- Kaip seksualinė sveikata susijusi su psichikos sveikata?
 
- Seksualinės ir psichikos sveikatos nelaikyčiau atskirais dalykais. Manau, kad sveikata žmoguje yra viena. Mes tik kalbame apie skirtingus tos sveikatos aspektus, kurie tarpusavyje susiję. Pablogėjus fizinei sveikatai, pablogėja ir nuotaika. Susirgus depresija, nukenčia ne tik mūsų nuotaika, bet ir mityba. Žmogus pradeda mažiau judėti ir dėl to blogėja sveikata. Nebeaišku, kur yra priežastis, o kur – pasekmė. Į visus šiuos aspektus žvelgiu kaip į tam tikras sveikatos dalis, kurios tarpusavyje yra susijusios. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad seksualinė sveikata nėra tik apie lytinę funkciją, bet ir dar apie daugelį kitų dalykų. Tai yra ir gebėjimas būti ryšyje su savimi ir su kitu, savivertės jausmas. Visa tai yra ypač svarbu gerai sveikatai. 
 
- Kaip, remiantis jūsų patirtimi, tokios būklės kaip depresija ar nerimo sutrikimai veikia asmens seksualumą ir lytinį gyvenimą?
 
- Mūsų sveikatai, mano galva, yra labai svarbus ryšys. Juk nuo mūsų sveikatos priklauso ir mūsų gebėjimas būti. Kalbant apie seksualumą, vienas esminių dalykų yra buvimas ryšyje, taip pat gebėjimas patirti malonumą, mėgautis, atsipalaiduoti. Dėl depresijos tikrai gali sumažėti libido. Turint nerimo sutrikimų, dažnai sunku būti dabarties akimirkoje, kas irgi svarbu, kalbant apie seksualinę sveikatą. Intymiomis akimirkomis tokiu atveju gali kilti daug minčių apie kitus dalykus arba apie patį tą momentą. Žmogus pradeda per daug save stebėti ir vertinti, užuot buvęs taip, kaip būnasi. Buvimas čia ir dabar yra itin svarbu.
 
- Ar stresas ir perdegimo jausmas gali paveikti intymumą? Jei taip, kodėl?
 
- Be abejo, tai irgi tiesiogiai veikia intymumą. Mes iš esmės turime dvi pagrindines būsenas, kurios veikia ne tik mūsų galvoje, kaip kartais žmonės įsivaizduoja, bet ir stipriai mūsų kūne. Viena jų yra ramybės būsena, kurioje galime gyventi. Šioje būsenoje mūsų kūnas gali ilsėtis, virškinti. Taip pat ir intymumas šioje būsenoje yra suvokiamas kaip lengvesnė, natūralesnė patirtis. Kita yra streso būsena „Kovos arba bėk“ (angl. fight or flight). Tai išgyvenimo būsena, kai kūnas persijungia į išgyvenimą režimą. Tada viskas yra ne apie tai, kaip gyventi, o apie tai, kaip išgyventi. Mūsų organizmas toje būsenoje veikia kitaip nei toje būsenoje, kurioje galima ramiai gyventi. Pavargęs, streso apimtas žmogus yra nuolatinės išgyvenimo būsenos. Akivaizdu, kad tada, kai reikia išgyventi, intymumas nebebus prioritetas.
 
- Kaip reakcija į stresą, pavyzdžiui, padidėjęs kortizolis, veikia libido?
 
- Kai padidėja kortizolis, gali reaguoti visa hormonų sistema. Šio hormono perteklius lemia didesnį nuovargį. Tai taip pat gali veikti seksualinį gyvenimą, intymumą.
 
- Ar vaistai, skiriami psichikos sveikatos sutrikimams gydyti, gali pakenkti seksualiniam potraukiui? Kaip būtų galima sumažinti tokių vaistų šalutinį poveikį? 
 
- Tokių vaistų tikrai yra. Dažniausiai tai būna antidepresantai. Pastebiu, kad kartais tai būna priežastis, dėl ko žmonės nenori gerti vaistų. Tada svarbu pasitarti su gydytojais, nes kai kuriais atvejais vieni vaistai gali būti pakeičiami kitais. Suprantu, kad kartais gali būti nedrąsu kalbėti, bet reikėtų pabandyti rasti būdų, kaip pasakyti gydytojui, kad konkrečiai dėl šios priežasties nesinori vartoti paskirtų vaistų.
 
