Armėnija turtinga gamtinių ir sveikatą gerinančių išteklių. Tad nenuostabu, kad šioje kalnuotoje šalyje buvo įkurtas speleoterapijos centras, ne vienerius metus buvęs patraukliu medicinos turizmo tašku. Tačiau dabar jam gresia uždarymas, mat valdžia nutraukė jam finansinę paramą, teigdama, kad gydymui trūksta mokslinio pagrindimo.
Giliai po Armėnijos sostine Jerevanu esanti sveikatos klinika, kuri sovietmečiu buvo naudojama kaip druskos kasykla, netikėtai atsidūrė viešų diskusijų apie alternatyviąją mediciną ir šiuolaikinę sveikatos priežiūrą centre.
Susiduria su dideliais sunkumais
Giliai po Armėnijos sostine esanti sveikatos klinika, kuri sovietmečiu buvo naudojama kaip druskos kasykla, netikėtai atsidūrė viešų diskusijų apie alternatyviąją mediciną ir šiuolaikinę sveikatos priežiūrą centre.
Centro klientai nusileidžia 235 metrus į Respublikinį speleologijos centrą Jerevane, kur gydymas apima ne tik vaistų vartojimą, bet ir kvėpavimą mineralų prisotintu oru didžiulėse druskos olose. Manoma, kad unikali oro sudėtis gali padėti palengvinti kvėpavimo takų ligas.
Speleoterapijos pavadinimas kilęs iš graikų kalbos ir sudarytas iš žodžių „spelaion“, reiškiančio urvą, ir „therapeia“, reiškiančio gydymą. Taigi, speleoterapija yra alternatyvi kvėpavimo takų ligų terapijos forma, kurios metu pacientai ilgą laiką praleidžia tokiose požeminėse erdvėse kaip druskos kasyklos.
Centras, apimantis apie 4 tūkst. kvadratinių metrų tunelių, paverstų gydymo ir poilsio zonomis, duris atvėrė dar 1987 metais ir dešimtmečius veikė kaip Armėnijos viešosios sveikatos priežiūros sistemos dalis. Tačiau 2019 metais valstybė nutraukė jos finansavimą, pareikšdama, kad jo metodai neatitinka įrodymais pagrįstų standartų, kurių reikalaujama pagal naujas visuotinės sveikatos priežiūros sistemos reformas. Metinis pacientų skaičius sumažėjo nuo daugiau nei 300 iki maždaug 50. „Mums buvo sunku mokėti atlyginimus ir negalime atnaujinti įrangos, kuri nebuvo pakeista nuo atidarymo“, – naujienų agentūrai sakė klinikos direktorius Gurgenas Hakobianas, pridurdamas, kad ateitis šiuo metu yra neaiški.
Pacientai pasikliauna terapija
Armenas Stepanianas, 63-jų mechanikos inžinierius iš Vakarų Sibire esančio Kemerovo miesto, jau daugiau nei dešimtmetį kasmet grįžta į šiuos urvus gydytis sunkios formos astmos. „Sergu astma nuo 37-erių. Kažkuriuo metu ji labai pablogėjo ir niekas nebepadėjo, todėl atsidūriau čia“, – pasakoja vyras ir priduria jau nuo pirmojo kurso pajutęs pagerėjimą.
Šią terapiją A.Stepanianas vadina gyvenimo lūžio tašku: „Maniau, kad tai išsigelbėjimas. Nuo tada kasmet, išskyrus koronaviruso pandemijos metus, atvykstu į Jerevaną. Tai jau tryliktas kartas, kai atvykstu gydytis į šiuos urvus.“
Požeminiuose koridoriuose pacientai ilsisi eilėmis sustatytose lovose, užsiima gydomąja mankšta arba dalyvauja grupinėse veiklose. Gydytojai tuo metu stebi jų kvėpavimą ir plaučių funkciją. Požeminė aplinka yra apsaugota nuo alergenų, oro taršos ir staigių temperatūros pokyčių.
Gydytoja Anuš Voskanian klinikoje dirba nuo pat jos atidarymo, t.y. beveik keturiasdešimt metų. Ji teigia mačiusi, kaip po gydymo visiškai pasveiksta vaikai.
Trūksta mokslo tyrimų
Šalininkai teigia, kad speleoterapija seniai yra medicinos tradicijų dalis Rytų Europoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje, kur natūralūs veiksniai – mineraliniai šaltiniai, kalnų sanatorijos ir kt. – buvo plačiai naudojami lėtinėms ligoms gydyti.
Tačiau kritikai pažymi, kad kol kas nėra pakankamai didelio masto mokslinių tyrimų, įrodančių metodo veiksmingumą. Armėnijos sveikatos apsaugos pareigūnai teigia, kad esant ribotam biudžetui, pirmenybė turėtų būti teikiama gydymui, turinčiam tvirtesnę įrodymų bazę.
Vyriausybės nutraukta parama smarkiai sumažino pacientų skaičių ir sukėlė abejonių dėl centro ateities.
„Mūsų centras šiuo metu išgyvena krizę, nes nebegauname vyriausybės finansavimo. Įstaigai gresia uždarymas ir ji gali būti visiškai likviduota. Dėl to pacientai negali gauti gydymo dėl vyriausybės paramos stokos. Tikimės, kad bus rasti investuotojai ir centras bus atgaivintas“, – sako A.Voskanian.
Dabar valdžia siekia privatizuoti turimą įstaigų akcijų dalį, tikėdamasi, kad privatūs investuotojai arba medicininio turizmo plėtra padės išsaugoti požeminę kliniką.
Ministerija nepalaužiama
Armėnijos sveikatos apsaugos ministerija teigė, kad jos sprendimas nutraukti klinikos finansavimą atspindi platesnius sveikatos priežiūros sektoriaus prioritetus, šaliai pereinant prie visuotinio medicininio draudimo. „Šiame etape pirmenybė teikiama ligoms, kurioms būdingas didelis mirtingumas, tokioms kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos“, – teigė ministerijos atstovė spaudai Mariam Catrian. „Alternatyvūs gydymo ir sveikatos stiprinimo būdai negali būti įtraukti į draudžiamų paslaugų krepšelį“, – pažymėjo ji.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!