Gimė iš patirties
 
Daug metų visuomenės sveikatingumo srityje dirbęs, prevencines programas rengęs ir teisėkūros procesuose dalyvavęs J.Dapšauskas pastaraisiais metais daugiau dėmesio skyrė tiesioginiam darbui su žmonėmis. Ši patirtis, sako jis, ir įkvėpė parašyti knygą.
 
„Visi žinome, kaip reikėtų gyventi – kokia mityba, kad rūkymas negerai, alkoholis negerai. Bet svarbiausia yra save įgalinti – kad kiekvienoje srityje ką nors pasiektume ir bendrai gyvenimo būdą pagerintume“, – dėstė J.Dapšauskas.
 
Tikrasis sveikumas, anot autoriaus, gimsta ten, kur atsiranda malonumas gyventi – artimi ryšiai, judėjimas, poilsis, prasminga veikla ir vidinė ramybė. Malonumas, jo teigimu, nėra silpnybė ar atsitiktinis „priedas prie sveikatos“. Tai – biologinis pagrindas, kuris tiesiogiai veikia žmogaus hormonus, nervų sistemą, imunitetą ir net ilgaamžiškumą.
 
„Aš šioje knygoje esu kaip pakeleivis. Nesakau – turėtumėt, reikėtų, darykite. Pasakoju, ką pats darau, kas man pasiseka, kas nepasiseka per daugybę metų“, – sakė J.Dapšauskas.
 
Malonumas vietoj prievartos
 
Pagrindinė autoriaus siunčiama žinia – sveikas gyvenimo būdas neturi būti kančia. Būtent tokia, pasak J.Dapšausko, turėtų būti ir valstybinių sveikatingumo viešųjų ryšių kryptis: sveikata kaip malonumas, ne kaip prievarta ar pareiga.
 
„Dažniausiai visi galvoja: jei nori užsiimti sveiku gyvenimo būdu, turėsi kankintis, nemaloniai gyventi. O aš teigiu priešingai – sveikas gyvenimas yra malonus gyvenimas“, – tvirtino jis.
 
„Sveikata yra ilgalaikis turtas – tai, ką per laiką sukaupi darydamas kantriai, kruopščiai, nepersitempdamas. Mano knygoje nėra jokių kraštutinumų ar suabsoliutinimų – noriu parodyti, kad per lengvumą, per malonumą galima turėti gerą gyvenimą.“
 
Kad tai – ne tik teorija, autorius patvirtino pavyzdžiu – plungiškis į pensiją išėjo turėdamas negalią ir daugybę ligų, tačiau, pradėjęs taikyti sveikatingumo metodus, nugyveno šimtą dvejus metus. „Būdamas devyniasdešimt penkerių vienas pats važinėdavosi po Lietuvą, sėsdavo į traukinį, skaitydavo paskaitas mokyklose ir universitetuose – tokios senatvės kiekvienas pavydėtų“, – pasakojo J.Dapšauskas.
 
Autoriaus įsitikinimu, tokios istorijos turi tapti pavyzdžiu ir valstybei, mat įrodo, kiek lėšų galima sutaupyti, kai žmogus renkasi sveiką gyvenimo būdą. „Pirmiausia – sveikas gyvenimo būdas, tada – natūrali medicina su kuo mažiau šalutinių poveikių, ir tik galiausiai – aukštosios technologijos. Jos daro stebuklus, bet turėtų būti taikomos paskutinėje vietoje“, – tikino J.Dapšauskas.
 
„Kaip“ keičia į „kodėl“
 
Knygai įžangą parašęs Lietuvos veikliosios ilgaamžiškumo akademijos prezidentas, kardiologas profesorius emeritas Algimantas Kirkutis atkreipė dėmesį, kad knygos vertė – ne receptai, o keliamas klausimas „kodėl?“.
 

„Visi žino, kaip reikia gyventi – kaip valgyti, kaip mankštintis, kaip miegoti. Bet kodėl to reikia? Šitas klausimas darosi vis sudėtingesnis“, – pastebėjo knygai įžangą parašęs Lietuvos veikliosios ilgaamžiškumo akademijos prezidentas, kardiologas profesorius emeritas Algimantas Kirkutis.

 
A.Kirkutis knygą palygino su pasauliniu bestseleriu – Jameso Clearo „Atominiais įpročiais“, kur mokoma mažais žingsneliais keisti gyvenimą. Tik J.Dapšausko žinia, anot profesoriaus, dar paprastesnė: jauskis gerai – ir būsi sveikas.
 
Profesorius priminė Vydūno sveikatos modelį – keturių pakopų piramidę. „Pati aukščiausia ir pati svarbiausia pakopa yra dvasia, siela. Jeigu turi gyvenimo tikslą ir tikėjimą, susidėlioja teisingos mintys ir jausmai. O jeigu yra teisingos mintys ir jausmai, tada teisingai susidėlioja ir tavo fizinis kūnas, esi sveikas. Sveikata yra duotybė. Mes gimstam visi sveiki. Tiktai gyvendami neteisingai, nežinodami principų, mes sugadiname savo sveikatą“, – sakė jis.
 
Šiuolaikinė sveikatos sistema, anot profesoriaus, žmogaus stengtis neverčia: „Žmogus galvoja: susirgsiu – išgersiu vaistų, atvažiuos greitoji, nuveš į ligoninę, padarys operaciją – ir viskas. Pačiam stengtis nereikia.“
 
Vis dėlto A.Kirkutis sąžiningai perspėjo: knyga labiau skirta sveikiems žmonėms, norintiems būti dar sveikesniems. „Jeigu nori jaustis geriau – verta paskaityti. Bet jeigu nori pasveikti nuo ligų – čia jau ne apie tai.“
 
Sveikatinimui lieka trupiniai
 
Pristatyme dalyvavusi Seimo narė Ligita Girskienė pripažino ir pati patirianti tai, apie ką kalbama knygoje: gyvenimo tempas toks greitas, kad malonumų tiesiog nebepajauti.
 
„Išoriniai veiksniai įsuka į ratą, iš kurio nebegali ištrūkti, ir gyvenimas tampa rutiniškas. Svarbu pradėti kalbėti apie žmogaus psichinę sveikatą, kad jis nusibraižytų savo galvoje tas linijas ir mokėtų tinkamai atsiriboti nuo aplinkos veiksnių. Tada ir prasideda pokyčiai“, – kalbėjo parlamentarė.
 
„Neskubėkit, išjauskit kiekvieną gyvenimo įvykį iki galo, patirkit jį, išragaukit – tada kitaip formuosis ir žmogaus asmenybė“, – patarė L.Girskienė.
 
Seimo narė priminė, kad valstybėje keli žingsniai sveikos gyvensenos link jau žengti – įvestas cukraus mokestis, siekiama gerinti mitybą ugdymo įstaigose. Tačiau pripažino: „Vizijos ir norai geri, bet gyvenime viskas susiklosto ne visai taip, kaip norėtum. Įstatyminės sveikos gyvensenos iniciatyvos dažnai nesulaukia supratimo ir palaikymo Seimo posėdžių salėje“, – pripažino parlamentarė.
 
J.Dapšauskas irgi neaplenkė sveikatos politikos klausimų – jiems skirta trisdešimt knygos puslapių. „Kiek sveikatos sektoriui skiriama pinigų? Keturi su viršum milijardo. O kiek iš to skiriama sveikatinimui? Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimai rodo: vienas doleris, skirtas sveikatinimui, sutaupo dvidešimt keturis dolerius gydymui. Jei pagal tai valstybėje nedirbama – tai nusikalstama“, – teigė jis.
 
„Vis dėlto knyga skirta ne sistemai kritikuoti, o žmonėms motyvuoti. Formuoju kritinę masę žmonių, kurie norėtų sveikai gyventi. Kai ji susiformuos – keisis ir politika“, – įsitikinęs J.Dapšauskas.