Lietuva turi savo sistemą
 
Pasak Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Linos Ganatauskienės, šalyje jau daug metų veikia aiški informacijos apie registruotus vaistus sistema. „Pacientams suprantama informacija skelbiama portale vaistai.lt, o išsami, reguliacinė bei specialistams skirta informacija pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje. Tad galimybė susipažinti su Lietuvoje registruotų vaistų charakteristikomis, informaciniais lapeliais bei kita svarbia informacija jau seniai yra užtikrinta“, – sako pirmininkė.
 
Vaistai.lt portale pacientai gali rasti informaciją apie vaistų sudėtį, vartojimą ir šalutinį poveikį. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos svetainėje skelbiama išsamesnė dokumentacija – vaistų charakteristikų santraukos ir registracijos duomenys. Abu šaltiniai reguliariai atnaujinami.
 

Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Linos Ganatauskienės teigimu, kyla pagrįstas klausimas: ar „GS1“ ir „Google“ sprendimas iš esmės pakeis situaciją, ar tik pasiūlys alternatyvų prieigos būdą prie jau esamos informacijos. „Be aiškios pridėtinės vertės, naujovė gali sukelti pacientams daugiau klausimų nei atsakymų“, – pabrėžia ji.

 
Gresia duomenų neatitikimai
 
Dar vienas svarbus aspektas – informacijos nuoseklumas ir atnaujinimas. Vaistų informaciniai lapeliai Lietuvoje reguliariai peržiūrimi ir atnaujinami, atsižvelgiant į naujus klinikinius duomenis, farmakologinius tyrimus ar saugumo informaciją. Jei tarptautinėje „GS1“ platformoje pateikiama informacija nebus sinchronizuota su nacionaliniais šaltiniais, gali atsirasti neatitikimų. Pacientas gali rasti vieną informaciją Lietuvos puslapyje, o kitą – nuskenavęs 2D kodą. Net ir smulkūs formuluočių skirtumai gali sukelti abejonių dėl vaisto saugumo ar vartojimo taisyklių.
 
Papildomų neaiškumų gali kilti ir dėl pavadinimų. „Vaistai turi tarptautinį pavadinimą ir gamintojo suteiktą prekinį pavadinimą, kuriuo vaistas registruotas Lietuvoje. Jei tarptautinėje sistemoje informacija bus pateikta pagal kitą principą nei įprasta Lietuvoje, pacientams gali būti sudėtinga susiorientuoti, ar kalbama būtent apie jų vartojamą preparatą“, – aiškina L.Ganatauskienė.
 
Vyresniems – papildoma kliūtis
 
Norint pasinaudoti naujove, reikalingas išmanusis telefonas, interneto ryšys bei bent minimalių skaitmeninių įgūdžių žinios. Pasak L.Ganatauskienės, tai gali kelti iššūkių vyresnio amžiaus žmonėms: „Abejuoju, kad sistema palengvins darbą. Jaunimas ir dabar žino, kaip rasti informaciją. Sunkiau bus su žmonėmis vyresnio amžiaus – jiems teks parodyti, paaiškinti, kaip naudotis sistema.“
 
Skepticizmo neslepia ir Lina, ilgametė vaistininkė Vilniaus centre. „Jaunimas ir dabar gali greitai rasti reikiamą informaciją internetu ar specialiose programėlėse. Jiems nuskenuoti kodą – vieni niekai, jie akimirksniu gauna duomenis ir gali patys patikrinti vaisto charakteristikas ar vartojimo instrukcijas, – sako ji. – Tačiau sunkiausia bus su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie dažnai neturi išmaniųjų telefonų arba nesijaučia patogiai naudodamiesi technologijomis. Jiems reikės parodyti, paaiškinti, padėti nuskenuoti kodą, o tai ne visada užtrunka kelias sekundes – kartais reikia stebėti, kaip jie tai daro, kad tikrai gautų teisingą informaciją ir nekiltų klaidingų interpretacijų.“
 
Pasak Linos, situacija gali sukelti papildomą darbo krūvį vaistinėse. „Dažnai vien paaiškinti neužtenka. Tenka parodyti žingsnis po žingsnio, kartoti instrukcijas ir įsitikinti, kad pacientas teisingai suprato, kaip naudotis sistema. Vietoj to, kad naujovė palengvintų darbą, ji kai kuriems gali sukelti daugiau rūpesčių: gali prireikti papildomų paaiškinimų ir konsultacijų. Tai parodo, kad technologijos turi būti ne tik modernios, bet ir praktiškos, orientuotos į realius vartotojų poreikius“, – teigia vaistininkė.
 
Kodas – dar ne atsakymas
 
Specialus „GS1 DataMatrix“ kvadratinis kodas jau daugelį metų žymimas ant vaistų pakuočių tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, tačiau iki šiol jis buvo skirtas tik vaistų tiekimo grandinei – vaistinėms, ligoninėms ir didmenos sandėliams. Dabar kodą gali nuskaityti galutinis vartotojas, naudodamas „Android“ telefonų kamerą per „Google Lens“, arba „iOS“ įrenginiuose per specialią „Google“ programėlę.
 

Pasak „GS1“ prezidento ir generalinio direktoriaus Renaud de Barbuat, šis sprendimas žymi svarbų žingsnį sveikatos sektoriaus skaitmeninimo link. „Suteikdami galimybę oficialius vaistų duomenis pasiekti telefonu, didiname sveikatos sektoriaus skaidrumą ir padedame pacientams bei sveikatos priežiūros specialistams priimti tinkamiausius sprendimus“, – teigia jis.

 
Be to, skaitmeninės vaisto vartojimo instrukcijos ilgainiui gali sumažinti spausdintų popierinių lapelių poreikį, prisidedant prie tvarumo tikslų.
 
Nors vaistų pakuočių kodų nuskaitymo galimybė jau veikia, tai, kokią informaciją vartotojai matys, priklausys nuo vaistų gamintojų pasirengimo. Kad nuskaičius kodą būtų pateikiami aktualūs duomenys, gamintojai turi susieti savo produktų kodus su patikimais jų duomenimis internete.
 
Šiuo metu „GS1“ bendradarbiauja su keliais tarptautiniais partneriais, įgyvendinant šią galimybę praktikoje, ir kviečia vaistų bei medicinos prietaisų gamintojus teikti reikalingą produktų informaciją skaitmeniniu formatu, kad ji būtų pasiekiama pacientams visame pasaulyje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!