Renovacijų įkarštyje
Penktą dešimtį Šilutės ligoninėje skaičiuojantis ir iš jų keturis jai vadovaujantis vyriausiasis gydytojas chirurgas Algis Starkus įstaigą pažįsta kaip penkis savo pirštus.
„Rytais operuoju, konsultuoju, popiet administruoju. Akys mato, rankos niežti, operuoti dar galiu, tad džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie gydytojų komandos“, – kaip dalija darbą, kurio čia matome ypač daug, pasakoja Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas chirurgas Algis Starkus, dirbantis be pavaduotojų.
Šilutės ligoninė – daugiaprofilinė, gerai išvystyta įstaiga, pacientams galinti pasiūlyti visas būtiniausias sveikatos priežiūros paslaugas šalia namų.
Ligoninėje lankomės, kai įstaigoje visu pajėgumu įsukti remonto darbai: keičiami langai, gražinami skyriai, šiltinami pastatai. Ką tik iš pagrindų atnaujintas ir Priėmimo skubios pagalbos skyrius. O tądien, kaip sykis, buvo montuojamas ir naujai įsigytas rentgeno aparatas.
A.Starkus pasidžiaugia glaudžiu bendradarbiavimu su Šilutės rajono savivaldybe. Anot jo, meras Vytautas Laurinaitis ligoninės veiklą palaiko: jei trūksta lėšų numatytiems projektams įgyvendinti, remia.
Vienas didžiųjų darbų – iš projektinių lėšų Fizinės medicinos ir reabilitacijos korpuso renovacijos darbai. Skyrius įsikurs renovuotame buvusiame infekcinių ligų, vėliau – kovidiniame skyriuje. Vadovas tikisi, jog projektą pavyks įgyvendinti kitų metų pabaigoje.
Plečia Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus veiklą
A.Starkus, atliepdamas šių dienų tendencijas ir demografiją, pajėgas meta į Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus plėtrą. Projekte numatytas modernus dviejų aukštų pastatas, pritaikytas žmonėms su negalia, įrengtu liftu.
Stipriai augantį fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugų poreikį akcentuoja l.e.p. FMR skyriaus vedėja gydytoja Lina Bardzilauskienė. Anot jos, pacientams reikalingos ne tik gydymo, bet ir profilaktikos paslaugos.
„Pacientus gydome ne tik po patirtų traumų ar operacijų, bet ir aktyviai ruošiame prieš operacijas, pavyzdžiui, prieš kelio, klubo endoprotezavimą. Kad sustiprėtų skeleto raumenys, rekomenduojama reabilitacijos programą praeiti prieš, tad pastaraisiais metais reabilitacijos reikšmė jaučiama itin stipriai. Be to, iš pacientų sulaukiame gero įvertinimo, padėkų. Didžiuojamės savo galimybėmis“, – kad FMR skyrius jau dabar yra vienas stipriausių gydymo įstaigoje, pasakoja jo vedėja.
Pernai šiame skyriuje pradėtos taikyti naujos procedūros, čia apstu modernios medicininės įrangos: kombinuoto ultragarso ir elektrostimuliacijos su vakuumu aparatai, parafino vonelės, kompresijos įrenginiai, sauso hidromasažo lovos, nugaros skausmą mažinantis elektrostimuliacijos kilimėlis, taikoma lazerio terapija, gydanti uždegimus.
Specialistė demonstruoja retai viešajame sektoriuje randamą kėdę, skirtą dubens dugno raumenims stiprinti. Didelio intensyvumo fokusuota elektromagnetinė energija stimuliuoja giliai esančius dubens dugno raumenis, tad tinka šlapimo ar išmatų nelaikymo atvejais po gimdymo, menopauzės metu, po operacijų. Gyvenimo kokybę ir pasitikėjimą savimi grąžinanti procedūra yra visiškai neskausminga, neinvazinė ir nereikalauja sudėtingo pasiruošimo. L.Bardzilauskienė pasakoja, jog procedūra yra ypač paklausi, o gydytojų atgalinis ryšys patvirtina, kad paslauga yra veiksminga, pacientai procedūroms sugrįžta.
„Nuoširdžiai didžiuojuosi mūsų įstaiga, smagu, kai turime galimybę tobulėti, dirbti su pažangiausiomis technologijomis. Pacientai neretai nustemba, kad rajone gali būti tokio lygio paslaugos – mano visa tai gali turėti tik Klaipėda, žavisi ir mūsų aptarnavimu, sako ir privačiose klinikose tiek visko negauna. Išmėginę paslaugas pas mus jie noriai grįžta, atvyksta pacientų ir iš pačios Klaipėdos“, – teigia FMR skyriaus vyresnioji slaugytoja Jūratė Pozingienė.
Beje, ligoninė, bendradarbiaudama su šalia veikiančiais Laisvalaikio ir sporto namais, pacientams skina kelius ir čia: nuomodami baseine esančius plaukimo takelius, gali pasiūlyti hidroterapines procedūras, mankštas vandenyje.
Vis dėlto tai – tik kelio pradžia. Kitų metų gale renovuotas FMR skyrius, neabejoja L.Bardzilauskienė, atvers dar platesnes gydymo galimybes. Jas užtikrins jau dabar surikiuotas specialistų būrys. Būdama ypač veikli, skyriaus vedėja netruko žinią apie atnaujinamą skyrių pranešti savo srities kolegoms, tad šie pavilioti galimybių atidarymo laukia su nekantrumu.
„Turime daug puikiai savo darbą atliekančių specialistų. O neseniai į Šilutę dirbti atvyko kolegė iš Kauno klinikų“, – dalinasi pašnekovė.
Kaip aiškina A.Starkus, kineziterapeutams bus išplėstos ir pagerintos darbo bei aplinkos sąlygos, įrenginėjamos erdvios salės, kurios leis atlikti plataus spektro procedūras, esama infrastruktūra bus išdėstyta gerokai racionaliau, pagerės higienos ir komforto sąlygos. Ambulatoriniai pacientai bus visiškai atskirti nuo stacionarinio srauto. „Tai bus visapusiškas gėris“, – generuodamas planus, šypsosi vadovas.
Stiprus Slaugos skyrius
Ligoninėje nustebina 57 lovų Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius. Nors rekuperacinės vėdinimo sistemos skyriuje nėra, nuostabą kelią, kad čia nejusti ir slaugos skyriams būdingo kvapo. Tai byloja apie įstaigoje aukštą higienos lygį. Visur – precizinė tvarka, švara. Skyriaus vedėja Violeta Giedraitienė patvirtina, kad tai skyriaus vinis, kurią netrunka įvertinti pacientų artimieji: „Neabejotinai prie tvarkos prisidėjo neseniai atliktas skyriaus remontas, tačiau tvarką palaikome ir kiekvieno skyriuje dirbančiojo pajėgumais. Artimieji tvirtina, kad per pastaruosius metus mato didelį pasikeitimą. Į mūsų skyrių atsirado pozityvus požiūris, mumis pacientai pasitiki.“
Savaitę skyriuje gulintis Statys giria skanų ir šiltą ligoninės maistą, jam teikiamą specialistų dėmesį, užuojautą. V.Giedraitienė patvirtina, kad pagal turimų lovų skaičių, slaugytojų ir kito aptarnaujančio personalo pakanka per akis. O virtuvė įstaigoje sava, tad patiekalų kokybė dažnai nenusileidžia ir namų maistui.
Intensyvios terapijos ir reanimacijos skyrius – visu pajėgumu
Lankydamiesi ligoninėje, užsukame ir į jos šerdį – Intensyvios terapijos ir reanimacijos skyrių. Šešių lovų reanimacija čia veikia pilnomis apsukomis. Tądien tris pacientus gaivinantis skyrius ką tik sulaukė ketvirto – gydytojų ir slaugytojų komanda susitelkė gaivinti iš socialinių globos namų atvežtą pacientą. Vadovas sako, jog iš Šilutėje veikiančių socialinių globos namų neretai sulaukia ypač sudėtingų būklių pacientų. Pastarasis – ne išimtis. „Jei pacientą tektų gabenti dar penkiasdešimt kilometrų atstumu į Klaipėdą, jo gyvybė pakibtų tarp žemės ir dangaus“, – skyriaus svarbą akcentuoja A.Starkus.