- Kaip dažnai LGBTQ+ asmenims nustatoma depresija ar nerimo sutrikimai ir kaip tai susiję su jų seksualine gerove?

- Šiuo atveju svarbu suvokti, kad depresijos ir nerimo sutrikimų priežastys yra kompleksinės. Čia veikia vadinamasis mažumos stresas. LGBTQ+ asmenys patiria didesnį krūvį iš aplinkos dėl neigiamo priėmimo. Kalbant apie LGBTQ+ asmenis, gali būti papildomų niuansų. Pavyzdžiui, tokie asmenys gali jausti didesnę gėdą. Jiems gali būti sunkiau būti ryšyje, nes dėl internalizuotos homofobijos ir transfobijos tokie žmonės dažnai itin neigiamai save vertina. Viena vertus, natūralu, kad matome save taip, kaip mus mato aplinka. Pradėti matyti save kitaip yra sunku. Tam reikia papildomų resursų, darbo su savimi. Tai rodo nusilpusį ryšį su savimi pačiu. O suprastėjus ryšiui su savimi pačiu, ir būti ryšyje su kuo nors kitu tampa sudėtinga. Dėl neigiamo savęs vertinimo intymiomis akimirkomis, kurios šiaip jau turėtų kelti džiaugsmą, gali nepavykti mėgautis, būti čia ir dabar. Kartais būna, kad lytinė funkcija nėra sutrikusi ir žmogus gali turėti seksualinių santykių, bet tas seksas būna mechaniškas, nes tiesiog per sunku leisti sau būti pažeidžiamam, eiti į ryšį su kitu žmogumi.
 
- Kaip savo lytinės orientacijos ar tapatybės atskleidimas veikia psichinę sveikatą ir pasitikėjimą savimi?
 
- Tai yra individualu. Mėgstu sakyti, kad LGBTQ+ žmonės yra nuolatinėje dilemoje, kur dažniausiai nėra gerų pasirinkimų. Atsiskleidimas, jei įvyksta kokioje nors išskirtinai priimančioje aplinkoje, gali būti išlaisvinanti ir praturtinanti patirtis. Trumpai tariant, tai tarsi leidimas sau būti labiau savimi. Tačiau visada yra ta dilema, ar išlaikyti paslaptį, kas reiškia savotišką savęs sumažinimą, užslopinimą, vaidybą aplinkoje, taip pat vadinamąjį hiperbudrumą, kai LGBTQ+ asmenys priversti nuolat nuskaityti aplinką, kad suprastų, ar juos atpažįsta kaip tokius, ar ne.
Tačiau net ir atsiskleidus laukia įvairių iššūkių, dėl kurių gali nutrūkti kai kurie ryšiai. Dar vienas dalykas, kurį svarbu suvokti, kad atsiskleidimas nėra vienkartinis įvykis LGBTQ+ asmeniui. Jis vyksta visą gyvenimą, nes visada bus naujų aplinkų, kur reikės atsiskleisti iš naujo. Dirbdama su žmonėmis, nesu iš tų, kurie sako, kad reikia būtinai atsiskleisti. Tačiau mes visąlaik kalbamės ir bandome įvertinti, kokia to kaina.
 
- Kokias strategijas galima naudoti, siekiant pagerinti psichinę ir seksualinę sveikatą?
 
- Pagrindinė kryptis būtų apie ryšį su savimi, ryšį su kitais žmonėmis. Aišku, kai mes gyvename intensyviai, susikoncentruojame į karjerą, ar į kokius nors rūpesčius, šiuos dalykus dažnai pamirštame. Atsipalaiduoti gali trukdyti ir praeities išgyvenimai. Dažniausiai šiuo atveju tinka bet kokie sveiko gyvenimo būdo patarimai. Sveikai maitintis, skirti pakankamai laiko poilsiui, rasti laiko sau ir bendravimui su kitais žmonėmis. Man pačiai paskutiniu metu ypač svarbi kryptis yra kūno psichoterapija. Ji gali padėti atrasti balansą.
 
- Kada reikėtų kreiptis į specialistus, pavyzdžiui, į terapeutą?
 
- Manau, kad svarbu nebijoti kreiptis, bet, žinoma, nebūtinai visada vien tik specialistai gali padėti, kartais pats žmogus gali sau nemažai padėti. Aš raginčiau ieškoti, kai yra sunku, kaip būtų galima sau padėti.


Projektas „Pakalbėkim apie Tai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 13 tūkst. eurų


Partneriai: