Žodis „pavasaris“ čia pavartotas ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Kiek daugiau – perkeltine. Nes bandysiu jums priminti tai, apie ką patys nelabai kalbėti norite. Tik veidrodis ir neleidžia sumeluoti: jis tiksliau nei kalendorius pavasarius skaičiuoja. Taigi, tiesmukiškai: rašinys yra apie bandymus paslėpti senatvę. Ir jokio smerkimo! Priešingai: bus keletas primirštų receptų, kaip tą senatvę atitolinti.
Temą išprovokavo rimtame leidiny perskaityti skaičiai. Ir iš anksto žinau, kad skaitytojos (ponios) norės juos užginčyti. Tebando... Išskaičiau, kad stebėtojai lygino vyrų ir su jais gatve keliaujančių moterų amžių. Beveik visi suklydo: bendraamžiais vadino poras, kai moteriai tebuvo 35, o vyrui – jau 50. Analogiškai, kai joms buvo 45, o jiems – jau 60. Ir nepulsiu dabar aiškinti, kad vyrų oda 25 proc. storesnė ir tvirčiau prie kaklo prisikabina. Gal tai įvyksta dėl moters organizmo subtilybių? Dėl vyriškojo testosterono? Nesvarbu. Nors dar buvo rašoma, kad, ponioms senstant, pailgėja jų nosys ir veidai suplokštėja. Manau, kad tai jau beveik įžeidimas. Todėl siūlau nepagarbią diskusiją nutraukti. Geriau pakalbėkim apie tai, ką truputį vyresnio amžiaus ponios nutyli net su draugėmis plepėdamos: apie makiažą, valgymo pokyčius ar net apie rankinės formą.
Pakalbėkim apie vieną jūsų pažįstamą ponią. Tą, kuri jau prarado (ji taip mano) moterišką patrauklumą ir seksualumą. Ir gatvėje jau nebesulaukia susižavėjimo kupinų žvilgsnių. Dar ji sako taip: „Metai daro savo, nieko nepakeisi.“ Ir jau nuo 14-os valandos sėda žiūrėti serialo. Bet dažnai pamiršta, kurį iš tų serialų žiūri, nes prisimena savo nesėkmes. Dėl per greit prabėgusio gyvenimo visi yra kalti. Dėl nuobodulio – virusas, o dėl vėjais paleistos jaunystės – vyras. Jeigu jis jau numiręs – vis tiek kaltas. Ką daryti?
Pirmas darbas – išravėti piktžoles iš daržo. T.y. savo proto. Nes pats didžiausias mąstymo priešas yra nuolatinis žvalgymasis į praeitį. Todėl prie veidrodžio priėjusi nebeklauskite, kur grožis dingo. Pakaitinė frazė pradžioje galėtų būti: „Na... aš tarsi... visai dar nieko.“ O po to iškart nuspręskite pakeisti šukuoseną (nedetalizuosiu, nes apie tai nenusimanau). Ir būtinai nusidažykite plaukus!
Gali būti, kad šie pavasariniai patarimai jums netinkami. Tuomet bus kiti. Bet nesiruošiu kviesti sportuoti, mokytis anglų kalbos, pradėti sveiką gyvenimą. Gyvenkite, kaip gyvenote. Bet kasdien (arba kas antrą dieną) pakeiskite bent vieną nedidelę gyvenimo detalę. Patikslinkim tas detales dar vienu sakiniu: „Jei negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį!“ (Todėl jau supratote: problema nėra jūsų amžius. Problema – įsivaizdavimas, kad esate senstelėjęs (-usi). Toliau apie sąmonę ar pasąmonę – nė žodžio. Įveikite tą barjerą patys (pačios)).
O mes – apie maistą. Bet tai nebus dietologo patarimai. Tik detalės, padėsiančios atjaunėti. Fiziškai. Ir vizualiai.
Pradėsime ne nuo to, ką gydytojai jums rekomendavo valgyti, o nuo to, kas uždrausta, bet vis vien norisi. Turite žinoti: galima! Vieną kartą per savaitę uždraustas vaisius (torto gabalėlis, vyno taurė arba net riebus kiaulienos kąsnelis) pakenks nedaug, o nuotaikos pridės.