Vadovas nepraleidžia progos atstovauti gyventojų interesams ir stiprinti ligoninės pozicijas rajone, siekdamas išlaikyti intensyviąją terapiją. Į rajoninių ligoninių diskusijų lauką sugrįžus ketvirtus metus ramybės neduodančiam sopuliui – Sveikatos apsaugos ministerijos kuriamam Intensyvios terapijos klasterių projektui – jis gydymo įstaigas laiko nežinioje, galės skyrius veikti įstatymą priėmus ar teks jį uždaryti. Mat pagal dabar galiojančią tvarką, kad atitiktų naujus reanimacijoms keliamus reikalavimus, įstaigos priverstos pasiekti kone universiteto klinikų lygį.
„Nežinau, kaip įmanoma iššokti du metrus, kai visuomet šokome tik metrą šešiasdešimt penkis“, – vaizdžiai kalba įstaigos vadovas, besijaudindamas, kad peršokti naujai keliamą reanimacijoms kartelę – sudėtinga. Išgyvenant visuotiną medikų trūkumą, įsakymas įpareigoja dirbančią gydytojų ir slaugytojų komandą kone dvigubinti.
„Dirbdama ir tretiniame lygyje galiu įvertinti, kad rajono ligoninėje turime visą reikiamą infrastruktūrą, kad galėtume suteikti kokybiškas paslaugas. Jei įvertiname, kad pacientui reikalingas tretinis lygis ir jis yra transportabilus, kviečiamas budintis KUL reanimobilis, kuris tuoj pat jį transportuoja į Klaipėdos ligoninę“, – pasakoja skyriuje budinti anesteziologė reanimatologė Augustė Norgėlaitė, patvirtinanti skyriaus poreikį.
Čia intensyvaus darbo, anot jos, daug. Tiesa, skyrių tikimasi sustiprins partnerystė su tretinio lygio – Klaipėdos universiteto – ligonine, kai netrukus pradės veikti Priėmimo-Skubios pagalbos telemedicinos paslaugos. Įstaigai beliko sulaukti tam skirtų techninių įrenginių.
A.Starkus įsitikinęs: jei neliks intensyvios terapijos, neliks ir pačios ligoninės. Su intensyvios terapijos naikinimu automatiškai naikinama ir chirurgija, kuri tiesiogiai susijusi su ligoninės gyvybingumu. Pernai Šilutės ligoninėje atlikta per du tūkstančius operacijų, o dienos chirurgijos paslaugų viršyta 50 procentų.
Kaip aiškina vadovas, nors teisės aktas, užkardantis reanimacijos skyriaus veiklą, dar neįsiteisino, „juodą“ darbą jau nudirbo.
„Ministerijos įsakymas, išleistas dar 2022 metais, regionams ir rajonams smogė iš peties: užkirto kelią pritraukti specialistus, nes visi į tą įsakymą badė pirštais ir sakė, kad pas tave nevažiuosiu dirbti, nes tuoj tave uždarys. Jau dabar niekas nesiryžta ateiti dirbti, nes nežino, kas iš rajoninės ligoninės liks rytoj“, – atvirai problemas įvardija pašnekovas.
.JPG)
„Netikiu, kad valdantieji gali priimti sprendimą uždaryti sėkmingai veikiančią gydymo įstaigą, bet baimių yra. Jei taip atsitiks – bus katastrofa, – rėžia Chirurgijos traumatologijos skyriaus vedėjas Gintaras Drūlia. – Centrinės ligoninės pacientų antplūdžio neatlaikys. Jei per visą Lietuvą paliks tik penkis ar šešis centrus, viskas bus užkišta. Jau dabar visur yra be proto didelės eilės.“
Chirurgas pasakoja, jog traumatologijos paslaugų poreikis Šilutės rajone yra didžiulis. Tai ypač justi žiemos metu, kai ženkliai išauga traumų skaičius.
Be kasdienių paslaugų, gydymo įstaiga aktyviai atlieka planines endoprotezavimo operacijas, kurios kokybe nenusileidžia didžiuosiuose centruose atliekamoms. O specialistams dirbti rajone – taip pat pliusas. G.Drūlia sako, jog čia gali gerokai plačiau pritaikyti turimą kompetenciją, kai centrinėje gydymo įstaigoje medikai paprastai specializuojasi konkrečioje srityje, pavyzdžiui, tik kelio sąnario endoprotezavime.
Nepaisant visų aplinkybių, Šilutės ligoninė vis dar sugeba išlaikyti chirurgų komandą.
„Turime nemažai vietinių gydytojų, vietinius anesteziologus – net keturis“, – džiaugiasi A.Starkus.
Pastarieji tvirtina be plačių galimybių pasireikšti, juos čia motyvuoja dirbti vadovo požiūris į darbą, gera įstaigos atmosfera bei aukšta bendravimo kultūra.
Gydytojas chirurgas Tomas Grenoveckas prisipažįsta, nors jį privačios klinikos persivilioti ir mėgina, kai Šilutės ligoninėje darbo sąlygos yra priimtinos, blaškytis nėra ko.
.JPG)
„Nesu orientuotas dirbti privačiame sektoriuje. Man visko užtenka ir čia. Atlyginimu nesiskundžiu, darbo aplinka taip pat. Mane čia viskas tenkina. Dirbti per kelias vietas – tik papildomas apsikrovimas. O naudos? Jei eičiau dirbti kitur, tektų susimažinti darbo krūvį čia. O tada įstaigai būtų ne kažkas…“ – kad darbas regioninėje ligoninėje pilnakraujis, aiškina gydytojas chirurgas Tomas Grenoveckas.
Priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjas Andrius Lukauskas kalba skaičiais: skyriuje pastarąsias dienas per dieną sulaukta per 40 pacientų, gydytojui terapeutui per dieną tenka 20 pacientų, darbo užtenka, pacientų irgi.
Jam be sukurtos infrastuktūros, gydymo įstaiga priimtina ir dėl malonaus personalo, glaudaus tarpusavio bendradarbiavimo. Kai vienas kitą pažįsti, darbe jautiesi kaip namie.
„Šalia mūsų veikia du banginiai – Respublikinė Klaipėdos ir Klaipėdos universiteto ligoninės, – tad nori nenori dėl specialistų jos kuria konkurenciją“, – atsidūsta A.Starkus.
Vaikų ligų skyriuje – keturi vietiniai pediatrai
Šilutės ligoninė nustebina išlaikytu Vaikų ligų skyriumi. Šio stiprybė – net keturi vietiniai pediatrai, vaikų pulmonologas. O visoje šalyje pediatrija tampa deficitine sritimi.
„Nors skyrius– sezoninis, įkainiai už paslaugas maži, todėl; skyriaus veikla nuostolinga, šio skyriaus uždarymas būtų visiškas nonsensas. Pediatrų ruošiama mažai, tad Lietuvoje vaikų priežiūra šlubuoja. Šeimos gydytojas – nelygu pediatras. Pediatriją turi pasiekti bazinis mokėjimas – kito kelio nėra. Džiaugiuosi, kad šiuo klausimu valdžia pamažu pabunda“, – teigiamą šios Sveikatos apsaugos ministerijos komandos poslinkį įvertina A.Starkus.
„O jei dar nuimtų kelis nelogiškus įstatymus ir leistų dirbti...“ – sako vadovas ir regionų stiprybės garantu laiko Ligoninių asociaciją. Kai kalbi vienas, niekas nesiklauso, o suburta ligoninių vadovų komanda yra jėga. Kai yra pateikiama ne vieno žmogaus nuomonė, tai leidžia klausimą spręsti. Negali su asociacija nesiskaityti.“
Rėmimas
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.JPG)
.JPG)
.jpg)
Komentuoti: