Siūlo mažesnį tarifą
 
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektą Seime pristačiusi parlamentarė Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė priminė, kad Lietuvoje menstruacijų higienos priemonėms kol kas taikomas standartinis PVM tarifas, nors Europos Sąjungos teisė valstybėms narėms leidžia būtiniausioms prekėms nustatyti lengvatinį.
 
„Šį projektą paskatino vis dar aktuali menstruacijų skurdo problema Lietuvoje. Tai reiškinys, kai dėl finansinių, socialinių ir informacinių barjerų dalis moterų ir mergaičių negali užsitikrinti būtinų higienos priemonių. Tai yra orumo, sveikatos ir lygių galimybių klausimas“, – sakė parlamentarė.
 
Siūlomu pakeitimu penkių procentų tarifas būtų nustatytas higienos įklotams, tamponams, menstruacinėms taurelėms ir higieninėms kelnaitėms. Projektas paliestų beveik 627 tūkst. trylikos-penkiasdešimties metų amžiaus moterų Lietuvoje. Vidutiniškai viena moteris per metus šioms priemonėms išleidžia apie septyniasdešimt eurų – įsigaliojus įstatymui, ši suma sumažėtų maždaug dešimčia eurų.
 
„Numatomas poveikis valstybės biudžetui – apie penkis su puse šešis milijonus eurų per metus. Tai yra santykinai nedidelė suma, palyginti su siekiamu socialiniu efektu – mažesne atskirtimi, geresne sveikata ir didesniu prieinamumu būtinoms priemonėms“, – kalbėjo parlamentarė.
 
Seimo posėdyje pristatymas sukėlė diskusijų. Dalis parlamentarų abejojo, ar PVM lengvata atsispindės galutinėje kainoje vartotojui, o ne liks tiekėjų ir prekybininkų maržoje. Siūlyta svarstyti ir kitus kelius – kompensacijas per sveikatos sistemą, nemokamų priemonių dozatorius mokyklose bei kitose viešose vietose, tikslinę paramą mažesnių pajamų grupėms. Suabejota ir pasirinktu tarifo dydžiu bei projekto poveikiu biudžetui. Keltas klausimas, ar 83 centų sutaupymas per mėnesį iš tiesų spręstų menstruacinio skurdo problemą.
 
„Mokestinė valstybės sistema taip pat yra ir vertybinė. Pusei Lietuvos gyventojų tai yra būtinos prekės. Šiuo projektu kviečiame sudaryti lygias galimybes. Veiks ar neveiks, bet parodykime mūsų vertybinį pasirinkimą ir balsuokime už“, – ragino Seimo narys Ruslanas Baranovas.
 
Po pateikimo projektui pritarta: už balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 31. Toliau projektą svarstys Biudžeto ir finansų komitetas.
 
Prilygsta prabangos prekėms
 
Lygių galimybių plėtros centro ekspertei dr. Margaritai Jankauskaitei kyla klausimas, ar valstybė apskritai turėtų apmokestinti bazinius biologinius poreikius.
 
„Reikia paprasto dalyko – nuoseklaus pamatinių poreikių ignoravimo, kuris garantuoja plataus masto žalą. Mano galva, būtent tai ir vyksta atkakliai nematant, kad menstruacijų metu naudojamų higienos priemonių PVM Lietuvoje prilygsta prabangos prekėms“, – sako ekspertė.
 

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė primena, kad vis daugiau valstybių šį mokestį mažina arba naikina, o Škotijoje ir Kipre menstruacijų higienos priemonės apskritai nemokamos. „Kodėl? Nes jos nėra prabanga, o neišvengiama būtinybė, kurios moterys nesirenka. Tad kodėl Lietuvoje moterims užkraunama diskriminuojanti biologinio mokesčio našta ir gilinama ekonominė nelygybė?“ – klausia ji.

 
Menstruacinis skurdas, pabrėžia dr. M.Jankauskaitė, realus ir Lietuvoje – praleidžiamos pamokos, kyla kliūčių dalyvauti viešajame gyvenime, pažeidžiamas orumas. „O juk švietimas, darbas, viešas gyvenimas yra pamatinės žmogaus teisės, be kurių nėra įmanoma tvari, brandi demokratija“, – dėsto ekspertė.
 