Apie antsvorį. Jei norite atrodyti jauniau, nustokite jo bijoti. Britų „Daily Telegraph“ pranešė, kad moterys, atsikračiusios 5 kilogramų antsvorio, aplinkiniams atrodo 5-6 metais vyresnės. O štai putlūs skruostai ir apvalesni veido bruožai jums priskiriamą amžių sumažins. Jaunina vanduo (apie tai rašėme), jaunina šalčio terapija (apie tai rašėme), o kaip manote, kas labiausia sendina? Gerokai senstelėję atrodo tie, kurie, dar patiekalo neparagavę, jau pila ant jo druskos. Rečiau stokite ant svarstyklių, bet dažniau kontroliuokite druskos normą: 5 g per dieną. Ir stop.
Apie vyresnio amžiaus moterų kosmetiką. Sendina visi tamsūs lūpų dažai ir, deja, perlamutrinės lūpos. Teks ieškoti viduriuko. Sulaukus tam tikro (bijau tiksliai nurodyti) amžiaus – jokių matinių šešėlių akims ar tušo apatinėms blakstienoms. O gal vis dėlto apytikriai nurodysiu tą amžių: slaptose kosmetologijos knygose parašyta taip: „40 metų yra jaunystės senatvė; 50 metų yra senatvės jaunystė...“
Bjauriau nei persūdyti patiekalai vizualinį mūsų amžių didina pigmentinės dėmės. Tie, kurie nesimaivo, taip jas ir vadina: senatvinėmis dėmėmis. Kosmetologijos salonai turi joms paslėpti ne vieną receptą. Bet aš pasiūlysiu namų sąlygomis išbandyti paprastą, bet dar neaprašytą: tereikia padaryti košelę iš grietinės ir obuolių acto. Bet receptas nepatvirtintas, todėl išbandykite atsargiai! Ir pradžioje – tik ant rankų. Beje, tas moteriškas rankeles, nepaisant jūsų amžiaus, visada jaunina paprasta procedūra: masažas su pigiausiu alyvuogių aliejumi. Bet yra ir ypatingas rankų odos jauninimo receptas – kokteilis. Štai jo receptas: du šaukštai tikros jūros druskos, du šaukštai maistinės sodos ir trys šaukštai skysto muilo...
Dabar dar po žodį apie kitus amžių iškreipti galinčius moteriškus daiktelius bei aksesuarus. Batai: storas vientisas padas, apvalus priekis – tai bilietas į tikrų močiučių gretas. Rankinės: beformės, prastos kokybės ir į pirkinių maišus panašios – iškart pavers jus bobute iš ano amžiaus. Senamadiškos ponios įvaizdį sukurs ir per dideli vėriniai ant kaklo, ir odiniai, mediniai ar pigaus metalo auskarai. Stambiais koljė (choker‘iais) neturėtų puoštis apkūnesnės ponios. Nes „čokeriai“ paryškina pagurklį, ir dama gali atrodyti bekaklė. Šalikėlis: na, pačios žinote, kurioms jo reikia, o kurioms – ne. Bet gal nežinote? Nes kas savaitę stebiu vieną TV laidų vedėją, kuri niekaip neprisiverčia tapti šiek tiek gražesne...
Ir vienas sakinys apie miegą: jei miegate įsikniaubę į pagalvę, raukšlių vis gausės. Ir vienas sakinys apie televiziją: nors tyrinėtojai rašo, kad viena valanda, praleista prie TV, gyvenimą sutrumpina 20-čia minučių, aš manau kitaip. Manau, kad televizorius gyvenimą trumpina tiek laiko, kiek prie jo praleidžiate. Šiek tiek (prisimenat apie torto gabalėlį?) galima. Bet tik šiek tiek.
Rašinio pabaiga – čia pat. Todėl pats metas pasiūlyti jums laisvalaikio pasiskaitymus, kurie – atsiprašau, bet labai jau netiesiogiai! – bus susiję su noru nepasenti. Arba su noru pasenti protingai.
Teks jums atsiversti žinynus ir pastudijuoti „Kintsugi“ filosofiją.
Kintsugi – japonų tradicija, skaičiuojanti šimtus metų: kuomet sudūžta vertinga ir brangi šeimos relikvija, pavyzdžiui, porcelianinis arbatos puodelis, jo neišmeta lauk, o sutaiso, šukes sutvirtindami auksu. Ir tuomet jis tampa dar vertingesnis.
Siūlau jums prisiminti tai, kuomet imsite galvoti apie senatvę.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: