Ministras telkia regioną
 
Susisiekimo ministras Juras Taminskas kreipėsi į Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos ministrus, kviesdamas bendrai stabdyti sezoninį laiko keitimą Europos Sąjungoje.
 
„Negalime būti pasyvūs situacijos, kuri jau kelis dešimtmečius yra tikras galvos skausmas gyventojams, stebėtojai. Todėl imuosi lyderystės dėl sezoninio laiko keitimo stabdymo ir telkiu Baltijos regiono šalis bendram tikslui pasiekti. Lietuva kitąmet pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai – tad tai proga imtis realių veiksmų ir laikrodžių rodyklių daugiau nebesukti“, – sako J.Taminskas ir priduria artimiausiu metu planuojantis šį klausimą aptarti su kitų ES valstybių ministrais.
 
Europos Komisija jau pradėjo sezoninio laiko keitimo poveikio vertinimo studiją – jos rezultatų tikimasi vasarą. Nors dar 2018 m. Komisija pasiūlė nustoti sukti laikrodžius, o 2019 m. poziciją išreiškė ir Europos Parlamentas, bendro sprendimo ES vis dar neturi.
 
Trys laikrodžiai
 
Susirūpinimą šis klausimas kelia ir mokslininkams.
 
Kaip aiškina neuromokslininkė, miego tyrėja ir knygos „300 klausimų ir atsakymų apie miegą“ autorė dr. L.Bojarskaitė, žmogaus gyvenimą veikia trys laikrodžiai: vidinis biologinis, saulės ir socialinis, diktuojamas darbo, mokyklos ir kitų įsipareigojimų. Idealiu atveju visi trys laikrodžiai turėtų derėti – tada žmogus jaučiasi geriausiai, yra produktyviausias ir geros nuotaikos.
 
„Žmonių vidinis laikrodis yra reguliuojamas šviesos bei tamsos ciklo ir natūraliai turėtų atitikti saulės ritmą, tačiau šiais laikais dėl dirbtinės šviesos ir modernaus gyvenimo žmonių vidinį laikrodį daugiau reguliuoja socialinis laikrodis. Kai saulės ritmas nesutampa su socialiniu ritmu, išsireguliuoja mūsų vidinis biologinis laikrodis, o tai siejama su prastesne fizine ir psichine sveikata. Laiko keitimai padidina šį laikrodžių nesuderinamumą – ir dėl to nukenčia sveikata“, – tvirtina dr. L.Bojarskaitė.
 
Prarandame daugiau nei miegą
 
Kiekvieną pavasarį pirmyn sukamos laikrodžių rodyklės atsiliepia žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Anot dr. L.Bojarskaitės, socialinis laikrodis kartu su rodyklėmis nepersisuka – daugumai žmonių prireikia kelių dienų ar net savaičių prisiderinti prie naujo ritmo. Visą tą laiką jie miega trumpiau, kaupia miego „skolą“, neišsimiega.
 
„Pasak tyrimų, vasaros laiko įvedimas siejamas su pagreitėjusiu širdies ritmu, padidėjusiu kraujospūdžiu ir padidėjusiu uždegimo žymenų kiekiu kraujyje. Taip pat, vertinant sveikatos duomenis prieš pat ir iškart po vasaros laiko įvedimo, pastebima daugiau sveikatos sutrikimų – insultų, priėmimo į ligonines dėl nusiskundimų širdies veikla, širdies infarktų bei kitų širdies ir kraujagyslių sutrikimų. Padidėja mirčių skaičius dėl savižudybės ir perdozavimo“, – vardija neuromokslininkė.
 
Miego trūkumas silpnina dėmesį, lėtina reakciją, didina klaidų tikimybę. Dr. L.Bojarskaitė atkreipia dėmesį, kad vos įvedus vasaros laiką padaugėja automobilių ir motociklų avarijų, pagausėja ir medicininių klaidų. Amerikoje mirtinų eismo įvykių išauga 6 procentais, o miškuose kyla daugiau gaisrų.
 
Žiemos laikas – ne dovana
 
Rudenį persukus laikrodžius atgal, „pavogta“ valanda grįžta, tačiau ir šis pokytis, pasak miego tyrėjos, sutrikdo žmogaus biologinį laikrodį bei miego ritmą.
 

„Dažniausiai manoma, kad pakeisti vasaros laiką į žiemos yra naudinga, nes gauname vieną valandą ilgiau pamiegoti, tačiau, pasak tyrimų, žmonės vidutiniškai ilgiau nemiega po šio laiko pakeitimo, o bet koks stabilaus miego ritmo pakeitimas, tiesą sakant, yra stresas ir laikina žala kūnui, su kuria susitvarkyti ir prie kurios priprasti organizmui užtrunka laiko“, – sako miego tyrėja dr. Laura Bojarskaitė.

 
Neuromokslininkė pastebi, kad, prasidėjus žiemos laikui, žmonės jaučiasi prasčiau, dažniau susiduria su depresijos epizodais, daugėja savižudybių ir eismo įvykių. Tuo metu paūmėja ir tokios lėtinės ligos kaip opinis kolitas bei Krono liga – dėl jų žmonės dažniau prašo nedarbingumo pažymėjimų.
 
Prisitaikyti – ne taip paprasta
 
Kiek trunka adaptacija pakeitus laiką? Anot dr. L.Bojarskaitės, tai labai individualu ir iš dalies nulemta genetikos – priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės ir geografinės padėties. Kai kurių žmonių laiko kaita praktiškai neveikia ir jų organizmas prisitaiko per kelias dienas, kiti kankinasi savaites ar net mėnesius.
 
„Kol žmogus prisitaiko prie naujo miego ritmo, tai panašu į jetlagą. Miegama trumpiau ir miego kokybė prastesnė, dažniau prabundama naktį, sunkiau keliamasi, dieną jaučiamas didesnis mieguistumas, prastesnė nuotaika ir sumažėja proto aštrumas“, – aiškina neuromokslininkė.
 
Anot jos, viena didelė apklausa parodė, kad žmonės lengvai prisitaiko prie rudens laiko pakeitimo, tačiau gerokai sunkiau – prie vasaros. „Ypač sunku prie vasaros laiko priprasti vėlyvo chronotipo žmonėms, t. y. pelėdoms“, – pastebi dr. L.Bojarskaitė.
 
Ragina palikti žiemos laiką
 
Amerikos miego medicinos akademija (American Academy of Sleep Medicine) 2024 m. savo pareiškime dėl laiko keitimo rekomendavo nustoti keisti laiką ir palikti žiemos laiką. Tam pritaria ir kitos didelės miego mokslo bei medicinos institucijos Europoje ir Amerikoje: Europos biologinių ritmų, Europos miego tyrimų, Biologinių ritmų tyrimų bendruomenės, JAV nacionalinis miego fondas, JAV miego tyrimų bendruomenė ir Amerikos medicinos asociacija.
 
„Visų šių asociacijų atstovų nuomone, remiantis moksliniais tyrimais, žmonių sveikatai geriausia yra palikti žiemos laiką, nes šis laikas yra arčiau žmogaus vidinio biologinio laikrodžio nei vasaros laikas, taigi ir mažiausiai kenkia žmogaus sveikatai“, – tikina dr. L.Bojarskaitė.
 
Mokslininkė primena, kad 2021 m. Europos Parlamentas nubalsavo už tai, kad būtų panaikintas privalomas žiemos laiko keitimas į vasaros laiką, o Meksika 2022 m. jau panaikino vasaros laiko keitimą.
 
Kol rodyklės vis dar sukamos
 
Kol politinių sprendimų nėra, dr. L.Bojarskaitė laiko kaitai pataria ruoštis iš anksto.
 
„Patariama po truputį pradėti eiti miegoti ir keltis nauju laiku, kiekvieną vakarą einant miegoti 15 ar 20 minučių anksčiau ar vėliau 4–5 naktis prieš keičiant laiką. Tačiau lengva pasakyti, sunku padaryti. Nors mane pačią laiko pakeitimas veikia ir žinau, kad lengviau būtų prisitaikyti pradedant ruoštis iš anksto, tačiau realybėje dar nė karto to nepadariau“, – prisipažįsta mokslininkė.
 
Pasikeitus laikui, porą dienų patariama vengti svarbių susirinkimų ir darbų, pernelyg intensyvios veiklos. „Labai rekomenduojama atsibudus ryte kuo greičiau gauti daug saulės šviesos, pajudėti, pavalgyti ir pabendrauti su žmonėmis, nes visos šios veiklos yra ženklas vidiniam biologiniam laikrodžiui, kad jau rytas ir prasidėjo diena, ir tai padės organizmui greičiau prisitaikyti prie naujo laiko“, – pataria dr. L.Bojarskaitė.
 
Jei dieną ima miegas, galima trumpai nusnūsti. „Svarbu, kad pamiegotumėte trumpai ir ne per vėlai, nes kitaip tai dar labiau sutrikdys jūsų naktinį miegą. Taigi „popietukas“ turėtų būti ne ilgesnis kaip 30 minučių ir geriausia iki 14:00 valandos“, – sako mokslininkė.

---

 
Tarp kitko
 
Norėdamos padėti žmonėms geriau suprasti miegą, neuromokslininkės dr. Laura Bojarskaitė ir dr. Eglė Karmazienė ėmėsi iniciatyvos „Miegu“. Kol kas ji veikia socialiniuose tinkluose – „Instagram“ ir „Facebook“ paskyrose, kuriose mokslininkės nemokamai dalijasi moksliniais tyrimais pagrįsta patikima informacija apie miegą ir praktiniais patarimais, padedančiais nurimti prieš miegą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!