Jos įsitikinimu, valstybė iš viso neturėtų apmokestinti bazinių biologinių poreikių, net kai jie susiję išimtinai su moterų kūnais.
 
Europa jau apsisprendė
 
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) atstovė Greta Burinskaitė primena, kad menstruacinės higienos priemonių prieinamumo klausimą organizacija kėlė dar 2024 metais, kartu su Lietuvos medicinos studentų asociacija LiMSA parengusi rezoliuciją.
 

„Tai nėra vien mokesčių klausimas. Tai klausimas apie sveikatą, orumą ir lygias galimybes“, – sako Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovė Greta Burinskaitė.

 
Anot jos, jaunoms moterims finansinė našta ypač juntama – dažnai jos dar neturi finansinio stabilumo, o galimybes lemia šeimos situacija ir bendras pragyvenimo lygis. „Net ir atrodytų nedidelė, bet nuolat pasikartojanti išlaida tampa realia našta“, – teigia LiJOT atstovė.
 
G.Burinskaitė atkreipia dėmesį į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) poziciją – menstruacijos yra sveikatos, o ne vien higienos klausimas, apimantis fizinę, psichologinę ir socialinę žmogaus gerovę. Higienos priemonių prieinamumas, anot PSO, lemia visavertį moterų dalyvavimą moksle, darbe ir socialiniame gyvenime.
 
LiJOT atstovės teigimu, lengvatinį PVM tarifą menstruacijų higienos priemonėms taiko šešiolika Europos Sąjungos valstybių ir Jungtinė Karalystė. Lenkijoje galioja penkių procentų tarifas, Portugalijoje – šešių, Prancūzijoje – penkių su puse. Airijoje ir Kipre priemonės apskritai neapmokestinamos.
 
„Kalbame ne apie išskirtinę priemonę, o apie sprendimą, kurį didelė Europos dalis jau seniai laiko reikalingu ir socialiai teisingu“, – sako G.Burinskaitė.
 
Mokinės praleidžia pamokas
 
Kaip teigia Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė Tėja Lukošiūtė, menstruacijų tema daugumoje ugdymo įstaigų paliečiama tik fragmentiškai – gal kartą per metus biologijos pamokoje.
 
„Mes kalbame apie kosmosą, apie ląstelių dalijimąsi, tačiau dažnai praleidžiame tai, kas kiekvieną mėnesį vyksta su pusės moksleivių kūnais. Edukacija be praktinio pritaikymo yra tik teorija. Jei mokome apie higieną, bet nesudarome sąlygų jai palaikyti, kuriame dvigubus standartus“, – sako ji.
 
Dvigubi standartai, anot T.Lukošiūtės, ryškiausiai matyti kasdienybėje: mokykloje prireikus higieninio paketo, mergaitei tenka eiti pas slaugytoją arba socialinį pedagogą.
 
„Iš pirmo žvilgsnio pagalba yra. Tačiau pažvelkime į tai pačios mokinės akimis – eiti per koridorių, belstis į duris ir garsiai prašyti priemonių, kurių pavadinimą daugelis vis dar taria pašnibždomis, reikalauja milžiniškos drąsos. Daugeliui mergaičių sistema kelia tokį diskomfortą, kad jos mieliau renkasi tiesiog praleisti pamokas“, – dėsto moksleivių atstovė.
 
Moksleiviai siūlo paprastą sprendimą – higienos priemones tualetuose. „Nemokamai, skubiai ir svarbiausia – konfidencialiai. Tai nėra prabanga, tai yra pagrindinis poreikis, toks pat kaip tualetinis popierius ar muilas. Kai priemonės pasiekiamos specialiuose aparatuose ar dėžutėse be papildomo prašymo barjero, ne tik sprendžiame higienos problemą – mažiname erdvę pašaipoms ir didiname saugumo jausmą“, – pabrėžia T.Lukošiūtė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!