Tėvai netenka darbų
 

„2025 metais Lietuvoje ikimokyklinio ir pradinio amžiaus vaikų, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu, turėjome daugiau kaip keturis šimtus, ir iš viso šito skaičiaus tik apie penkiolikai ugdymo įstaigose skirtas asistentas ar padėjėjas, – posėdyje sakė klubo „Diabeto IQ“ vadovė Dovilė Byčienė. – Kiti vaikai arba neina į darželį, arba jų tėvai budi rūbinėse, arba iš esamo personalo kas nors pagal galimybes prižiūri.“

 
Dažniausiai, anot „Diabeto IQ“ vadovės, situaciją sprendžia patys tėvai – vienas jų persikelia į darželio rūbinę, leidžia vaikui insuliną prieš kiekvieną valgymą, stebi gliukozės rodmenis, reaguoja į hipoglikemiją.
 
„Aš pati, nuėjusi į darželį, verkiau – nes sudėtinga susitaikyti su diagnoze ir dar turėti jėgų papasakoti darželiui visą tą didelį sąrašą, ką jie turės daryti, kad mano vaikas galėtų grįžti“, – atviravo diabetu sergantį vaiką auginanti D.Byčienė.
 
Organizacijos atliktos apklausos, kuriose dalyvavo apie pusantro šimto tėvų, atskleidė, kad daugiau nei pusė dėl vaiko priežiūros keitė arba prarado darbą, beveik 80 proc. turėjo patys mokyti ugdymo įstaigos personalą, nes jokių oficialių mokymų nebuvo. Anot D.Byčienės, pasitaikė ir pavojingų situacijų – vaikams laiku nepaduodama gliukozės, vienas mokinys buvo išleistas į valgyklą vienas, jam pasidarė silpna ir jis nukrito nuo laiptų.
 
„Ši liga nėra taip paprastai kontroliuojama – ypač tiems, kurie apie ją nežino nieko. O mažas vaikas dažnai pats neatpažįsta, nedrįsta ir negali pasakyti, kad jam bloga. Pagalba negali priklausyti vien nuo vaiko gebėjimo paprašyti suaugusiojo“, – pabrėžė D.Byčienė.
 
Savivaldybė padėjėjo neskyrė
 
„Diabeto IQ“ įkūrėja posėdyje perskaitė Vilniaus miesto savivaldybės atsakymą darželiui, kuris prašė padėjėjo ketverių metų vaikui, sergančiam pirmo tipo cukriniu diabetu. Savivaldybė atsakė, kad ši liga nėra specialieji ugdymosi poreikiai, ir pasiūlė vaiką priimti tik toms valandoms, kai jam nereikia matuoti gliukozės lygio ar leisti insuliną. „Tai reiškia – niekada, nes priežiūra reikalinga visada“, – pažymėjo D.Byčienė.
 
Kauno miesto savivaldybėje, anot jos, šeima sulaukė panašaus atsakymo, bet kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją – tada buvo priimtas sprendimas padėjėją darželyje skirti.
 
Nuo 2020 metų galiojantis tvarkos aprašas numato mokinio savirūpą pagal gydytojų rekomendacijas. „Tačiau pagalba numatyta, bet neapibrėžta – nėra aišku, kas konkrečiai ką daro, kai vaikas pats savirūpos atlikti negali“, – teigia D.Byčienė.
 
Šeimos gydytojų rekomendacijos, pasak jos, dažnai nėra pakankamai konkrečios: „Būna, kad parašo: pirmo tipo cukrinis diabetas, cukraus negalima, ir tuo viskas baigiasi.“ Net ir sudarytas savirūpos planas, anot D.Byčienės, dažniausiai atsiduria stalčiuje.
 
„Ko mes prašome? Bendro veiksmų plano su konkrečiais terminais ir atsakingais asmenimis. Sistema turi aiškiai žinoti – kas, kada ir kaip padeda vaikui, sergančiam pirmo tipo cukriniu diabetu“, – į Seimo narius kreipėsi D.Byčienė.
 
Šiaulių rajono tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Loreta Matulienė pastebėjo, kad informacija apie vaiko sveikatą ne visada pasiekia ugdymo įstaigas: „Informacija apie vaiko sveikatą, kuri pasiekia ugdymo įstaigą, apribota. Kai kuriais atvejais netgi kenkianti vaiko gyvybei. Man nutiko atvejis, kai vaikas atėjo į darželį su pažyma, kad sveikas, ugdymas be apribojimų. O pasirodė – vaikystės autizmas, organizmo funkcijų sutrikimas.“
 
Koordinatorės teigimu, net ir žinant apie vaiko ligą, dalintis informacija tarpusavyje trukdo duomenų apsaugos reikalavimai: „Asmens duomenų apsauga kaip koks skydas – visi ja prisidengę saugo informaciją, o mes negalime teikti pagalbos, nes nežinome, kuo vaikas serga.“
 
SAM: procesas pajudėjęs
 
SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Audronė Astrauskienė pripažino: „Savirūpa kaip nauja paslauga startavo 2023 metais, pasibaigus pandemijai, kai vaikai sugrįžo į mokyklas – ir pasirodė, kad, nepaisant parengtų teisės aktų, tikrai yra spragų. 2025-ieji buvo tie metai, kai viskas peržiūrėta.“
Anot jos, jau parengtas teisės akto pakeitimo projektas – šeimos gydytojas privalės įrašyti rekomendaciją sudaryti savirūpos planą. Su Higienos institutu parengti mokymų paketai diabetui, epilepsijai, alergijai, astmai, su Švietimo ministerija suderinta mokymo programa, kuria galės naudotis ir pedagogai.
 
Švietimo ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė nurodė, kad situacija skirtingose savivaldybėse nevienoda: „Vyresnio amžiaus vaikus mokančios mokyklos sako, kad iš jų tikimasi daug mažiau – saugios aplinkos, kur vaikas gali atlikti jam reikalingas procedūras. Tačiau ikimokyklinių mokyklų vadovai indikuoja problemas, kad tokio amžiaus vaikams reikalinga nuolatinė priežiūra ir įstaigos klausimą sprendžia įvairiai.“
 
D.Byčienė atkreipė dėmesį, kad kol kas mokymus ugdymo įstaigoms organizuoja tik pacientų ir medikų organizacijos savanoriškais pagrindais. „Reikia ne tik teorinių, bet ir praktinių mokymų – į mokyklą reikia nuvažiuoti ne vieną kartą, nes ši liga nėra taip paprastai kontroliuojama“, – sakė ji.
 
Tai patvirtina ir apklausos: beveik pusė tėvų teigia, kad oficialių mokymų ugdymo įstaigose nebuvo arba jie apie tai nežinojo. Tą patį sako ir ugdymo įstaigų darbuotojai: pusė teigia, kad mokymų nebuvo arba visą informaciją jiems suteikė tėvai.
 
Siūlo grąžinti slaugytojus
 
Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė, išklausiusi abiejų ministerijų pranešimus, neslėpė nusivylimo: „Iš to, kas buvo pasakyta Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo ministerijos, supratau, kad vis dėlto niekas nebus atsakingas ir toliau – kaip dabar yra, taip ir liks chaosas“, – kalbėjo J.Sejonienė.
Parlamentarė kėlė klausimą, ar visuomenės sveikatos specialistai, kuriems formaliai pavesta rūpintis sergančiais vaikais mokyklose, apskritai gali tai daryti. Anot jos, daugelyje mokyklų jie dirba 0,125 etato krūviu ir faktiškai ten nebūna. „Jo darbas yra profilaktika – mokymas, kad ligų nebūtų. Bet čia turime vaikus, kurie jau serga lėtinėmis ligomis“, – teigė J.Sejonienė.
 
Ji siūlė į mokyklas grąžinti slaugytojus: „Aš nesu sovietmečio gerbėja, bet kai man teko mokytis, mokyklose būdavo slaugytojas, kuris tikrai buvo kvalifikuotas tokias problemas spręsti ir būdavo visą dieną. Paprasčiausias sprendimas – slaugytojas mokykloje, kuris galėtų spręsti ir lėtinėmis ligomis sergančių vaikų problemas, ir suteikti pirmąją pagalbą traumų atveju.“
 
Seimo narė Ingrida Brazulienė, buvusi mokyklos vadovė, pritarė: „Tokius darbus, kur reikia kateterį įvesti ir visa kita, turėtų atlikti žmonės, baigę mokslus, nes didelė ir užkrato, ir kitų komplikacijų rizika.“ Ji prisiminė ir patirtį iš savo mokyklos: „Jeigu mokykla turi septynis šimtus vaikų, o specialistas ateina tris kartus į savaitę ir pabūna po tris keturias valandas – apie kokią pagalbą mes kalbame?“
 
„Mokytojas grupėje negali palikti kitų penkiolikos ar aštuoniolikos vaikų ir bėgti matuoti cukraus. Su vaiku, kurio diagnozė reikalauja profesionalios medicininės priežiūros, turėtų ateiti ir lėšos profesionaliai paslaugai pirkti“, – idėją palaikė Lietuvos ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos atstovė Saulė Šerėnienė.
 
Už slaugytojus mokyklose pasisakė ir Sveikatos mokslų universiteto psichologė dr. Jolanta Žilinskienė: „Kalbant apie įtraukųjį ugdymą, mes turime kelti klausimą dėl slaugytojų grąžinimo į ugdymo įstaigas. Svarbu ir tai, kad vaikas su specialisto pagalba mokytųsi rūpintis savo liga – perimtų atsakomybę, atsižvelgiant į jo raidos ypatumus, tiek, kiek jis gali.“
„Dauguma šeimų, auginančių lėtinėmis ligomis sergančius vaikus, neša didžiulį emocinį ir fizinį krūvį. Ugdymo procesas gali leisti šeimai turėti bent šiokį tokį atokvėpį“, – pridūrė dr. J.Žilinskienė.
 
„Būkime realistai – reforma sveikatos apsaugoje nuėjo ta linkme, kad atsisakyta slaugytojų ugdymo įstaigose. Bet keičiasi gyvenimas – ir visuomenės sveikatos specialistai turi įgyti daugiau kompetencijų, – svarstė Sveikatos reikalų komiteto narys prof. dr. Saulius Čaplinskas. – Galbūt reikia atskiros valstybinės programos vaikų diabetui.“
 
Komitetai nutarė prie klausimo dar sugrįžti ir stebėti, kaip vykdomi tarpinstitucinės darbo grupės prie SAM sprendimai.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!