Kalbą moka, bet nevartoja
 
„Pas mus visokių skundų būna: kad lietuvių kalba neaptarnaujam, kad rusų kalba neaptarnaujam. Sulaukiam skundų, kad registratūra nesišypso. Tada, jeigu registratūra šypsosi, sulaukiam skundų, kodėl šypsomės, juk žmogus atėjo su skausmu. Patikėkit, sulaukiam visko“, – pasakoja Visagino ligoninės direktorius K.Matulevičius.
 
Skundų dėl lietuvių kalbos, tikina direktorius, irgi pasitaiko, tačiau jis primena, kad Visagino ligoninėje bene dviejų trečdalių darbuotojų gimtoji kalba nėra lietuvių.
„Pas mus tokių darbuotojų tikrai daug. Tai yra specifinis miestas ir mes esame to miesto visuomenės dalis. Dauguma darbuotojų atvažiavo dar tais laikais, kai po nepriklausomybės paskelbimo galėjai laisvai judėti. O baigusių Lietuvos aukštąsias mokyklas ar kolegijas – tikrai nedaug“, – sako K.Matulevičius.
 
Anot direktoriaus, be valstybinės kalbos pažymėjimo Akreditavimo tarnyba licencijos neišduoda, tad formaliai visi ligoninės medikai reikalavimus atitinka. „Tačiau reikia atskirti du dalykus: išlaikyti ir gauti valstybinės kalbos pažymėjimą yra vienas dalykas, o kalbą vartoti darbo vietoje – kitas. Ir jie ne visada sutampa“, – teigia ligoninės vadovas.
Jis priduria, kad palaikyti darbuotojų kalbos įgūdžių ligoninė neišgali.
 

„Kažkada turėjome lietuvių kalbos mokytoją – pietų pertraukos metu, šiek tiek po darbo darbuotojai mokėsi. Pažanga buvo. Bet kai lėšų trūksta net gydymui – dabar su jomis Lietuvoje striuka – ir biudžete, ir PSDF biudžete, skirti jų kalbos mokymui nelabai galime“, – sako Visagino ligoninės direktorius Kastytis Matulevičius.

 
Valstybinės kalbos mokymas, pasak jo, yra valstybinių institucijų rūpestis: kursus organizuoja darbo birža, savivaldybė, veikia įvairūs projektai. „Kurie turi bent mažiausią norą, visada gali mokytis“, – teigia direktorius.
 
Vien pažymėjimo neužtenka
 
Valstybinės kalbos inspekcijos duomenimis, pernai patikrintos 67 įmonės ir įstaigos, iš jų 26 – pagal piliečių skundus dėl valstybinės kalbos nevartojimo atliekant tarnybines pareigas. 8 skundai buvo būtent dėl gydytojų: pacientai ir jų artimieji skundėsi, kad medikas nekalba ar nesupranta lietuviškai, neperskaito ligos istorijos. Dar penkis skundus Inspekcija persiuntė nagrinėti Naujosios Akmenės, Visagino, Švenčionių, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių kalbos tvarkytojoms.
 
„Iš piliečių skundų matyti, kad jie neigiamai reaguoja į nemokančius lietuvių kalbos medikus, piktinasi, kad atėjus pas gydytoją negali su juo susikalbėti, išdėstyti savo problemų“, – teigia Inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.
 
„Pasitaiko atvejų, kai gydytojas turi valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą, yra išlaikęs egzaminą, bet valstybinės kalbos nevartoja“, – K.Matulevičiaus žodžius patvirtina D.Smalinskas.
 
Pernai Inspekcija surašė nurodymus 199 darbuotojams išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą pagal Vyriausybės nustatytas kategorijas. Iš viso patikrinta 18 sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigų.
 
Vyriausybės nutarime nustatyta, kad gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, kineziterapeutams – specialistams, kurie nuolat tiesiogiai bendrauja su pacientais, – privaloma antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (B1 lygis). Slaugytojų padėjėjams taikoma pirmoji kategorija. Nuo egzamino laikymo atleidžiami asmenys, įgiję išsilavinimą lietuvių kalba, baigę mokyklą Lietuvoje 1991 m. ar vėliau, taip pat užsienyje veikiančių lietuviškų gimnazijų absolventai ir išlaikę valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą. Nuo egzamino taip pat atleidžiami užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga.
 
GMP: akto dar negavo
 
Šių metų pirmąjį ketvirtį Inspekcija patikrino penkias įstaigas – jose 15 darbuotojų nebuvo išlaikę valstybinės kalbos egzamino. Tarp tikrintų įstaigų – ir Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.
 
„Nesame gavę patikrinimo akto iš Valstybinės kalbos inspekcijos, todėl nežinome, kiek darbuotojų neatitiko valstybinės kalbos reikalavimo. Gal dar atsiųs, tuomet bus aišku, apie kokį mastą ir kokį nemokėjimą eina kalba“, – sako GMP tarnybos viešųjų ryšių specialistas Tomas Bagdonas.
 
Anot T.Bagdono, įdarbinant darbuotojams keliamas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą pagal antrąją kategoriją (B1 lygis). „Tad teoriškai visi darbuotojai turi mokėti lietuvių kalbą bent vidutiniu lygiu. Inspekcijos patikrinimo rezultatai rodo, kad šio reikalavimo ne visada laikomasi, todėl tai yra gera proga papildomai atkreipti dėmesį į valstybinės kalbos mokėjimą įdarbinimo metu“, – pripažįsta jis.
 
Statistikos pagal darbuotojų gimtąją kalbą tarnyba teigia nevedanti, tiesioginių skundų iš pacientų dėl kalbos barjero šiemet nesulaukta.
 
„Absoliuti dauguma GMP paslaugų teikiama valstybine kalba, todėl jos mokėjimas yra būtinas – jau nekalbant apie tai, kad tai yra įstatymiškai privaloma“, – tikina T.Bagdonas.
 
Spaudžia medikų trūkumas
 

„Turint mintyje, kad Lietuvoje turbūt jau kiekvienoje ligoninėje dirba užsieniečių – ir antrinėje grandyje, ir net poliklinikose, – aštuoni skundai per metus yra geras rezultatas. Sakyčiau, kad čia labai gerai“, – Valstybinės kalbos inspekcijos statistiką komentuoja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.

 
Pasak jos, Lietuvoje kritiškai trūksta medikų, o be užsieniečių sveikatos sistema neišsiverstų. „Ukrainiečių atvykimas mūsų sveikatos sistemai vienareikšmiškai yra pliusas. Jiems valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai įsidarbinant laikinai netaikomi – terminas pratęsiamas iki dvejų ar trejų metų ir siejamas su laikinos apsaugos galiojimu. Bet sąlyga aiški: už tai, kad darbuotojas pasiektų reikiamą kalbos lygį ir kad kritinėse situacijose būtų lietuviškai kalbantis personalas, atsako įstaigos vadovas“, – aiškina J.Šukevičienė.
 
„Kauno klinikose, pavyzdžiui, pamokos ukrainiečiams rengiamos pačioje ligoninėje – ne bendrinė kalba, o specializuota: medicininė leksika, darbinės situacijos, viskas derinama su darbu. Pradeda nuo A1, A2 ir palaipsniui kelia lygį“, – komentuoja J.Šukevičienė.
 
Anot parlamentarės, atvykęs specialistas savarankiškai dirbti pradeda ne iš karto – net jei Ukrainoje dirbo gydytoju, pradeda kaip slaugytojo padėjėjas ar gydytojo asistentas ir lygiagrečiai mokosi kalbos. Tikrąsias pareigas specialistas užima tik pasiekęs B1 kalbos lygį.
 
„Tiesa, kartais praverčia, kad gydytojas moka ir kitą kalbą, nes ir pacientų užsieniečių turime vis daugiau“, – pažymi komiteto pirmininkė.
 
Švietimo ir mokslo komitetas, pasak J.Šukevičienės, taip pat sprendžia kalbos mokymo prieinamumo klausimą. „Pasiūlėme Vyriausybei kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Kultūros ministerija nustatyti aiškią atsakomybę ir koordinavimo mechanizmą skaitmeninių lietuvių kalbos mokymo priemonių plėtrai. Kad visos tos programėlės – ir Duolingo, ir kitos – būtų susistemintos, prieinamos ir koordinuojamos“, – sako ji.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!