Jei pasisekė suintriguoti – kelionę tęskime. Lietuviškas žodis „bluostas“ jums, be abejo, girdėtas. Dažniausiai vartojamas kartu su kitu žodžiu. Pavyzdžiui, „sudėti bluostą“. Kai kurie skaitytojai jau pajuto, apie ką mes čia. Bet nepajutusiems – pavyzdžiui, lietuvių kalbos besimokančiam ukrainiečiui ar amerikonui kokiam – riešutėlis per kietas. Nes „Google“ vertėjas tą frazę – sudėti bluostą – išverčia taip: „sudėti... pleistrą“. Nesistebime: automatiniame vertime kvailybių pilna.
 
Rimtesni žodynai lietuvišką terminą „snustelėti“ į anglų verčia „take a nap“, t.y... prigulti. Ir čia, jaučiu, net Tikri lietuviai nebeišsivers be Tikro lietuviško (mokslu paremto) paaiškinimo: „sudėti bluostą“ reiškia trumpai (arba akimirksniui) užmigti. Arba dar lituanistiškiau: snustelėti.
 
Dabar apie inemuri. Kaip jau supratote, žodis – japoniškas. Ir pats veiksmas, jei kur kitur pasaulyje praktikuojamas, – vis vien tuo japonišku žodžiu vadinamas. Jis nusako intensyviu tos tautos gyvenimu paremtą ir per kartų kartas išsiugdytą egzistencinį patyrimą: gebėjimą miegoti bet kur, bet kada ir bet kokiomis sąlygomis. Vos įsėdęs į minkštą metro vagoną, jei tai ne spūsties valanda, japonas užmiega per trisdešimt sekundžių. Kažkokiu fantastišku ir neįtikėtinu būdu (Tokijuje tai teko stebėti) jis atsibunda trisdešimčiai sekundžių likus iki stotelės, kurioje reikia išlipti. Atsibunda gaivesnis ir pailsėjęs. Nesvarbu, ar kelionė truko valandą, ar tik dešimt minučių. Sėkmingai – ne ilgiau nei pusvalandžiui – Japonijos tarnautojai „sudeda bluostą“ biuruose. Ir aukštosiose mokyklose. Ir lakūnai – ne tik japonų, bet ir Europos – dabar jau sėkmingai pamiega prie skrendančio lainerio šturvalo. (Dažniausia, tik vienas jų. O paskui, eilės tvarka ir kiti).
 
Apie lakūnus neatsitiktinai: inemuri jau įteisintas ne tik aviacijos bendrovėse. Trumpą dienos miegą darbovietėse praktikuoja Suomija ir Naujoji Zelandija. Ir žinoma, manau, kad ne vienam turistui iš Lietuvos teko TAI patirti pietų kraštuose: siestos valandomis atsigerti nenusipirksi: pardavėjai miega.
Kadangi tai nėra rašinys apie siestą (nors jos naudą patvirtina visų civilizuotų šalių daktarai), pereikime – trumpam – prie jūsų pažįstamų. T.y. asmenybių.
 
Bilas Klintonas valandą ar pusantros pamiegodavo (gal ir dabar pamiega) po kiekvienų sočių pietų. Vinstonas Čerčilis „pogulio“ eidavo ne kasdien: tik tada, kai tokia galimybė atsirasdavo. Napoleonas Bonapartas galimybių nelaukė: šalia jo buvusieji tvirtino, kad spėdavęs pasnausti net žirgo balne. O Albertas Einšteinas, prieš užmigdamas prie darbo stalo, rankoje kietai suspausdavo pieštuką: kad, jam iškritus, iškart nuo grindų pakeltų ir pultų rašyti.
 
Yra ir kitų istorinių įdomybių. Černobylio avarija, sako, įvykusi dėl to, kad atominės elektrinės operatoriai dirbo neišsimiegoję. Mažai per karą numigti gavusiems Didžiosios Britanijos lakūnams buvo sukurti specialūs akiniai su elektrodais, skleidžiančiais „saulėtekio“ šviesą: toji šviesa akis leido užmerkti ir vėl vertė atsimerkti. Na, ir apie šią dieną: žinau bent tris ir jums puikiai girdėtas firmas, kuriose oficialiai įteisintas dienos miegas. Specialiose patalpose. Maždaug vienos valandos trukmės. Nenorintys pasnausti jose nėra verčiami tai daryti, tačiau skatinami. Tai – „Nike“, „Google“ ir „British Airways“.
 
Kodėl čia tiek daug apie tą vieną papildomą miego valandą? Apie visokius inemurius ir bluostus? Atsakymas – detalėse, kurios galbūt paskatins ir jus temą su kolegomis ar šeimos nariais apsvarstyti. Nuomonės neperšame: tik pliki faktai.
Kadangi žmonės jums jau yra pabodę, pradedu nuo gyvūnų. Šunys ir katės turi vieną išskirtinį rodiklį: kuo laimingesni jaučiasi, tuo ilgiau miega. Laimingas šuo – apie 14 valandų, laiminga katė – net iki 20. O toliau – tikros įdomybės.
Banginiai miego valandų neturi: trumpam pasnaudžia tik pasinėrimų metu. Delfinai (tiksliau – pusė delfino) niekada nemiega: kuomet viena jo pusė ilsisi (akis užmerkta, viena smegenų pusė nedirba), kita pusė – būdrauja. Ir taip visą gyvenimą. Įdomumo dėlei – apie kitus: kiaulė miega apie 12 val., žiurkės ir liūtai – apie 13, voverės – 14, tigrai – 16, beždžionės -17, pitonai -18. Bet mūsų temai svarbios yra žirafos. Ne dėl to, kad miega trumpai (valandą ar pusantros), bet dėl miego stiliaus: tą valandą ar pusantros jos „susirenka“ per šešis ar septynis kartus. Miegodamos kartais vos po kelias minutes. 
 
Paslapties atskleidimas: bandysime jums įrodyti, koks naudingas yra popiečio miegas. Tas trumpas bluosto sudėjimas. Arba jei taip norite – inemuri.
Galima būtų rašyti taip, kaip rašo mokslų daktarai. (Štai, kaip jie rašo: „Galvos smegenų žievės dalyje – hipokampe – kaupiasi dienos žinios. Iš ten jos siunčiamos į prefrontalinę smegenų žievę – ilgalaikės atminties saugyklą. Kiekvienas trumpas snūstelėjimas „pravalo“ informaciją ir suteikia vietą naujoms žinioms“).
Bet mes kitaip parašysim: trumpas popietinis pamiegojimas mažina širdies smūgio galimybę. 30 procentų padidina dėmesį. Pagerina smegenų veiklą. Dvidešimčia minučių trumpina nakties miegą. Antsvorio turintiems padeda jį numesti.
 
Prie visų šių teiginių prieita po ilgamečių tyrimų. Ir nustatyta optimali popiečio miego, bluosto sudėjimo, trukmė – 26 minutės. (Ne pusvalandis ir ne 25min.!). Bet tinkamos ir kitos trukmės, kurias jūs tikrai esate patyrę: iki 20 sekundžių – nano-snaudulys; 5-20 minučių – mini snaudulys; 50-90 minučių – tinginio snaudulys (naudingas vyresniame amžiuje – pailsi raumenys, regeneruoja kaulai).
 
Bet gi norime būti objektyvūs! Todėl parinkau ir kitaip manančiųjų folkloro. Štai ką prieš metus kitus rašė vienas tuomet skaitomas laikraštis: „Popietinis miegas gali iššaukti širdies ligas“. O dar seniau tame pat leidiny radau ir rašinį, pavadinimu „Dienos miegas didina diabeto riziką“. Nekomentuoju. Tik cituoju. Ir pranešu, kad šiandien to laikraščio jau nebėra.
 
Tačiau niekas gi nesako, kad, siūlydami jums lietuvišką popietinę siestą, esame absoliutūs teisuoliai. Taip negali būti dėl paprastos priežasties: vis dar gyvename skurdokai. O dienos miegas, deja, yra tik gerai gyvenančiųjų privilegija.
 
Ir dar: jei kartais sumanytute rizikuoti ir įsipareigotumėte kurią popietę nusnūsti, tikiu, kad galimas laiškas į redakciją: girdi, bandžiau, bet nepavyko. Esame tai numatę ir receptą turime. Pasinaudokite sistema „4-7-8“. (Įkvėpkite, skaičiuodami iki keturių. Sulaikykite kvėpavimą, skaičiuodami iki septynių. Ir iškvėpkite, skaičiuodami nuo vieno iki aštuonių).
P.S. Jei turite galimybę pamiegoti darbe, prabudę, per pirmas dvidešimt minučių, nesiimkite jokių finansinių operacijų. Po pusvalandžio – jau galima.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!