Anksčiau, žiūrėdami alkoholio reklamą, būtumėte matę ir įspėjimą apie neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes. Dabar tokios reklamos išvis nebepamatysite. Bet įspėjimus vis dar išvysite ant tabako gaminių bei žiūrėdami vaistų reklamą: balsas reklamos pabaigoje jus greitu tempu informuos, kad netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti jūsų sveikatai.
Alkoholis, tabakas ir vaistai nėra vieninteliai, kurių vartojimas gali turėti neigiamų pasekmių ir sukelti priklausomybes. Ludomanija, arba priklausomybė nuo azartinių lošimų, gali turėti katastrofiškų padarinių asmenų finansinei būklei ir socialiniams ryšiams bei įtraukti žmones į nesibaigiantį lošimo, turto užstatinėjimo, skolinimosi ar net bandymo patenkinti savo potraukį neteisėtai gaunamomis pajamomis ratą. Dar blogiau – tokia priklausomybė turi neigiamų padarinių ir lošiančiojo šeimai bei draugams, kurie gali būti priversti savo artimojo priklausomybei aukoti savo sunkiai uždirbtą turtą.
Beveik pusė dėl azartinių lošimų prasiskolinusiųjų turėdavo prašyti savo tėvų pagalbos dengiant šias skolas, dešimčiai procentų turėdavo padėti ir sutuoktiniai. Finansai – tik viena medalio pusė. Tyrimai rodo, jog lošimo problematika koreliuoja su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, taip pat su savižudybės rizika. Bet kokia priklausomybė išmuša žmogų iš normalių socialinio gyvenimo ribų, kenkia jo gebėjimui bendrauti, formuoti ir išlaikyti ryšius su artimaisiais, priiminėti racionalius sprendimus. Ludomanija – jokia išimtis. Turint visa tai omenyje, informacijos apie jos sukeliamą žalą viešoje erdvėje tikrai nėra pakankamai, nors Lietuvoje sparčiai plečiantis lošimų sektoriui auga ir su jais susijusios rizikos.
Lietuvos azartinių lošimų įstaigos pirmąjį šių metų pusmetį iš lošimų veiklos gavo 13 proc. daugiau pajamų nei per tą patį laikotarpį pernai. Vien iš nuotolinių lošimų organizatorių gautos bendrosios pajamos, palyginus 2018 m. ir 2019 m. pirmų pusmečių rezultatus, augo 41,84 proc. Kartu su lošimo įstaigų pajamomis, augo ir ne tokie džiugūs rodikliai: kasdien lošiančių asmenų skaičius per du pastaruosius metus išaugo nuo 1,7 iki 3 proc., o pirmą kartą lošti pabandžiusių asmenų 18-24 m. amžiaus grupėje skaičius padidėjo nuo 43 proc. iki 52 proc. Lietuvoje taip pat drastiškai daugėja pildančių prašymus neįleisti į lošimo namus skaičius. Nuo 2004 iki 2017 metų gegužės 1 d., veikiant Savanoriškai savęs apsiribojimo nuo lošimo programai, Lošimų priežiūros tarnyba per 13 metų laikotarpį gavo apie 4570 tokių prašymų. Šią programą pakeitus nauju, šiuo metu galiojančiu registru, per 2,5 metų prašymų dėl savęs apribojimo skaičius išaugo 2,5 karto, iki 11 022.
Šiuo metu LPT per mėnesį vidutiniškai gauna tiek prašymų, kiek anksčiau gaudavo per du metus. Tai, jog minėtos problemos yra tiesiogiai susijusios su azartinių lošimų reklama, galima spręsti iš to, jog net 71 proc. apklaustųjų nurodė, kad lošimų reklama daro vidutinę arba labai didelę įtaką asmens apsisprendimui lošti, ir šis rodiklis išlieka stabilus (2017 m. – 73 proc.). Dėl reklamos įtakos lošimo skatinimui, Lietuvoje jau buvo imtasi jos apribojimų: nuo šių metų lapkričio 1 d. draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus juos organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Tačiau net ir tokius apribojimus lažybų organizatoriai apeina spalvingomis ir akį traukiančiomis reklamomis („Statybos – lažybos!“).
Akivaizdu, jog egzistuojantys apribojimai yra žingsnis teisinga kryptimi, tačiau nepakankamai platus. Reikia ne tik neigiamai nustatyti reklamos turinio ribas („negali būti x“), bet ir reikalauti, kad reklamuojant azartinius lošimus, reklamos auditorija kiekvieną kartą kad ir trumpai būtų informuojama ir apie neigiamas jų pasekmes. Tokius reikalavimus ar rekomendacijas turi eilė užsienio šalių, kuriose jie varijuoja nuo žaismingų „Lošk atsakingai“ Belgijoje ir „Kad lošimas liktų žaidimu“ Šveicarijoje, iki griežtų perspėjimų apie rizikas Čekijoje, Estijoje, Italijoje, Prancūzijoje, ir kitur.
Negalima sakyti, jog Lietuvoje neegzistuoja jokie bandymai informuoti ar padėti asmenims, kenčiantiems nuo azartinių lošimų priklausomybės: tiek periodinės TV reklamos, tiek interneto svetainės bent iš dalies atlieka šią funkciją. Tačiau svarbu užtikrinti, kad savo sąžiningą dalį už socialinę reklamą ir informavimą apie potencialiai žalingas veiklas susimokėtų ir tie, kuriems azartinių lošimų reklama teikia daugiausia naudos. Azartiniai lošimai nėra blogis savaime, tačiau vykstant žaibiškai šio sektoriaus plėtrai, svarbu gebėti valdyti su tuo susijusias rizikas. Nereikia į lošimų rinkos vežimo ratus kaišioti tokius pagalius, kurie nuverstų jį nuo kelio, tačiau bent jau užsikabinti atšvaitus reikėtų.
.JPG)
.JPG)
.jpg)
.JPG)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: