Reikalus suvėlė naujas įsakymas „Iki šiol viskas buvo gerai, bet šiais metais situacija pasikeitė“, – komiteto posėdyje teigė sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Nerijus Černiauskas, pristatęs nuo šių metų įvestą naują PSDF panaudojimo tvarką. Paprastai PSDF biudžeto rezervą sudaro dvi dalys: pagrindinė – 1,5 einamųjų biudžetinių metų PSDF biudžeto pajamų sumos (65 mln.) ir rizikos valdymo dalis – likusios PSDF biudžeto rezervo lėšos (875 mln.) Dabar rezervą apriboja nuo sausio pirmosios pradėjusios veikti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (FSĮKĮ) nuostatos. N.Černiauskas aiškino, jog iki tol PSDF biudžetas buvo planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad, sprendžiant pagal to biudžeto struktūrinį balanso rodiklį, apskaičiuotą kaupiamuoju principu, jis būtų perteklinis arba subalansuotas. VLK direktorius Gytis Bendorius „Lietuvos sveikatai“ teigia, jog tiek rezervas, tiek PSDF biudžetas visada buvo valstybės finansų dalis, tik dabar fiskalinės drausmės nuostatos ir kiti teisės aktai aiškiai nustato, jog negalima viršyti nustatyto metinio biudžeto. Nesvarbu, kas išleidžiama – biudžeto ar rezervo lėšos, bendra išlaidų plano suma negali būti viršyta. Jei išleistume daugiau, didėtų viešojo sektoriaus deficitas, kuris jau dabar yra 5-6 mlrd. eurų. „Kadangi mums konstitucinis įsakymas neleidžia daugiau nieko didinti, tada tiktai lieka didinti pajamas į ateitį“, – kad šiemet iš rezervo jau nieko nepešime, davė suprasti N.Černiauskas. VLK direktorius patikslina, pirmojo ketvirčio gydymo įstaigų paslaugų viršijimas siekia 40 mln. eurų, tad VLK šių pinigų nesumokės. (Tiesa, šią savaitę Plungėje vykusiame Lietuvos ligoninių asociacijos suvažiavime, ten dalyvavęs G.Bendorius pažadėjo, kad pusė tiek visgi bus sumokėta.) Ši žinia – kaip perkūnas iš giedro dangaus komiteto nariams. „Konstitucinis įsakymas nėra išėjęs vakar. Jūs dirbate šį darbą ir visus skaičius turėjote pristatyti pernai, kai komitetas prašė, o mums iki šiol nėra pristatytas ir neapsvarstytas biudžetas. Tai yra bendras liapsusas, nes biudžetą galėjome padidinti! O dabar neturime lėšų, už ką sumokėti gydymo įstaigoms už viršplanines paslaugas, įkainiai liko neperskaičiuoti! Ko mums tikėtis? Uždaryti gydymo įstaigas? Kur keliaujam toliau? Prašom pristatyti, kaip gydymo įstaigoms dirbti“, – ministeriją imtis atsakomybės reikalavo L.Šukytė-Korsakė. Dėl bandymų kaltę suversti komitetui, kuris svarstydamas šių metų biudžetą nepaprašė sveikatos apsaugos sistemai suplanuoti daugiau pinigų, pasipiktinimą išsakė jo narys Linas Urmanavičius. „Pasakų pasakoti mums nereikia. Dar pernai konstatavome, kad sveikatos priežiūrai trūksta per 800 milijonų ir kad reikia didinti PSD įmokas. Finansų ministerija tai atmetė. Galime teikti siūlymus, kiek norime, bet Finansų ministerija pasakys „lėšų nėra“, „yra kiti prioritetai“,“ – komitetą gynė parlamentaras. „Visi mūsų pasiūlymai į šiukšlių dėžę išvažiavo“, – pretenzijas Finansų ministerijai siuntė ir L.Šukytė-Korsakė. Pastaroji atsakomybės kratosi, aiškindama, kad biudžetą tvirtina Seimas. „Nenorime prisiimti šios garbės. Visi biudžetai yra susisiejantys indai, tad jei didinsime išlaidas sveikatos sektoriuje, negalėsime jų panaudoti kituose sektoriuose, tad prioritetus turi dėlioti Vyriausybė, Seimas“, – atkirto finansų viceministras Darius Sadeckas. Anot jo, finansavimo padidinimas ir paslaugų įkainių peržiūrėjimas turi būti vykdomas svarstant biudžeto klausimą iškart, tad metų viduryje pinigų padidinti nebepavyks. Ieškos kūrybiškų sprendimų Dėl prašauto PSDF biudžeto G.Bendorius atsakomybę permeta Finansų ministerijai, kuri, anot jo, ligonių kasoms laiku nepateikė reikiamos informacijos. „Konstitucinis įsakymas dėl fiskalinės drausmės buvo patvirtintas tik gruodžio pabaigoje, tad tuo metu, kai buvo teikiamas ir tvirtinamas fondo biudžetas, nežinojome, kaip tiksliai nuo šių metų bus sureguliuotas PSDF rezervo naudojimas. Finansų ministerija neatsakydavo į mūsų paklausimus, kaip galėsime naudoti tą rezervą“, – aiškinosi G.Bendorius. Kodėl atsakingos šalys nevykdė tarpinstitucinio bendradarbiavimo? Finansų viceministras ginasi, aiškindamas esą bendradarbiavimas su SAM vyko. Anot D.Sadecko, minėtas naujas konstitucinis įstatymas buvo svarstomas daugiau nei pusę metų, o pastabų dėl jo ministerija nėra gavusi. „Vietoje to, kad ieškotume kaltų, pabandykime sugalvoti, kokia yra išeitis“, – plano, kaip išsisukti iš situacijos, suskubo ieškoti G.Bendorius. Jis siūlo skubos tvarka pateikti šių metų fondo biudžeto pakeitimus, kuriuose numatyti 100-120 mln. išėmimą iš PSDF rezervo, kad perteklinės atsargos nebūtų kaupiamos ir tokiu būdu apmokėti viršsutartines paslaugas. „Lašinius kaupti toliau dabartinių pacientų sąskaita yra neteisinga“, – susirūpino VLK vadovas. „Jei planas nesimaterializuoja, gydymo įstaigos turės griežtai laikytis sudarytų sutarčių, nes nė cento viršaus neturime. Bet gal tam yra kokių nors kūrybiškų išeičių, kaip iš tokios situacijos išeiti?“ – pagalbos į Finansų ministeriją kreipėsi ligonių kasų vadovas. „Jei konstitucinis įsakymas jau vieną kartą pakeistas, vadinasi, jį galima dar kartą pakeisti“, – vilties ieškojo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė. Atsakomybę mėto kaip karštą bulvę Dėl kilusio nesusipratimo „Lietuvos sveikatai“ L.Šukytė-Korsakė aiškina, kad komitetas dar rudenį kėlė klausimą, jog sveikatos apsaugos sistemai finansavimas yra per mažas. Tuomet skaičius pateikti turėjo SAM. „Ne komitetas juk skaičiuoja, kiek tam reikia lėšų. Finansų ministerija pristatė skaičius, bet kiek iš tikrųjų reikia pinigų, apskaičiuoti turėjo Sveikatos apsaugos ministerija su Valstybine ligonių kasa. Tikrai ne komitetas pražiūrėjo šį klausimą. Matome, kad komandiškai ministerijos ir VLK nedirba – nediskutavo, kiek reikia lėšų. Atsakomybę mėto vieni kitiems. Ligonių kasų direktorius pasakė, kad nebuvo komunikacijos su Finansų ministerija, o Finansų ministerija atsišaudo. Negali nei Finansų, nei Sveikatos apsaugos ministerijos sakyti, kad visos lėšos sutelktos gynybai. Sveikata – viena prioritetinių sričių. Balsavimas už biudžetą koks vyko, toks, o šiandien visi matome, kad negalime nė euro sumokėti už virškvotines paslaugas. Nėra iš ko“, – apgailestavo komiteto pirmininkė. Praėjusią savaitę šiuo klausimu surengtas skubus Finansų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir VLK atstovų susitikimas. Kaip aiškina L.Šukytė-Korsakė, kūrybiškų sprendimų tikimasi sulaukti artimiausiu metu. Visų trijų institucijų atstovai su pasiūlymais į Sveikatos reikalų komitetą turės prisistatyti gegužės 6 dieną. „Darbus jau dirba visi. Turime susikaupti ir visa tai sutvarkyti“, – atitaisyti finansinę kliauzę užsispyrė komiteto pirmininkė. Iš valdančiųjų – tylos siena Apie rezervo panaudojimą vis garsiau pasisakantis Seimo pirmininkas Juozas Olekas, laikydamasis institucinio vaidmens, svarstymo stadijoje esančių finansinių ir teisėkūros klausimų nekomentuoja. Atsitraukia nuo komentarų ir pati Sveikatos apsaugos ministerija. Paprašęs suderinti klausimus, ministrės patarėjas N.Černiauskas leidimo komentuoti plačiau šia tema negavo. SAM atstovas spaudai paaiškino, jog kiekvienas komentuoja pagal kuruojamas sritis – PSDF sritis, anot jų, ne SAM, o VLK darbo baras. Dėl detalesnių šios temos vertinimų įprastai pasisakančios atsakingos institucijos, tokios kaip Finansų ministerija, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat nekalbūs. Finansų viceministras D.Sadeckas sutartą pokalbio laiką į telefono skambutį neatsakė. Seimo komiteto pirmininko pavaduotoja Gintarė Skaistė apie rezervo suvaržymus situaciją sužinojo tik paklausta žiniasklaidos, tad siūlyti sprendimų kol kas yra bejėgė. „Neužfiksavau, kad būtų kas nors keičiama. Visuomet buvo tam tikras rezervo panaudojimo ribojimas. Kai svarstėme konstitucinį įstatymą ir mums jį pristatinėjo, niekas nesakė, kad tam konstituciniame įsakyme yra kas nors keičiama. O jis buvo keičiamas praėjusių metų pabaigoje, kai buvo tvirtinamas naujas metų biudžetas. Bet kiek turėjome diskusijų apie sveikatos rezervo panaudojimą, nebuvo kalbos, kad kas nors keistųsi, kas galiojo daugybę metų...“ – nustebusi kalbėjo G.Skaistė. Anot jos, inicijuoti pokyčius Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kol kas pakviestas nėra. „Pirmą kartą girdžiu“, – tikina pašnekovė. Vis dėlto, jos nuomone, lankstumas, kuris iki šiol egzistavo, sveikatos sistemai yra būtinas. Mat prognozuoti, kiek paslaugų per metus reikės, neįmanoma. „Jei įstaigos gali suteikti daugiau paslaugų ir mato, kad yra surenkama daugiau lėšų į PSDF, lankstumas yra būtinas, kad būtų galima ir pacientų eiles trumpinti. Jei buvo surenkama daugiau lėšų, nei prognozuota, buvo galima panaudoti tą papildomą prieaugį papildomoms paslaugoms apmokėti. Tokio pobūdžio lankstumas visuomet buvo prasmingas. Jei jis yra panaikintas, tokiu atveju suvaržymai, nors lėšų yra, bet jų panaudoti negali, kelia klausimų. Kažin ar tai pats efektyviausias valdymo būdas. Papildomi apribojimai rezervui tikrai nėra reikalingi, o tvarka, kuri egzistavo iki šiol, buvo gera. Jei ji buvo panaikinta, reikalinga kalbėtis, kad lankstumas būtų grąžintas“, – nuomone dalijosi parlamentarė. Pasigilinusi į konstitucinio įsakymo pakeitimus, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoja sugrįžta: vis dėlto lankstumo panaudoti viršplanines lėšas papildomoms išlaidoms nebeliko. Mat po konstitucinio įstatymo pakeitimo ne tik valstybės biudžetas, bet ir PSDF turi sutilpti į nustatytą ES išlaidų augimo limitą.LS skaičius 940 – tiek mln. eurų yra šių metų PSDF rezerve.
.jpg)
- Šiemet svarstant apie PSDF rezervo lėšų panaudojimo galimybes, Seimo Sveikatos reikalų komitete pastebėta, kad ligonių kasoms nepateikiate atsakymų, kurių jie prašo, komunikacija neveikia. Ši VLK vadovo pastaba pagrįsta? Kodėl delsėte ar visai neatsakėte?
- Seimo Sveikatos reikalų komitetas uždavė kelių savaičių namų darbus parengti pasiūlymus, kaip išlaviruoti situacijoje, kai pakeitus konstitucinį įstatymą negalima laisvai disponuoti rezervo lėšomis, ieškoma kūrybinių sprendimų.
- Turite idėjų?
- Su VLK nuolat bendraujame, palaikome konstruktyvų dialogą ir kartu ieškome sprendimų institucijos veiklos srityje, taip pat kartu nagrinėjame ir minėtą situaciją. Šiuo metu neatsakytų klausimų tarp institucijų nėra.
- Kokia jūsų nuomonė, ar sveikatos sektoriui reikalinga didinti biudžetą, jį prioritetizuoti perskirstant finansus iš kitų sektorių?
- Sričių finansavimo klausimai sprendžiami rengiant atitinkamų metų biudžetą. Sprendimus dėl išlaidų Vyriausybė priima kolegialiai, tik įvertinusi visus poreikius, prioritetus, šalies ekonominę situaciją bei valstybės biudžeto finansines galimybes, taip pat – atsižvelgiant į fiskalinės drausmės taisykles.
.JPG)
Puoselėti vilčių neverta
- Kiekvienas sveikatos sistemoje dirbantis žmogus mąsto tą patį – rezervą reikia imti ir naudoti, jame yra daug pinigų. Taip, gydymo įstaigoms tai būtų gerai. Tačiau valstybės vadovai to neleis. Ypač Vyriausybė, Finansų ministerija. Jiems reikia vykdyti Konstitucinį įstatymą ir Europos Sąjungos reikalavimus.
Valstybės konstitucinis įsakymas sako, kad valstybė turi laikyti tam tikrą rezervą nenumatytiems atvejams. Karo grėsmė – ant nosies. Tikėtis, kad valstybėje bus keičiamas konstitucinis įsakymas, arba kad Europos Sąjunga reikalavimus skolintis ne daugiau, negu numatyta atitinkamas procentas, pakeis, šiuo laikotarpiu nėra šansų. Galima turėti vilčių, bet puoselėti jų be reikalo neverta.
.jpg)
