- Vaikų ligų skyrių išlaikymas rajonuose – vienas klausimų, kurį narstė ir pats prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip šis klausimas atėjo iki Prezidentūros? Sunku pasiekti prezidento ausis siekiantiesiems kovoti už savo interesus?
 
- Prezidento komanda pakankamai intensyviai keliauja po regionus, kur lanko kertinius objektus: mokyklas, darželius, gydymo, slaugos įstaigas. Prezidentas tikrai labai gerai susipažinęs su regionų gydymo įstaigų problematika. Vaikučių sveikatos klausimai neatsiejami nuo demografijos klausimų. Praėjusių metų lapkričio mėnesį Prezidentūra pirmoji iškėlė šį klausimą, Pirmosios ponios iniciatyva suorganizavusi aukšto lygio konferenciją, į kurią suvažiavo ir kitų šalių ponios ir ponai. Demografijos klausimą nagrinėjome visapusiškai. Kartu spręsti problemų pakvietėme ir merus. Nuo tos dienos šios problemos aptarimas iš įvairių kampų ritasi per šalį toliau. Šiandien rimto sprendimo dar neturime. Vieno sprendimo ir nėra. Reikalingos ne tik socialinės, finansinės paskatos, bet ir sveikatos paslaugų prieinamumas. Įsivaizduokite jauną, ką tik rajone įsikūrusią šeimą, o regione nėra pediatro, stacionaro. Vaikučiai, ypač pirmais augimo metais, ūmių problemų turi dažnai. Šaunu, kad sveikatos apsaugos ministrė pasiūlė tris sprendimus: kad apskrities centre būtinai privalo būti vaikų stacionaro paslaugos. Kadangi ne visada iki ten nuvažiuoti patogu, lieka sprendimas dėl rajono ligoninių – ar ten plėtoti stacionaro, ar dienos stacionaro paslaugas. Taip pat vaikų ligų skyriuose ketinama integruoti telemedicinos paslaugas. Tiesa, ne visos ligoninės yra tiek pažengusios, tad šią dar reikėtų įdiegti. Įvairaus lygmens sprendimo būdų yra daug. Prezidentūra su jais susipažino, spręsdama demografijos klausimus ir keliaudama per regionus. Būtent vaikų stacionarai buvo ta sritis, kur savivalda sakė: taip, mes juos padedame išlaikyti, nes tai – mūsų pačių stiprus interesas. Bus kaip bus, bet mes skyrius išsaugosime bet kokia kaina. Tai rodo problemos svarbą. Supranti, kad vaikų ligų skyriai – ne tik sveikatos priežiūros paslaugos, bet ir socialinės. Tai yra regiono išlikimo klausimas.
 
- Sveikatos apsaugos ministerija giriasi vaikų ligų skyriams rodanti dėmesį: žada juos subsidijuoti, kasmet skirdama po 200 tūkstančių eurų. Vis dėlto rajonų merai abejoja tokia paspirtimi, kadangi ne visi rajonai pasiekia reikiamą gyventojų skaičių, kurį ministerija nustačiusi minėtoms subsidijoms, tad sako yra stumiami vaikų ligų skyrius uždaryti. Ar ne geriau tiesiog pakelti šių paslaugų įkainius?
 
- Valstybinė ligonių kasa įkainius už paslaugas galėtų pakelti tik nuo kitų metų, kadangi fondas jau išskirstytas, tačiau manome, kad didėjant PSDF fondui prioritetai už valstybės draudžiamuosius turėtų būti išdėlioti kitaip. Vaikučių sveikata turėtų būti prioritetas numeris vienas.
 
- Mažiau finansiškai pajėgios savivaldybės, uždariusios vaikų ligų skyrius, dabar graužiasi nagus. Net ir norint juos atidaryti iš naujo, vargu ar VLK sudarytų su jais sutartis.
 
- Sudėtinga tokį skyrių sukurti ir infrastruktūriškai. Kiek teko važinėti po regionus, tie skyriai jau pertvarkyti kitoms paslaugoms, pavyzdžiui, slaugos, atlikti remontai, patalpos įrengtos pagal naujus reikalavimus. Vis dėlto manau, jog tokie skyriai buvo uždaryti įvertinus, kad rajone yra pakankamai patogus susisiekimas su kita rajonine ligonine. Šiuo metu kalbame apie dešimt trylika ligoninių, kurios lyg ir neįtelpa į tą 1100 draudiminių įvykių. Nesinorėtų, kad šalyje dar tiek vaikų ligų skyrių būtų uždaryti.
 
- Jei valstybės siekis yra stiprinti vaikų sveikatos priežiūrą, o rajonuose palaikyti gyvybingus vaikų ligų skyrius, ar sprendžiama dar viena opi problema – pediatrų trūkumas?
 
- Klausimas dvejopas: ne tik, kaip pritraukti pediatrus į regionus, bet ir tinkamą jų kiekį paruošti. Specialistų stokojame. Šis klausimas taip pat spręstas. Kadangi pirminiame ir antriniame sveikatos priežiūros įstaigų lygmenyje yra prieinamos pediatrų konsultacijos, specialistų regionuose yra. Taip pat siūloma stacionarines paslaugas keisti į dienos stacionaro, skyrius integruoti į priėmimo skubios pagalbos skyrius. Vis dėlto tai tik paslaugos teikimo formos klausimas. Bet kuriuo atveju ir ten turės būti pediatras, tad tai nepaneigia problemos, kad pediatrų mums trūksta, ypač regionuose.
 
- Politikos formuotojų galvos šią savaitę Prezidentūroje susitiko aptarti ne tik vaikų sveikatos priežiūros, bet ir kitų paslaugų prieinamumo regionuose. Vienas opiausių klausimų – reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių išsaugojimas. Tam aptarti dėmesio buvo skirta pakankamai?
 
- Šį klausimą paminėjome trumpai. Detaliau į kalbas nesileidome. Klausimas susijęs su finansavimu, paslaugų kokybės užtikrinimu. Matyt, Sveikatos apsaugos ministerija dar ieško sprendimų. Tačiau gerai, kad savivalda kelia šį klausimą – tai aktualu.

---

 
Dosjė

1989 m. baigusi Vilniaus universitetą jame dirba, nuo 2001 dėsto; profesorė (2011).
Nuo 2016 m. Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, nuo 2019 m. laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Nuo 2025 Prezidento Gitano Nausėdos patarėja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimais.
Stažavo Suomijos darbo aplinkos tyrimų institute (2000 m., 2003 m. ). Lietuvos onkologų draugijos valdybos pirmininkė.
Mokslinio darbo sritis – genetiniai ir epigenetiniai vėžio ir kitų ligų patogenezės mechanizmai.
Apdovanojimai: Lietuvos mokslo premija (su F.Jankevičiumi, 2018). Gedimino ordino Riterio kryžius (2019).

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!