JAV Personalo valdymo tarnyba (OPM) pareikalavo, kad 65 draudimo bendrovės kas mėnesį teiktų daugiau nei 8 mln. amerikiečių – vyriausybės darbuotojų, pensininkų, buvusių Kongreso narių, paštininkų ir jų šeimų – sveikatos duomenis. Ekspertai įspėja, kad duomenys gali būti naudojami ne tik kaštų analizei, bet ir politiniam spaudimui.
JAV Personalo valdymo tarnyba išsiuntė draudikams pranešimą, kuriame prašo teikti duomenis apie suteiktas medicinines paslaugas, išrašytus vaistus ir juos skyrusius gydytojus.
Žinos apie kiekvieną receptą
Kaip skelbia amerikiečių žiniasklaida, OPM išsiuntė draudikams pranešimą, kuriame prašo teikti duomenis apie suteiktas medicinines paslaugas, išrašytus vaistus ir juos skyrusius gydytojus. Tarnyba teigia, kad duomenys padės užtikrinti „konkurencingus, kokybiškus ir prieinamus draudimo planus“. Tiesa, pranešime nenurodoma, kad duomenis reikia nuasmeninti – vadinasi, OPM matytų konkrečių žmonių diagnozes, receptus ir gydymo detales.
„Kuo daugiau informacijos jie turės, tuo lengviau galės ją panaudoti prieš politiškai nepalankius žmones – drausminti ar persekioti tuos, kurie nebendradarbiauja“, – pastebi sveikatos teisės ekspertė Sharona Hoffman iš Case Western Reserve universiteto Ohajo valstijoje.
OPM prašo prieigos ir prie vadinamųjų „vizitų duomenų“ (
encounter data). Anot S.Hoffman, tai reiškia prieigą prie praktiškai visko – nuo gydytojo užrašų iki vizitų santraukų. Buvęs OPM patarėjas Jonathanas Foley, dirbęs agentūroje prie Baracko Obamos ir Joe Bideno, abejoja, ar tarnyba techniškai pajėgtų apdoroti tokį didelį duomenų kiekį, tačiau pripažįsta, kad rinkti asmens medicininius ir vaistų duomenis ji galėtų pradėti iš karto.
„Šokiruoja mintis, kad jie turėtų saugomą sveikatos informaciją, neturėdami jokių griežtų apsaugos priemonių“, – komentuoja jis.
Baiminasi politinio keršto
Pranešimas pasirodė masinių federalinių darbuotojų atleidimų fone – tūkstančiai jų teigia nukentėję dėl politinių pažiūrų ar atsisakymo paklusti Baltųjų rūmų darbotvarkei. Be to, D.Trumpo administracija jau ne kartą bandė dalintis jautriais mokestiniais ir sveikatos duomenimis tarp agentūrų – vykdydama masinius imigrantų areštus ar tirdama tapatybės klastojimą.
Pasak buvusio OPM darbuotojo Michaelo Martinezo, 8 mln. amerikiečių duomenys gali atsidurti OPM rankose, o kaip jie bus naudojami – neaišku. „Jie nepateikė jokios informacijos, kaip elgsis su tais duomenimis, kai juos gaus“, – sako jis.
M.Martinezas nerimauja, kad administracija galėtų sužinoti, kurie darbuotojai kreipėsi dėl abortų ar translyčių gydymo – procedūrų, kurias D.Trumpo valdžia aktyviai siekia riboti. Abortai jau dabar draudžiami ar ribojami 41 valstijoje.
Pranešimą peržiūrėję ekspertai atkreipia dėmesį, kad jis suformuluotas tiek miglotai, jog neaišku, kokių būtent medicininių įrašų OPM prašo. Anot ekspertų, tarnyba mažų mažiausiai sužinotų pacientų vardus, gimimo datas, diagnozes, gydymo pobūdį ir vizitų trukmę.
Draudikai priešinasi
Federalinių sveikatos organizacijų asociacija (AFHO) pateikė 122 puslapių prieštaravimą. Anot asociacijos pirmininkės Kari Parsons, federalinis įstatymas įpareigoja draudikus teikti „pagrįstas ataskaitas“, o ne kiekvieno apdraustojo asmeninius duomenis. Ji primena, kad OPM panašų planą svarstė dar 2010 metais, tačiau susitarta nebuvo. O per tą laiką tarnyba jau surinko tiek informacijos apie apdraustųjų šeimas, kad net nuasmenintus duomenis galėtų susieti su konkrečiais žmonėmis.
CVS Health vadovė Melissa Schulman taip pat ragino OPM atsisakyti sumanymo. Pasak jos, draudikai, perduodami asmeninius sveikatos duomenis tokiais „miglotais ir plačiais tikslais“, pažeistų federalinį HIPAA įstatymą, ginantį pacientų privatumą. Ji atkreipė dėmesį, kad draudikai galėtų būti patraukti atsakomybėn, jei duomenys būtų nutekinti ar panaudoti ne pagal paskirtį.
Baimes stiprina ir praeities pamokos: 2015 metais OPM patyrė vieną didžiausių duomenų vagysčių JAV istorijoje – buvo pavogti apie 22 mln. amerikiečių asmens duomenys. Įtariama, kad ataką įvykdė Kinijos vyriausybė.
Tai ne vienintelis precedentas. 2025–2026 metais teismai nustatė, kad Vyriausybės efektyvumo departamento (DOGE) darbuotojai gavo prieigą prie OPM sistemų pažeisdami Privatumo aktą, o vyriausybė pripažino, kad jautrūs Socialinio draudimo administracijos duomenys buvo persiųsti asmenims, neturintiems jokio oficialaus ryšio su agentūra. Be to, pačiame OPM pranešime neaprašytos apsaugos priemonės – nei prieigos kontrolė, nei šifravimo reikalavimai, nei saugojimo terminai.
Kaip pastebi skaitmeninės sveikatos strategė Jodi Daniel, prieš du dešimtmečius kūrusi HIPAA privatumo taisyklių teisinę bazę, OPM pranešime „daug prašoma, mažai aiškinama“.
OPM galutinio oficialaus sprendimo kol kas nepaskelbė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!