- Dar prieš metus rašėme apie griūvančią GMP tarnybos idilę, Sveikatos apsaugos ministerijos tuomet prašėte 8 milijonų eurų paspirties. Gilioje finansinėje duobėje tuomet buvusi įstaiga praėjusiais metais veiklos ataskaitoje turėjo septynių milijonų eurų deficitą, metus vis dėlto baigėte su dviejų milijonų eurų pelnu. Kokios strategijos ėmėtės, kad amortizuotumėte neigiamą finansinį balansą? – paklausėme GMP tarnybos vadovo Donato Paliulionio.
 
- Visi supratome, kad pinigų yra tiek, kiek yra. Jei gauni tūkstančio eurų atlyginimą, žinai, kad iki kitos algos su tuo tiesiog turi išgyventi. Niekas nepaskolins. Vienkartinę aštuonių milijonų eurų injekciją pridėjo ir Sveikatos apsaugos ministerija. Su brigadomis įvedėme taupymo režimą. Nors šiemet kiek lengviau atsikvėpėme, tačiau efektyvinimo įpročiai liko. Pamažu atsisakome privataus radijo ryšio, etapiškai pereiname prie VRM ryšio, kurį naudoja policija, priešgaisrinė tarnyba ir taip siekiame kasmet sutaupyti du milijonus eurų. Gerokai sutaupysime ir įdiegę nuosavą dispečerinės sistemą, kurią šiuo metu nuomojame.
Perskaičiavome brigadų išvykimus, padidindami dispečerinių brigadų konsultacijų skaičių. Nors joms dar yra kur tobulėti, proveržis matyti. Daugiausiai konsultacijų suteikia Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Klaipėda. Siekiame, kad konsultacijų skaičius padidėtų, kadangi kiekvienas fizinis brigados išvykimas, nereikalaujantis skubios pagalbos, – lygu kuro išlaidos. Visuomenę būtina edukuoti, kam greitoji iš tiesų yra reikalinga. Ne dėl to, kad įdrėskė katė. Galbūt kviečiančiajam pakaktų nueiti pas šeimos gydytoją, jei yra darbo valandos. Sistemoje trūksta subalansavimo, nes GMP tarnyba gauna didelį kiekį pacientų, kuriems nereikia skubios pagalbos, ir jie galėtų gauti kvalifikuotą pagalbą iš šeimos gydytojų.
Efektyvindami veiklą peržiūrėjome brigadų skaičių paros metu. Nėra tikslinga tą patį brigadų kiekį laikyti tiek dieną, tiek naktį. Yra vietų, kad brigada per 24 valandas savo pastotėje tuščiai prastovi ir trylika valandų. Užtai naktinių brigadų kiekį sumažinome, o kai kuriose vietose didinome dieninių kiekį.
Dėl to, palyginti su 2024 metais, bendras paslaugų operatyvumas net pagerėjo.
 
- Vis dėlto kiekvienas rajonas turi jam būdingą specifiką. Neretai skundžiamasi, kad greitosios pagalbos brigados atvyksta ne laiku, jų kiekis yra gerokai per mažas, nespėjama sunaviguoti insultų atveju. Turite galimybių padėti tokiais atvejais?
 
- Insulto laikas skaičiuojamas nuo ragelio pakėlimo iki paciento pristatymo į klasterio centrą. Per valandą, per kurią reikalinga nuvažiuoti pas pacientą, suteikti pagalbą ir pristatyti jį į reikiamą gydymo įstaigą, vargu bau ar visada galima spėti.
Kuo arčiau insulto gydymo centro arba tarpinės ligoninės, tuo didesnis procentas pacientų, patyrusių ūminį insultą, patenka į specializuotą ligoninę per valandą nuo skambučio, tai yra nuvežami laiku.
 
- Pabrangus kurui, smarkiai auga ir GMP tarnybos išlaidos. Tai biudžete numatyta? Nepadės nė SAM aštuonių milijonų injekcija...
 
- Kuro pabrangimas mums skaudžiai atsiliepia. Palyginti su pernai metais, papildomai kuro išlaidos auga apie pusantro milijono eurų. Kiekvienas filialas į veiklos aprašą esame numatę užduotį sutaupyti iki trijų procentų bendro biudžeto. Tai, ką sutaupysime, kompensuosime kuro kainų prieaugiui. Mūsų siekis, kad kiekvienas filialas metus baigtų su kraiteliu, kurį investuotų automobiliams ar įrangai. Tiesa, išlaidų pareikalaus struktūros įgyvendinimas – teks apmokėti išeitines. Čia skausmingiausia bus Kauno filialui, kadangi jis turi daugiausiai teritorinių skyrių. Šiaulių filialas turi tris, Klaipėda – du.


 
- Naujų automobilių pirkimas buvo virtęs tikru galvos skausmu... Įsisukote į teismus. Kada pagaliau jie pasieks Tarnybą?
 
- Reikia suprasti, kad tokio specializuoto automobilių pirkimo Lietuvoje nebuvo. Natūralu, rinkos dalyviai konkuravo visomis priemonėmis – iš ten tas komplikuotas pirkimas, teisminiai ginčai. Tačiau bent dėl dalies automobilių jau galime būti ramūs – pasirašėme sutartį. Pirmasis automobilių dešimtukas jau yra pas tiekėją Kaune, kur vyksta jų vertinimas. Likę penkiasdešimt atkeliaus iki liepos pirmos. Antrasis pirkimas kol kas teisinėje stadijoje. Tai užtrunka. Pirmąjį pirkimą skelbėme tris kartus, o ketvirtą net samdėmės advokatus. Bylą laimėjome, tad automobiliai turi atkeliauti. Trečiasis šešiasdešimties automobilių pirkimas nuplanuotas gegužės viduryje. Tikimės, jog viskas pavyks sklandžiai.
Vis dar nepametėme lūkesčio įsigyti naujus darbo rūbus. Iš automobilių esame sutaupę beveik du milijonus eurų, tad per visus pirkimus sutaupysime apie septynis aštuonis milijonus eurų, kuriuos esame numatę būtent drabužiams, o šie kainuos daugiau kaip tris milijonus eurų, taip pat aparatūrai. Renkamės aprangos modelius, šiuo klausimu bendradarbiaujame su policija, kurių darbo rūbai – analogiškas atitikmuo mūsiškiams. Be abejo, spalvinė gama bus kita.
 
- Pagal „Sodros“ duomenis, GMP darbuotojai gauna vieną didžiausių atlyginimų Lietuvoje. Matyt, dėl to ir darbuotojų, priešingai nei kitame sveikatos priežiūros sektoriuje, nestinga?
 
- Darbuotojų trūkumo nejaučiame. Pernai metų gale Lietuvoje pagal atlyginimų dydį buvome antroje vietoje po „Danske“ banko. Tokį įvertinimą pasiekėme net be kalėdinių priedų, kurie paprastai kartelę pakelia. Tai padeda darbuotojus išsaugoti. Pastebime, kad net policijos pareigūnai keičia kvalifikaciją, ateidami pas mus darbintis paramedikais. Net turime prabangą vykdyti darbuotojų atrankas. Paskutinį kartą ieškojome šešių paramedikų vairuotojų, o sulaukėme dvidešimt šešių pretendentų. Skelbiame konkursą. Darbuotojus neabejotinai labiausiai motyvuoja geras darbo užmokestis.
 
- Vis labiau akcentuojama ir darbo aplinka, aukšta vidinė kultūra. Paskutinį kartą Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo atkreiptas dėmesys į Tarnyboje tvyrantį prastą mikroklimatą, buvo juntama įtampa tarp profsąjungos atstovų. Su Vilniaus filialo vadovu Tadeušu Rodz, atrodo, konfrontuojate...
 
- Mano bendravimo stilius galbūt kartais būna tiesmukas. O dviejų veikiančių profsąjungų kryptys išsiskiria, kas nėra blogai – kažko pasisemi iš vienų, kažko iš kitų. Demokratinėje valstybėje tai normalu. Dialogas, sprendimų priėmimas tarpusavyje puikus. Vidinio konflikto tarp mūsų nematau. Su tuo pačiu Tadeušu Rodz kasdien susiskambiname. Struktūroje atsirado patariamasis organas – Direktorių taryba. Kiekvieną trečiadienį bendrai susijungiame ir aptariame filialo reikalus.
Kyla ir darbuotojų kompetencija. Mūsų tarptautinė EMT komanda, kuri sudaryta ne tik iš GMP darbuotojų, bet ir iš gydymo įstaigų, pernai gavo Pasaulio sveikatos organizacijos pripažinimą. Važiuojame į misijas, veikiame šalies viduje, o esant ekstremaliai situacijai turime atskirus vandens valymo įrenginius, palapinių miestelius, generatorius. Kitąmet pagaliau Lietuvoje prie Suvalkų koridoriaus vyks tarptautinės GMP žaidynės, kuriose dalyvaus devynios Lenkijos ir devynios Lietuvos komandos. Nuo centralizacijos pradžios jos buvo sustabdytos. Žaisti tikrai nebuvo kada... (Šypsosi.)
 
- Pinigų yra, darbuotojų netrūksta, atmosfera darbe, kaip tvirtinate, puiki. Visos negandos praeityje? Buvo nuogąstavimų, kad GMP reforma buvo klaida. Ką dabar pasakytumėte skeptikams?
 
- Jau prieš reformą supratome, kad tai nėra klaida. Su buvusiu tarnybos vadovu Nerijumi Mikelioniu važinėdami po Lietuvą tarp filialų aiškiai matėme didžiulius skirtumus. Tai, ką turime dabar, – nepalyginama. Viename Lietuvos gale žmogus dirbdamas pusantro etato gaudavo triskart mažiau, nei dirbantis tą patį darbą kitame gale. Viską išsprendėme. Reforma davė pliusų. Brigadų ir dispečerinių darbuotojų atlyginimai jau 2023-iais metais buvo suvienodinti. Šiuo metu atliekame administracijos atlyginimų suvienodinimą, tam turime darbo grupę, dedamės rėžius, kadangi atlyginimai čia taip pat skiriasi. Siekiame įvesti lygybės principą.
Šiai dienai didžiausias iššūkis – nauja darbo struktūra. Planuojame nuo rugsėjo pirmosios nebeturėti teritorinių skyrių, tad vasaros dėl darbų gausos neturėsime. Visos struktūros dalys jau bus užpildytos.

---

 
Dispečerinės veikla įgalinta maksimaliai 
 
Tarnyboje ne vieną dešimtį dirbanti pamainos vyresnioji gydytoja Alfreda Tuomenienė pastebi ryškų dispečerinės pokytį. Centralizavus GMP tarnybos veiklą, darbas tapo šimtu procentų skaitmenizuotas. „Anksčiau viską tekdavo atlikti rankiniu būdu, surašinėdavome pacientų korteles. Dabar visą tai pildome kompiuterinėje sistemoje, turime gerą ryšį su poliklinikomis: atliktas elektrokardiogramas galime nusiųsti gydytojams pasikonsultuoti, aptarti sudėtingesnes pacientų būkles. Mūsų tarnyboje dirbantys gydytojai stiprūs, slaugytojai, paramedikai – aukštos kvalifikacijos. Tai toli gražu ne pervežiotojai – skubią pagalbą suteikia išties kompetentingai.
 
Jiems nuolat rengiami įvairūs mokymai, nustatyti algoritmai, pagal kuriuos pagalba turi būti teikiama. Periodiškai ant manekenų tikrinamos medikų žinios. Per metus jie įpareigoti surinkti atitinkamą valandų skaičių, išlaikyti licenciją – yra ką veikti, procesą griežtai prižiūri auditoriai. Kvalifikacija keliama ir vykdomomis vidinėmis žaidynėmis, kasmet tai – puiki proga pasitikrinti žinias, pamatyti, kur dar reikia pasitempti.
 
Mūsų paramedikai stiprūs ir paklausūs. Paragavę greitosios pagalbos darbo duonos, jie laikomi išties aukštos kompetencijos specialistais. Paramedikai patys suinteresuoti įgyti kuo daugiau žinių, kad, nuvažiavę pas pacientus į namus ar įvykio vietą, galėtų maksimaliai suteikti pagalbą, savimi pasitikėtų, būtų pasitempę. Net ir vairuotojai privalo būti paramedikais ir suteikti reikiamą pagalbą“, – sklaidydama pacientų siųstas padėkas apie aukštą GMP tarnybos specialistų darbą pasakojo A.Tuomenienė.
 


Gimdymas... telefonu 
 
Dispečerinėje karšta. Specialistai čia moka ne tik kuo skubiau į įvykio vietą nusiųsti brigadą, bet ir pirmąją pagalbą suteikti nuotoliu. Kaip aiškina dispečerinės vedėja Daiva Ieškienė, GMP tarnyba turi tikslą, kad tais atvejais, kai pacientui nėra skubi pagalba, paramedikai į įvykio vietą nevyktų, o suteiktų konsultaciją telefonu. Skaičiuojama, kad apie 20 proc. skambinančiųjų iš tiesų tereikia nukreipti pas reikiamą specialistą, nuraminti ar duoti patarimą.  
 
Be abejo, pasitaiko ir karštesnių atvejų. Pacientai skambina dusdami, gimdydami, tad, kol laukia brigados, dispečeriai pagalbą suteikia nuotoliu. 
 
„Paskambina panikuojanti mama – užspringo vaikas. Mūsų tikslas kuo skubiau ir tiksliai nurodyti, ką daryti, kokias manipuliacijas atlikti. Neretai skambinantysis būna ištiktas panikos, tad jį reikia nuraminti, parinkti toną, išmanyti bendravimo subtilybes, į situaciją, kuri yra aname telefono gale, įsijausti, tai vizualizuoti. Atvejų būna ir itin ekstremalių: kartu ir gimdome, ir skenduolį gaiviname ar net bandome palaikyti pokalbį, kai skambinantysis ieško pagalbos, nes ketina nusižudyti, stovi ant tilto ir sako tuoj šoksiu...“ – gyvomis istorijomis, kurios yra dispečerinės darbuotojų kasdienybė, dalinasi daugiau kaip dešimtmetį šį darbą dirbanti dispečerė Inga Grikėtienė. Nors darbas kaip reikiant įtemptas, kai Tarnyboje yra nustatytas aiškus algoritmas, taikomi mokymai, pasimesti negali. Suteikiama aukščiausio lygio pagalba ir nuotoliu. 

---

 
Komentarai

GMP tarnybos Vilniaus filialo vadovas Tadeušas Rodz:
 
- Naujos struktūros veiklą bus galima vertinti, kai sulauksime apčiuopiamų rezultatų. Kol kas esame procese, vyksta dokumentacijos tvarkymas.
Džiugina tai, kad po truputį skirstomi pinigai, jau atsiranda šioks toks skaidrumas.
 
Vasarą bus lygiai treji metai, kai esame vieningai veikiančioje tarnyboje. Prieš jai susikuriant, iš ministerijos girdėjome daug ditirambų, kaip bus gerai, tarnybai skirti pinigai iš Europos fondų, už kuriuos galėsime atsinaujinti automobilių parką, aparatūrą. Deja, pirkimai nedžiugina.
 
Tik dabar gausime 60 naujų automobilių, ir tai yra vos trečdalis viso parko, kurį turėtume pakeisti. Iki projekto pabaigos turime dvejus metus, per kuriuos turime iki galo įsigyti automobilius ir jai skirtą įrangą: defibriliatorius, atsiurbėjus, švirkštines pompas ir kita. Tai įsigyti – dar vienas galvos skausmas, kadangi įrangą turėsime pirkti atskirai. Tai gali užsitęsti, tad nerimą kelia, kad europinių pinigų galime laiku nepanaudoti.
 

---

Vieningos GMP profesinės sąjungos pirmininkė Violeta Seiliuvienė:
 
- Stabilumo kol kas nejaučiame. Vis dėlto viltį sulaukti pagerėjimo turime, kai struktūra galutinai susijungs. 46 veikę padaliniai bus sujungti į penkis centrus: Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus, Klaipėdos, o netrukus prisijungti turi ir Kauno filialas. Ši reorganizacija, kuri, kaip žadama, padės sutaupyti lėšų, trunkanti trejus metus, vyksta lėtai. Tokia struktūra, kaip greitoji, turi būti vykdoma skubos tvarka, o dabar pokyčiai vykdomi buksuojant. Dirbame dėl pacientų – norime, kad jie būtų skubiai aptarnauti, vežami kokybiškuose automobiliuose, darbuotojai nebūtų perdegę. Nežinomybė darbuotojams yra kenksminga.