Nauja pacientų stebėjimo sistema

Praėję metai Marijampolės ligoninei buvo intensyvūs, bet sėkmingi. Po daugiau nei vienerius metus trukusio remonto duris atvėrė šios Suvalkijos sostinėje esančios ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos ir Reanimacijos bei intensyvios terapijos skyriai.
 
Skyriaus atidarymo proga susirinko gausus būrys svečių. Su pokyčiais sveikino Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemerai Artūras Visockis, Valdas Tumelis, Ričardas Bagdanavičius, Savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis, Seimo narys Karolis Podolskis bei kiti svečiai.
 
Atnaujinto skyriaus atidarymą pradėjo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, pašventindamas patalpas. Ligoninės direktorius Mantas Čėsna padėkojo Marijampolės savivaldybei, padėjusiai įgyvendinti šį didžiulį projektą. „Skubiosios medicinos pagalbos skyrius buvo atnaujintas ES, Marijampolės savivaldybės ir pačios ligoninės lėšomis. Skyrių suremontuoti kainavo 3 milijonus eurų. Dar už milijoną ir aštuonis šimtus tūkstančių eurų buvo įsigyta naujos įrangos“, – sakė jis.
 
Skubiosios medicininės pagalbos skyriaus vedėjas Adomas Kuliavas pasidžiaugė, kad dabar Skubiosios medicinos pagalbos skyrius turi naują pacientų stebėjimo sistemą. „Mums nebereikia eiti prie paciento, kad matytume jo gyvybinius parametrus. Viskas tapo centralizuota ir mes galime viską matyti vienoje vietoje“, – pasakojo jis.
 
Pasak A.Kuliavo, skyrius taip pat aprūpintas didesniu kiekiu ultragarso aparatų. „Dabar galime nueiti prie paciento ir atlikti ultragarsinius tyrimus“, – teigė jis. Skyriaus vedėjas pasakojo, kad dabar prie kiekvienos lovos yra vaistų leidimo priemonių. Anksčiau taip nebuvo ir slaugytojams reikėjo vaikščioti pirmyn atgal, kad jų atsineštų. „Iki šiol neturėjome čia galimybės atlikti akių procedūrų – dabar jau galime. Turime plyšines lempas, turime ausų apžiūros kabinetą“, – privalumus vardijo A.Kuliavas. O svečiams atkreipus dėmesį į itin modernų žiedinės struktūros skyriaus dizainą, pasakojo, kad šį suprojektavo Vilniaus kolegijos studentai. Didelei susirinkusių svečių nuostabai paaiškėjo, kad tai buvo penkių talentingų kolegijos studenčių bakalaurinis darbas.
 


Daugiau nei dvigubai didesnis plotas
 
Pasak M.Čėsnos, Skubios pagalbos skyriaus atnaujinimo darbai kėlė nemažai iššūkių. Nepaisant vykstančių remonto darbų, Skubiosios medicinos pagalbos skyriui reikėjo nenutrūkstamai teikti paslaugas. Ligoninės vadovo teigimu, didžiausi iššūkiai teko gydytojų ir slaugytojų komandai. „Jie dirbo nepavydėtinomis sąlygomis, tačiau sukandę dantis kentėjo, nepaisant to, kad remontas tęsėsi gana ilgai“, – pasakojo jis ir pridūrė, kad džiaugiasi medikų supratingumu, leidusiu sėkmingai įgyvendinti šį projektą.
 
Po modernizacijos Skubiosios medicinos pagalbos skyrius tapo daugiau nei dvigubai didesnis. Jo plotas nuo 600 kvadratinių metrų išaugo iki 1,5 tūkst. kvadratinių metrų.
 

„Skubiosios medicinos pagalbos skyrius dabar fiziškai galės aptarnauti daugiau pacientų, teikti gerokai kokybiškesnes ir svarbiausia – įvairesnes paslaugas, kurios reikalauja didesnių žinių ir pažangesnių technologijų“, – pažymėjo Marijampolės ligoninės direktorius Mantas Čėsna, atkreipdamas dėmesį, kad taip pat buvo padidintas stebėjimo lovų skaičius – nuo 8 iki 15. Numatoma ir tolesnė plėtra.

 
Didelis dėmesys skirtas pacientų srautams valdyti. Vadovo teigimu, skyriaus modernizacija leis gerokai sutrumpinti pacientų laukimo laiką. Jis atkreipė dėmesį, kad po remonto modernesnes patalpas turės ir personalas – buvo atnaujintos darbuotojų poilsio patalpos, rūbinės, mokymų salės ir kt.
 
Ypatingą padėką ligoninės vadovas išreiškė Skubiosios medicininės pagalbos skyriaus vedėjui A.Kuliavui, kurio idėjos dėl pacientų srautų valdymo, įrengiant specialias zonas, buvo iki galo įgyvendintos.
 
M.Čėsna prisiminė, kad atrasti projektuotojus, kurie suprastų, ko iš tikrųjų reikia gydymo įstaigai, nebuvo lengva. Tad dėkojo statybos darbų rangovams už atliktus remonto darbus ir sugebėjimą laikytis terminų. Skubios medicinos pagalbos skyriaus atidaryme žodį taręs UAB „Statybos ritmas“ generalinis direktorius Danielius Pečiulis sakė, jog rangovai objektus paprastai skirsto į gyvus ir negyvus. Negyvi objektai – tai tuščiame sklype statomi sandėliai ar kiti pastatai. Ligoninė gali būti priskiriama prie gyvų objektų, todėl jos atnaujinimas, pasak jo, kėlė tam tikrų iššūkių.
 
D.Pečiulis prisiminė, kad nugriovus vieną sieną operacinėje pakilo dulkės. „Tokiais atvejais reikia reaguoti greitai, negalima tiesiog liepti palaukti iki rytojaus. Padėtį gelbėti reikia nedelsiant“, – tvirtino jis, pridurdamas, kad tokie projektai daug išmoko ir juos pačius. Direktorius pasidžiaugė, kad UAB „Statybos ritmas“ prisideda prie strateginių objektų kūrimo ne tik Marijampolėje, bet ir visoje Lietuvoje.



Modernizacija vyko sklandžiai
 

Skyriaus atidarymo šventėje dalyvavęs Marijampolės meras Povilas Isoda akcentavo, kad ligonių priėmimas yra viena aktualiausių temų, kuriomis, regis, visi turi ką nors pasakyti. Pasak mero, po modernizacijos ligoninė tapo tikrai šiuolaikiška. Jis pajuokavo, kad atnaujinti skyriai atrodo net geriau nei tie, kuriuos visi matėme tokiuose populiariuose amerikiečių serialuose kaip „Daktaras Hausas“ ar „Ligoninės priimamasis“.

 
Marijampolės meras atvirauja, kad šis ligoninės priimamasis buvo skaudulys, sulaukdavęs įvairiausių komentarų. Patalpos buvo per mažos ne tik pacientams, bet ir nuolat ten dirbančiam personalui. Meras pasidžiaugė, kad projektą, prie kurio prisidėjo patys medikai, pavyko sėkmingai įgyvendinti. „Mes viską įgyvendinome taip, kaip jie norėjo. Tikimės, kad tą pajaus tiek jie, tiek personalas, tiek ir pacientai“, – teigė P.Isoda ir išreiškė viltį, kad darbai Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje nuo šiol vyks efektyviau – bus patogiau, erdviau ir švariau.
 
P.Isoda įsitikinęs, kad po skyriaus atnaujinimo žmonėms viskas turėtų būti aiškiau, nes viskas bus dokumentuojama: kada kas atvyko, kokios būklės, su kuo konsultavosi, kokie tyrimai užsakyti ir pan. Kita vertus, meras neabejoja, kad nusiskundimų vis tiek kažkiek bus, nes Skubiosios medicinos pagalbos skyrius yra ta vieta, kur žmonės atvyksta ne su dideliu džiaugsmu. Tačiau, jo manymu, erdvė bus tikrai efektyviau išnaudojama ir viskas judės tik į priekį.
 
Pasak mero, ligoninės skyriaus modernizacija vyko sklandžiai ir laiku. Turbūt sunkiausias dalykas buvo kraustymasis. Pirmiausia teko iškeldinti valgyklą. Tačiau nei maitinimo paslaugos, nei jokia kita ligoninės veikla negalėjo būti nutraukta. P.Isodos teigimu, tai ir buvo sunkiausia užduotis. Be to, vykstant remonto darbams, keitėsi įėjimo vietos, gydytojų sąlygos buvo komplikuotos. Pacientai, gydytojai ir statybininkai turėjo būti kartu. Tačiau, anot P.Isodos, viskas vyko sklandžiai. Mat manęs, kad nesklandumų bus daugiau. Nepaisant vienu metu tvyrojusios dažų smarvės, vis vien bent laikinai uždaryti Skubiosios medicinos pagalbos skyrių būtų buvę dar baisiau.
 
Meras dėkojo ligoninės direktoriui, skyriaus vedėjui A.Kuliavui ir visai komandai už kompetencijas bei ryžtą, nes modernizavimo procesas tapo papildomu darbu šalia gydymo. Jis palinkėjo medikams stiprybės ir ištvermės, nes, jo teigimu, ligoninės priimamajame „lengva niekada nebus“ ir išreiškė viltį, kad, laikui bėgant, visuomenė sąmoningės ir pradės suprasti, jog Skubiosios medicinos pagalbos skyrius nėra skirtas gydyti skaudantį dantį, ir čia vyks tik tada, kai iš tikrųjų skubi pagalba bus reikalinga.
 
„Būkite stiprūs, pritraukite dar daugiau talentingų gydytojų, kad mūsų visuomenė jaustų investicijas, kurios čia yra sudėtos. Nuoširdžiai linkiu sėkmės visiems, kurie prie to prisidėjo“, – baigdamas kalbą dar sykį padėko P.Isoda.
 
Seimo narys K.Podolskis antrino Marijampolės merui, linkėdamas, kad „ateitų pacientai su realiomis problemomis, kurios turi būti sprendžiamos nedelsiant“. Tai, anot jo, labai svarbu, stengiantis suvaldyti pacientus srautus.
 

„Labai svarbu, kad marijampoliečiai ir visas regionas dabar turės galimybes gauti kokybiškas paslaugas“, – teigė Seimo narys Karolis Podolskis.

 
Seimo narys, prisidėjęs prie gausių sveikinimų skyriaus atidarymo proga, darbuotojams linkėjo stiprybės ir kantrybės darbuose. Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus atidarymo proga jis nepamiršo pasveikinti ir direktoriaus pavaduotojos Agnės Daukšienės, kuriai balandžio 27 dieną uostamiestyje buvo suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.
 
Skyrius suskirstytas į funkcines zonas
 
A.Kuliavo teigimu, Marijampolės ligoninėje iš esmės yra visko, ko reikia, norint suteikti tokią pagalbą, kurią jis ir pats prireikus norėtų gauti.
Nuskambėjus visoms kalboms ir padėkoms, skyriaus vedėjas pakvietė į trumpą ekskursiją po atnaujintas patalpas. Nuo 2022-ųjų Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas pasakojo, kad nuspręsta skyrių suskirstyti į funkcines zonas: personalo poilsio, infekcinę, stebėjimo ir konsultacinę.
 
A.Kuliavas atkreipė svečių dėmesį, kad, pavyzdžiui, žalia spalva žymima greitoji zona, kur sukasi didžiausi srautai. O štai infekcinėje zonoje įrengtas autonominis skyrius. Ten veikia atskira ventiliacijos sistema. Infekcinė zona turi savo atskiras palatas, valgyklas, procedūrinius kabinetus, net reanimacijos patalpas.
 
Siekiant geriau valdyti pacientų srautus Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje pacientai turės judėti tam tikromis juostomis. Visi jie įeis pro vienas duris ir tenai bus vertinama jų būklė. Šioje zonoje liks nesunkios būklės pacientai. Sunkesnės būklės pacientai bus siunčiasi į stebėjimo zoną.
 
Atliekant renovaciją, nuspręsta įrengti ir mamos kambarį. Įrengiant patalpas didelis dėmesys buvo skiriamas, kad personalui reikėtų kuo mažiau vaikščioti, kitaip tariant, minimizuoti nueinamus atstumus. „Pavyzdžiui, jeigu pacientui reikia atlikti tyrimą, pagalvojome, kad jis pats galėtų nueiti iki ultragarso tyrimų kabineto, vadovaudamasis geltonomis linijomis“, – dėstė skyriaus vedėjas. Patį personalą tuo metu galima nukreipti ten, kur jo reikia labiau. A.Kuliavas taip pat minėjo, kad skyriuje naudojamasi telemedicinos paslauga, padedančia taupyti gydytojų ir pacientų laiką.
 
A.Kuliavas praveria dar vienas ligoninės duris ir leidžia žvilgtelėti į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Gydytojas parodo ranka į prietaisą, iš pirmo žvilgsnio primenantį siurblį ir tuojau pat paaiškina, kad tai ne siurblys, o pacientų šildymo prietaisas. Jis naudojamas gaivinti hipotermiją patyrusios pacientus. Patalpoje taip pat yra manekenas, naudojamas personalo mokymui, bei autonominis deguonies generatorius.
 
Natūralu, kad daugiau nei dvigubai išsiplėtus skyriui, padidėjo ir personalo poreikis. A.Kuliavas pažymi, kad personalo tikrai reikėtų daugiau. Vedėjas abejoja, ar staiga padidėjus srautui, skyrius galėtų užtikrinti, kad paslaugos būtų atliekamos pakankamai kokybiškai ir saugiai. „Per parą, be vaikų, pas mus apsilanko apie 70 pacientų“, – nurodė jis.


 
Laukia daugiau projektų
 
P.Isoda pažymi, kad šiuo metu vyksta daugiau įvairių projektų, pavyzdžiui, dėl Konsultacijų poliklinikos. Anot jo, ateityje dar reikėtų išspręsti buvusio akušerinio korpuso, kuris šiuo metu yra apleistas, klausimą. Tikslas, kad visos konsultacijos vyktų vietoje. „Norėtųsi atsikratyti to nutolusio korpuso ir viską perkelti arčiau, nes tai kelia daug nepatogumų. Reikia pervežti maistą, rūbus, medikamentus, pačius pacientus. Atsiranda daug nereikalingos buities, kurios būtų galima išvengti. Juolab kad viskas čia tilptų“, – aiškino jis, bet pabrėžė tikintis, jog ateityje tą projektą vienokiu ar kitokiu būdu išjudins.
 
Sveikatos apsaugos ministerijai ir rajonų gydymo įstaigų vadovams diskutuojant, kad vaikų ligų skyriai yra nuostolingi – tad reikia jų atsikratyti, Marijampolės savivaldybės meras nuramina ir tikina toliau manantis, kad Marijampolėje toks skyrius yra labai reikalingas ir jo tikrai nežadama naikinti. „Vaikų skyrius čia tikrai turi likti, nes šiame regione ši ligoninė yra atraminė“, – teigė jis. Sprendimas perkelti Vaikų ligų skyrių į Kauną, anot jo, būtų nelogiškas, nes regiono gyventojams jis tiesiog būtų per toli.