Dvi skirtingos realybės
 
Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu Panevėžio kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka trys nėščios moterys ir devynios mamos, auginančios mažamečius vaikus. Keturios iš jų vaikus augina ne kalėjimo teritorijoje esančiame Motinos ir vaiko name. Tokių moterų skaičius, anot ministerijos, kasmet keičiasi nežymiai.
 
Visa infrastruktūra sutelkta Panevėžyje. Kalėjimo teritorijoje veikia vaikų ir kūdikių namai, kuriuose nuteistos mamos gyvena atskirai nuo kitų nuteistųjų. Už kalėjimo teritorijos ribų įsikūręs Motinos ir vaiko namas, vadinamas „Rožynu“.
 
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E.Žiobienė pastebi, kad tai – dvi skirtingos realybės. „„Rožyne“ sąlygos iš tikrųjų artimos namų sąlygoms – ir įrengimu, ir gyvenimu. Kitos mamos gyvena pagrindinėje įkalinimo įstaigos dalyje, ir ten sąlygos jau daug sudėtingesnės“, – sako kontrolierė.
 
Anot E.Žiobienės, „Rožyne“ kiekviena mama su vaiku gyvena atskirame kambaryje, namas turi savo kiemą. „Nepriklausomai nuo to, kad yra suvaržytos išeiti, vis tiek sąlygos vizualiai kitokios negu įkalinimo įstaigos viduje. Tai lemia daug. Net mamos nuotaika vaiko atžvilgiu kitokia“, – pastebi ji.
 
Vis dėlto ne visoms mamoms suteikiama galimybė gyventi „Rožyne“. Anot kontrolierės, kalėjimas vertina rizikas, režimą ir kitas aplinkybes, iš kurių paaiškėja, ar moteris gali gyventi laisvesnėmis sąlygomis.
 
Ministerijos atstovų teigimu, nuteistųjų ir jų vaikų poreikiai tenkinami: jie aprūpinami drabužiais, avalyne, patalyne, higienos ir kitais reikmenimis arba sudaromos galimybės jų įsigyti, taip pat užtikrinamos sveikatos priežiūros paslaugos.
 
Vaikas bausmės neatlieka
 
E.Žiobienė akcentuoja: kad ir kokios būtų sąlygos, vaiko vieta nėra kalėjime. Dalis moterų į įkalinimo įstaigą su vaiku patenka susiklosčius nepalankioms gyvenimo aplinkybėms, o kitos tikisi, kad motinystė sušvelnins kalėjimo sąlygas.
 

„Pasitaiko atvejų, kai moterys įsivaizduoja, kad joms bus lengvesnis įkalinimo režimas, kitokios sąlygos vien todėl, kad turės vaikelį. Šioje vietoje reikia aiškiai suprasti, kad visa tai daroma vaiko sąskaita“, – sako vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

 
Teisingumo ministerija pažymi, kad pastaraisiais metais vaikų gyvenimo su nuteistomis mamomis tvarka švelnėja. Kalėjimo teritorijoje veikiančiuose vaikų ir kūdikių namuose vaikas su mama gali būti iki trejų metų amžiaus, o „Rožyne“ – tol, kol pradės lankyti mokyklą pagal pradinio ugdymo programą. Anksčiau galiojusi tvarka numatė, kad vaikai, sulaukę trejų metų ir mamos bausmei dar nepasibaigus, turi būti perduodami artimiesiems arba vaikų globos įstaigoms.
 
„Vis dėlto anksčiau ar vėliau atsiskyrimo momentas ateina. Mamoms ir vaikams tai itin skausminga. Neretai mamos tikisi, kad bus paleistos anksčiau laiko ar sulauks malonės, tad nereikės atsisveikinti su vaiku. Bet realybė tokia, kad ji vis tiek atlieka bausmę, ir atsisveikinti tenka“, – komentuoja kontrolierė.
 
Pasak jos, esama svarstymų tvarką švelninti dar labiau – leisti vaikams su nuteistomis mamomis gyventi iki septynerių metų ir kalėjimo viduje. Tokius siūlymus E.Žiobienė vertina atsargiai. „Kyla klausimas – kieno interesas svarbesnis? Pačiai mamai reikėtų atsakingai pagalvoti, ar ji tikrai norėtų, kad vaikelis augtų tokiomis sąlygomis, o vėliau vis tiek teks su juo atsisveikinti“, – svarsto ji.
 
„Labai dažnai pamirštama, kad vaikas, augantis su nuteista mama, pats bausmės neatlieka. Jam turi būti užtikrintas ne tik kontaktas su artimaisiais, bet ir įprastas ugdymas, būreliai, sveikatos patikros. Vaikas turi turėti galimybę išvažiuoti atostogų pas giminaičius ar tėtį. Čia ir institucijoms tenka nemažas vaidmuo – įvertinti, į kokias sąlygas vaikas išleidžiamas, nes aplinkybių pasitaiko labai įvairių“, – teigia kontrolierė.
 
Ką sako tyrimai?

Kaip elgtis su mažamečiais kalinčių mamų vaikais, tarptautiniu mastu nesutariama. Kaip skelbiama 2024 m. apžvalgoje, Europoje vaikų gyvenimas su nuteistomis mamomis kalėjimuose visiškai neleidžiamas tik Norvegijoje, Šiaurės Airijoje, Škotijoje ir Slovakijoje. Šios šalys orientuojasi į alternatyvias bausmes, namų areštą ir atvirojo režimo įstaigas.
 
Daugumoje kitų valstybių pasirinkta priešinga kryptis – švelninti pačią įkalinimo aplinką. Jungtinės Karalystės teisingumo ministerijos duomenimis, šalyje veikia specializuoti Motinos ir kūdikio skyriai, kuriuose vaikas su mama gali gyventi iki 18 mėnesių amžiaus. Italijoje mažamečius vaikus auginanti moteris siunčiama į vadinamąsias ICAM įstaigas, kuriose sąmoningai vengiama kalėjimo aplinkos: pareigūnai vilki civilių drabužiais, apsaugos sistemos paslėptos, patalpos primena įprastus namus. Vaikas su mama čia gali gyventi iki šešerių metų.
 
2025 m. apžvalgoje JAV Sinsinatio universiteto mokslininkų komanda paskelbė, kad vaikų ir kūdikių namuose veikiančios programos padeda mamoms ir vaikams užmegzti tvirtesnį tarpusavio ryšį, leidžia mamoms išsaugoti motinystės teises, taip pat sumažina pakartotinio nusikaltimo riziką po paleidimo.
 
Vis dėlto kalėjimo aplinka vaiko raidai nėra palanki. 2024 m. tyrėjai iš Italijos paskelbė, kad vaikams, augantiems kalėjime, dažnai trūksta išplėstinės šeimos pagalbos, o aplinka primena izoliaciją – jiems stinga raidai būtinų pažintinių, socialinių ir emocinių dirgiklių. Tai, anot tyrėjų, gali lemti reikšmingus mokymosi sunkumus ir socialinės integracijos problemas vėliau.
 
Tarptautiniu mastu vyrauja sutarimas, kad geriausia išeitis – iš viso vengti įkalinti mažamečių vaikų motinas. Šią poziciją įtvirtina 2010 m. Jungtinių Tautų priimtos Bankoko taisyklės, raginančios teismus, esant galimybei, atidėti bausmę nėščioms moterims ir mažamečių vaikų motinoms arba pasirinkti bendruomenėje vykdomą priemonę.
 
Panašia kryptimi pasuko ir Lietuva: pernai gruodį Konstitucinis Teismas pripažino, kad galiojantis Baudžiamojo proceso kodeksas pažeidžia Konstituciją – jis besąlygiškai draudžia teismui atidėti bausmę nėščioms ar mažus vaikus auginančioms moterims, padariusioms sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, net ir tais atvejais, kai tai galėtų geriau atitikti vaiko interesus. Pasak Teisingumo ministerijos, ateityje numatoma svarstyti atitinkamus kodekso pakeitimus.
 
Portretas – nevienalytis
 
E.Žiobienės pastebėjimu, nuteistų moterų portretas nėra vienalytis. „Yra moterų, nuteistų už finansinius nusikaltimus ar narkotikų platinimą, tačiau pasižyminčių tvirtais socialiniais įgūdžiais. Pasitaiko ir kitokių atvejų, kai prie nepakankamų įgūdžių prisideda priklausomybės bei kitos sunkios aplinkybės. Labai svarbus klausimas, ar pati moteris nori keistis, ar nori kabintis į gyvenimą“, – pastebi kontrolierė.
Lietuvos kalėjimų tarnyba į „Lietuvos sveikatos“ siųstus klausimus neatsakė.

---

 
Komentaras

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji patarėja Neringa Lavinskienė:
 
- Vaiko teisių gynėjai visuomet reaguoja gavę pranešimą apie pažeidžiamas vaiko teises. Gavę pranešimą iš įkalinimo vietos, susitinka su mama, pabendrauja su mažyliu, jei pagal amžių jau galima, įstaigos atstovais. Jeigu matome, jog yra poreikis, pasirūpiname mamai ar vaikui reikalinga pagalba, kurią teikia socialiniai partneriai. Kiekvieną tokią situaciją pirmiausiai vertiname per vaiko interesus.
 
Pranešimų dėl galimo vaiko teisių pažeidimų iš įkalinimo įstaigos sulaukiama retai. Įprastai su mama ir vaiku susitinkame tuomet, kai sprendžiamas klausimas, kas pasirūpins mažyliu, kai vaikui suėjo treji metai. Drauge su mama sprendžiame, ar yra tam pasirengęs šeimos narys, artimasis. Tik kraštutiniais atvejais ieškomas profesionalus globėjas, kuris pasirūpins vaiku, kol mama atliks bausmę, ir užtikrins vaiko ryšį su mama.


Projektas „Pagalbos tiltai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 10 tūkst. eurų




Partneriai: