„Eglės sanatorijos“ kineziterapijos vadovė Lina Žukauskienė sako, kad kūnas dažniausiai gana aiškiai parodo, kada kaklas ir pečių juosta jau nebeatlaiko kasdien patiriamos įtampos.
 
„Vadinamasis „telefono laikymo“ kaklas atsiranda tada, kai į ekraną žiūrime nuleidę galvą į priekį. Tokia padėtis itin didina apkrovą kaklo raumenims ir stuburui. Neutralioje padėtyje galva sveria apie 4-5 kilogramus, tačiau palenkus ją pirmyn ši apkrova smarkiai išauga. Pavyzdžiui, palenkus galvą 15 laipsnių, apkrova jau siekia apie 12 kilogramų“, – aiškina specialistė.
 
Anot jos, sprando ir kaklo skausmams įtakos turi ir ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, netaisyklinga laikysena, nuolatinis galvos lenkimas ar anksčiau patirtos traumos.
 
Paprasta įsivertinti
 
L.Žukauskienės teigimu, pirmieji signalai dažnai pasirodo visai nepastebimai: vakarop ima mausti sprandą, kaklas tampa tarsi sustingęs, atsiranda įtampa viršutinėje trapecinių raumenų dalyje, kartais skausmas persimeta tarp menčių. Daliai žmonių pradeda skaudėti pakaušį, o rytais kaklas atrodo tarsi nugulėtas.
 
„Jeigu atsiranda diskomfortas, pradeda skaudėti sprando raumenis, svaigti galva ar skausmas eina į ranką, pirmiausia reikia atsistoti, išsitiesti, šiek tiek pajudėti. Jeigu po to palengvėja, tikėtina, kad tai buvo laikysenos sutrikimas. Jeigu ir išsitiesus, ir pavaikščiojus, ir šiek tiek pajudėjus diskomfortas nepraeina, vadinasi, jau reikėtų atkreipti dėmesį“, – pažymi L.Žukauskienė.
 
Ji pabrėžia, kad svarbu stebėti ne vien skausmo vietą, bet ir jo pobūdį. Reikšmės turi tai, ar skausmą sustiprina tam tikri judesiai, ar kaklo judesiai tapo riboti, ar atsiranda dilgčiojimas, tirpimas, nemalonus tempimas pečių juostoje.
 
Ragina neignoruoti
 
Nors lengvas maudimas ar įtampa po ilgos darbo dienos dažnai praeina pajudėjus, kai kurie simptomai rodo, kad vien mankštos namuose gali nebeužtekti.
 

„Įspėjamieji simptomai yra progresuojantis rankos silpnumas, stiprus pirštų tirpimas, koordinacijos ar net pusiausvyros sutrikimai. Taip pat reikėtų sunerimti, jeigu vargina galvos skausmai pakaušyje, kaklo sustingimas rytais, skausmas tarp menčių, vienos ar abiejų rankų tirpimas“, – vardija „Eglės sanatorijos“ kineziterapijos vadovė Lina Žukauskienė.

 
Jeigu stipriai silpsta ranka (-os), skausmas plinta žemyn į ranką (-as), tirpimas stiprėja naktimis, vargina galvos svaigimas ar koordinacijos sutrikimai, reikėtų kreiptis į gydytoją.
 
Ergonomikos nepakanka
 
Pasak kineziterapeutės, viena dažniausių klaidų – tikėti, kad pakaks nusipirkti geresnę kėdę ar aukštesnį monitoriaus stovą, ir problema išsispręs savaime. Ergonomiška darbo vieta tikrai svarbi, tačiau ji neveiks, jei žmogus visą dieną liks nejudrus.
 
„Svarbu, kad kėdė būtų ergonominė. Dar geriau, jei yra reguliuojamo aukščio stalas, leidžiantis keisti darbo poziciją iš sėdimos į stovimą. Taip pat svarbu monitoriaus laikiklis, kad ekraną būtų galima lengvai reguliuoti pagal aukštį ir žiūrėjimo kampą. Akys turi žiūrėti tiesiai, ne aukštyn ir ne žemyn, nes kitaip diskomfortas kakle tik didėja“, – pabrėžia ji.
 
Sėdimam darbui naudingos ir balninės kėdės, kurios padeda išlaikyti natūralų stuburo linkį, atpalaiduoja pečius, klubus ir kelius. Tačiau net ir ideali darbo vieta neatstos to, ko kaklui reikia labiausiai, – tai yra reguliaraus judesio.
 
„Aktyvus gyvenimas yra fizinės sveikatos pagrindas. Jeigu ilgai buvome nepalankioje padėtyje stuburui, bent valandą per dieną turime taisyklingai pajudėti, o ne grįžę namo vėl sėsti ar gulėti“, – įsitikinusi L.Žukauskienė.
 
Gelbsti pratimai namuose
 
Specialistės teigimu, jei skausmas neriboja kaklo judesių, judėti ne tik galima, bet ir reikia. Svarbiausia vengti kraštutinumų: nei atsisakyti bet kokio judesio, nei sportuoti per skausmą.
 
„Net atsiradus skausmams svarbu judėti tiek, kiek leidžia kaklo būklė. Nereikia daryti „per negaliu“. Judesys visada padeda, tik jis turi būti lengvas, paprastas ir atliekamas kvėpuojant. Tinka pasukimai, galvos palenkimai, smakro palenkimai, menčių suspaudimai. Atliekant pratimus kaklo raumenims, tempas turi būti lėtas be staigių judesių, o pajutus skausmą būtina sustoti“, – pabrėžia ji.
 
Pasak L.Žukauskienės, tokie pratimai ypač tinka žmonėms, kurie daug dirba kompiuteriu, dažnai naudojasi telefonu arba jaučia nuolatinę įtampą sprando srityje.
 
Profilaktikai užtenka vieną ar du kartus per dieną skirti maždaug po 10 minučių. „Dažna sėdimo darbo pasekmė yra apvalėjantys pečiai. Tada jau reikia stabtelėti ir duoti kūnui priešingą judesį – krūtinės atvėrimą, tempimą, menčių aktyvinimą. Telefoną reikėtų laikyti kiek aukščiau, arčiau akių lygio, o kas 20-30 minučių daryti trumpas pertraukas. Net keli pečių pasukimai ar trumpas kaklo pajudinimas gali sumažinti įtampą ir neleisti jai kauptis visą dieną“, – pataria ji.

---

 
Tai įdomu
 
„Tech neck“ sindromas mokslininkų dėmesį patraukė palyginti neseniai – patį terminą pirmasis pavartojo amerikiečių chiropraktikas dr. Dean L. Fischmanas, pastebėjęs, kad nuolatinis galvos lenkimas žiūrint į ekraną sukelia kaklo raumenų įtampą, skausmą ir kaklinės stuburo dalies sustingimą. Nuo tada sindromas įgijo daugybę pavadinimų: „vėžlio kaklas“, „SMS kaklas“, „iNeck“
 
Pernai žurnale Journal of Clinical Medicine paskelbta apžvalginė studija, išnagrinėjusi 15 klinikinių tyrimų, parodė, kad fizioterapija padeda: laikysenos korekcijos pratimai, pilatesas, kineziterapinis teipavimas, manualinė terapija – visa tai mažina skausmą, gerina kaklo judesius ir laikyseną. Vis dėlto mokslininkai iki šiol nesutaria dėl vieningo gydymo protokolo: geriausių rezultatų pasiekiama derinant kelias metodikas, tačiau kokybiškų ilgalaikių tyrimų trūksta. Beveik visi nagrinėti tyrimai atlikti su suaugusiaisiais, o vaikams ir paaugliams skirtų – vos vienas kitas, nors būtent jaunimui problema ypač aktuali: augančio vaiko galva kūno atžvilgiu proporcingai sunkesnė, todėl kaklo stuburas patiria santykinai didesnę apkrovą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!