwak“ (kilogramas – pusketvirto šimto eurų). Bet ne apie kavapinigius šiandien: apie kvapą. Tikrieji degustatoriai atskiria (žinoma, sunku tuo patikėti) tokius kavos kvapus ir pokvapius: nuo gėliško iki daržovių; nuo citrusinių iki pikantiškų (odos, džiovintų pomidorų); nuo deginto cukraus iki grybų ar šieno (arba anglies). Kaip keista bebūtų, visa tai – ir dar kelias dešimtis kavos pokvapių – treniruota nosis puikiai skiria. Ir jūs jau supratote: galima išmokti atpažinti kvapus.
 

Dabar – vienintelis šiame rašiny mokslinis teiginys, vadovėlinė citata: „...dažnai kvapioji medžiaga nukeliauja iki smegenų požievio struktūrų ir limbinės (? – H.V)) sistemos. Tai reiškia, kad kvapo nebeužuosime, bet poveikis bus: tiesiog į kvapiąsias medžiagas sureaguosime kitaip. Todėl išvada: pasąmoningi kvapai suformuoja žmogui svarbų pojūtį – realybės jausmą...“  
 
Kaip keista bebūtų, net nesigilinant į tas „limbines sistemas“ žurnalistinė patirtis citatos moksliškumu ir teiginiais apie realybę verčia abejoti. Nes koks gi čia realybės suvokimas, jei jau nesyk įrodyta, kad cinamono kvapas parduotuvėje skatina pirkti? Taip tikrovė tik iškraipoma! Arba – kiti pavyzdžiai (gal pamiršote juos?): mandarinų kvapas prieš Kalėdas sukuria keistą jausmą – šventės laukimą; levandų ir vanilės kvapai – atpalaiduoja, priverčia neskubėti ir dar likti parduotuvėje. Odos ir kedro kvapas: juos užuosite tik prabangių prekių parduotuvėse. Ir, remiantis neurologo Alano Hiršo tyrimais, 85 proc. pirkėjų kvepiančioje parduotuvėje linkę už tuos pačius „Nike“ batelius sumokėti 10 dolerių daugiau nei bekvapėje aplinkoje.
 
Tad kur čia tas realybės jausmas? Muziką parduotuvėje galima išjungti, apšvietimą pakeisti. Kvapo nepakeisi. Na, ginčykitės: papasakokite man apie kvepalus ir dezodorantus. Bet prieštarausiu. Nes žinau, kad nuo 20-ojo amžiaus įgijome atsparumą: dirbtinių kvapų priviso tiek, kad jau kiekvienas žino oro gaiviklius, nuo kurių dabar tik nosį ima riesti. Ir sintetiką jau atpažįstame. Bet ne tiek, kad pigius ir trumpalaikius kvepalus (už 6 eurus pirktus Turkijoje) painiotume su aukštąja klase ir elegancija. Kodėl?
 
Ogi todėl, – sako žymiausieji pasaulio specialistai, – kad mokydami vaikus gražaus rašto ar vyresnius vairuoti automobilį esame pamiršę, jog dar reikėtų jiems padėti ir kvapus atpažinti. Nes šiandien dalis žmonijos net neįsivaizduoja, jog iš naftos atliekų gaminami kvapai. Vadinamieji levandų, mėtų, pakalnučių ar figų. Tačiau jie yra tik kvapo padirbinys. O ir tas garsusis levandų kvapo skalbiklis – ne levandomis kvepia! Beje. Ar šio rašinio skaitytojas dabar galėtų apibūdinti tą levandų kvapą? Atsakymo nelaukiu. Nes ši vieta – tinkamiausia gražiam jubiliejui priminti.
 

Šiemet sukanka lygiai 100 metų perkamiausiems pasaulio kvepalams. Tai ponios Coco Chanel sukurtieji „Chanel nr. 5“. Užmiršti, bet niekuomet netapę nemadingi. Dabar pasaulyje vėl atgimstantys. Sėkmės paslaptis ne tik ta, kad jais kvėpinosi garsiausi savo meto sekso simboliai Marilyn Monroe ir Catherine Deneuve. Sunku nupasakoti tai žodžiais. Bet – kodėl gi nepabandžius? Tik vėl reikės pradėti iš tolo.
 
Toks drugelis – Saturnijus – sau tinkančią patelę gali užuosti, būdamas nuo jos net per vienuolika kilometrų. Ir dar ne vieną gyvūnišką patirtį galėtume aprašyti. Bet žmogiškoji patirtis mums įdomesnė! Tad mieliau nei pasakas apie drugelius mes vieni kitiems perduodame žinią apie Dzeuso žmoną Herą, kuri, anot padavimų, aukščiausią ir galingiausią iš Olimpo dievų suviliojo iš Afroditės pasiskolintąja aromatingąja juosta. (Štai iš kur žodis „afrodiziakas“!). Faktas tebetikrinamas iki šių dienų. Ir jau nustatyta (?), kad toji juosta kvepėjo muskato riešutu, rausvąja vanile, jazminais, gvazdikėliais ir kvapniąja kananga (toks medis).
 

O dabar bus jau antras šiame rašiny moksliškas sakinys. „Individualus žmogaus kvapas priklauso nuo genų grupės MHC (angl. major histocompatibility complex). Tyrimai parodė, jog vyrus ir moteris traukia skirtingo nuo jų pačių MHC. Kitaip tariant, smegenys užuodžia kūno kvapą ir greičiau nei jūs pats nusprendžia, ar pasirinktasis asmuo yra tinkamas giminei pratęst. Taip apsisaugoma nuo kraujomaišos ir atsirenkami geriausi genai (pavyzdžiui, stipriausia imuninė sistema). Bet, jei viską gerokai supaprastinti, tai atsitinka ne pačią pirmą pažinties akimirką. Nes tą, pačią pirmą, gali kiti – laikinieji – kvapai suklaidinti.
 
Kas klaidina? Pirmiausia, tai stipriausias afrodiziakas – muskusas. (Kai kurie kvapai su muskusu lenkia netgi „Chanel nr. 5“). Vyrų seksualinį apetitą žadina kokosas. Jau minėtos kvapniosios kanangos harmonizuoja moterų imuninę sistemą. Ir, ne visiems tai patiks, gėjams labiausia patinka homoseksualių vyrų prakaito kvapas, lesbietėms – tik lesbiečių. Dar teigiama, kad pagal kūno kvapą lesbietės ir gėjai vienas kitą puikiai atpažįsta. Gali būti.
 
Daug kvapų tema prirašyta. Ir net knyga yra: tai į lietuvių kalbą išverstas Kanados kvapų psichologijos ekspertės Rachelės Herz darbas „Geismo kvapas“. Radę gal net pasinaudosite ten padalintais patarimais. Tačiau apie tai, kodėl stintos kvepia agurkais, net ir toje knygoje nebus parašyta.
Teorijų yra daug. Kai kurios protingos, kai kurios, ypač lietuviškos, – juokingos. Pavyzdžiui, teigiama, kad stintose ir agurkuose yra tos pačios cheminės medžiagos.
Bet tiesa slypi ne ten, o kažkur giliai Baltijos jūroje. Nes, pavyzdžiui, Tolimuosiuose Rytuose gaudomos stintos agurkais nė iš tolo nekvepia.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esm...
    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Vilniaus rajone gyvenanti Algimanta prieš trejus metus pradėjo nesuvokti, kas su ja vyksta. Moterį pradėjo kamuoti kardiolo...

    Budinti vaistinė


    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

    Sveika šeima


    Vitaminas D lietuviškai žiemai

    Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indija skęsta šiukšlėse

    Remiantis prieš dešimtmetį atliktu Indijos taršos reguliuotojo tyrimu, sąvartynų šiukšlių gaisrai į miesto orą išskyrė 11 proc. visų kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinė miesto oro taršos priežastis. Delyje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro (CSE) pernai metų duomenimis, šalyje yra 3159 sąvartynai, kuriuose – 800 mln. tonų š...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gatvės bomžai
    Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
    Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
    Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica