Rezultatas triūsą atpirko
 
Už projekto valdymo pulto stojusi ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Henrieta Dabkuvienė pasakoja, jog projektas „Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas“ vykdomas, siekiant įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės nuostatas gerinti grėsmių bei rizikos sveikatai veiksnių valdymą.
 
Projektą įgyvendina Higienos institutas kartu su atrinktais vykdytojais – ligoninėmis, pateikusiomis paraiškas dalyvauti diegiant bandomąjį projektą.
 
M.Marcinkevičiaus ligoninė – viena iš nedaugelio, pasiryžusi žengti į šią visapusiškai auginančią kelionę.
 

„Džiaugiuosi, kad turime galimybę diegti naujoves, dalyvaujame projektuose, taigi, einame koja kojon su progresu. Tinkamai paskirtas ir tinkamai suvartotas vaistas lemia paciento sveikatą. Dirbame dėl pacientų gerovės. Mūsų diegiama sistema įgalina dar ir dar kartą apgalvoti, ar pacientui tikrai reikalinga paskirti antimikrobinių vaistų – jau pastebime, kad antibiotikų suvartojimas smarkiai sumažėjęs. Tai nustatyti padeda specialus algoritmas“, – veikti toliau šia kryptimi nusiteikusi direktoriaus pavaduotoja medicinai Henrieta Dabkuvienė.

 
Ryškūs darbai pastebimi – paraiška gerinti antimikrobinį atsparumą rajoninių ligoninių lygmenyje buvo apdovanota ir Higienos instituto.
 
Tiesa, projekto įgyvendinimo keliu kolegas vedanti H.Dabkuvienė pripažįsta – įgyvendinti tai nebuvo lengva. Klupdė informacinių technologijų vingiai ir trukdžiai, darbuotojų pasipriešinimas, informacijos gausa. Šiandien, susidraugavus su nauja vaistų vartojimo stebėsenos sistema, direktoriaus pavaduotoja medicinai sako, jog pastangos, kurių prireikė, buvo vertos turimo rezultato.
 
„Siekiame užtikrinti antimikrobinio atsparumo valdymo gerinimą ir taip mažinti nepagrįstą antimikrobinių vaistų skyrimą šalies ligoninėse, gerinti infekcijų prevencijos valdymą, didinti sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas antimikrobinio atsparumo valdymo srityje“, – su projekto, kurį koordinuoja Higienos institutas, tikslu supažindina H.Dabkuvienė.
 
Anot jos, bandomojo modelio diegimo siekis – 2024-2026 metais išbandyti parengtą modelį visų lygių – universiteto, respublikos, regiono, rajono bei slaugos ir palaikomojo gydymo stacionarines paslaugas teikiančiose – asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir, remiantis gautais rezultatais bei diegimo dalyvių pasiūlymais, atlikti modelio korekcijas.
 
Užkerta kelią visuomenės grėsmei
 
Projekto kuratorė M.Marcinkevičiaus ligoninėje H.Dabkuvienė pasakoja, jog pirmoji užduotis buvo kolektyvui paaiškinti, kodėl svarbu stebėti ir kontroliuoti antimikrobinių vaistų vartojimą.
 
Antimikrobinis atsparumas kelia rimtą grėsmę šiuolaikinės visuomenės sveikatai. Mat tai gali sumažinti gydymo efektyvumą ir padidinti atsparių mikroorganizmų sukeltų infekcijų paplitimą. ES Tarybos iškeltas tikslas Lietuvai – 9 proc. mažesnis antibiotikų suvartojimas iki 2030 m. (14,7 VTD/1000-čiui gyventojų per dieną) .Lietuvoje Higienos institutas nuolat stebi antibiotikų suvartojimą ir infekcijų paplitimą.
 
Higienos instituto duomenimis, 2023 m. antimikrobinių preparatų suvartojimo rajoninėse ligoninėse vidurkis siekė 354,2 VTD/1000-čiui lovadienių, o M.Marcinkevičiaus ligoninėje – 260,6 VTD/1000-čiui lovadienių. M.Marcinkevičiaus ligoninėje vykdomos antibiotikų politikos tikslas – racionalaus antimikrobinių preparatų suvartojimo gerinimas.
 
Neracionalus antibiotikų vartojimas yra svarbus veiksnys, lemiantis atsparių mikroorganizmų paplitimą.
 
Higienos instituto duomenimis, bendras hospitalinių infekcijų paplitimas nedaug sumažėjo nuo 3,6 proc. 2024 m. iki 3,5 proc. 2025 m. – bendrojo pobūdžio ligoninėse siekė 3,9 proc., palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse – 3,3 proc., specializuotose ligoninėse – 0,8 proc.
 
Lietuvoje hospitalinių infekcijų paplitimo vidurkis buvo mažesnis už ES vidurkį ir siekė 4 proc. Tačiau kai kurie infekcijų prevencijos ir kontrolės rodikliai yra gerokai prastesni už ES vidurkį, todėl būtina toliau stiprinti antibiotikų vartojimo kontrolę ir infekcijų prevenciją.
 
Taigi, kaip aiškina pašnekovė, siekiant kovoti su antimikrobiniu atsparumu, Higienos institutas šiuo metu ir įgyvendina minėtą projektą. Jis finansuojamas valstybės biudžeto ir Europos socialinio fondo lėšomis, jam skirta 4,4 mln. eurų. Projekto vykdymo laikas – 84 mėn. (2023–2029 m.)
 
„Nors Lietuvoje antimikrobinio atsparumo situacija kol kas dar nėra kritinė, būtina nuolat stebėti ir stiprinti antibiotikų suvartojimo kontrolę ir infekcijų prevenciją, kad užtikrintume veiksmingą prieinamą gydymą visuomenei ateityje“, – sako H.Dabkuvienė.



Nauji iššūkiai vienija komandą
 
Minėtą projektą savo rankose laiko gydymo įstaigoje sudaryta septynių specialistų grupė. Viena jų – ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Renata Giliun. Ji prisipažįsta – įvesti naują tvarką trukdė slaugytojų pasipriešinimas – juk šiems atsirado papildomo darbo: „Prie ir taip nelengvo slaugytojų darbo papildomai prisidėjo naujų atsakomybių: vaistus dar atidžiau sutikrinti, procesus papildomi peržiūrėti, pakontroliuoti vienas kitą, ar viskas surašyta laiku. Be to, mūsų ligoninėje dirba ir vyresnio amžiaus slaugytojų personalas, ir jiems šiek tiek sunkiau priimti naujoves. Laimei, iššūkiai įveikiami greitai – tai mobilizuoti padeda kartu dirbantis jaunimas. Jie lengvai perima funkcijas, susijusias su kompiuterinėmis programomis, atlieka techninį darbą, tad darbai gydymo įstaigoje lieka sustyguoti, komanda „susižaidusi“.“
 

„Kadangi ligoninės kolektyvas draugiškas – laimėjo mūsų pozityvumas. Diegiant naują darbo procesą, komanda tik sustiprėjo. Komandinis darbas vienas kitą leidžia papildyti: jei kuris nors iš mūsų kokį procesą praleidžia, kolega pataiso, primena, paragina. Suprantame, kad dirbame dėl paciento gerovės – pacientai vaistų dozes gauna laiku, jos nustatomos tikslios. Tai užtikrinti leidžia sustiprintas patikrinimas“, – kaip pavyko susidoroti su iššūkiais, pasakoja ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Renata Giliun.

 
Tiesiogiai prie naujos tvarkos prisidedanti ir ją kontroliuojanti Vidaus ligų skyriaus vyr. slaugos administratorė Irena Radulevič taip pat atvira – dabar darbo išties padaugėjo, tačiau, kai žinai dėl ko tai darai, į priekį veda nauda, kuria tiki.
 
„Vaistų dalinimas išlieka toks pat, tiesa, darbą apsunkina papildomas monitoravimas: sutikrinti procesus ir kompiuteryje, ir spausdintame sąraše. Nėra patogu, tačiau greitu metu turėsime specialius įrenginius – skanerius, kurie darbus turėtų supaprastinti“, – viliasi I.Radulevič.
 
Apie darbų seką ir to naudą pasakoja R.Giliun: „Į skyrių atvežami vaistai vyr. slaugos administratorės yra užpajamuojami ir skyriuje užregistruojami. Dabar ji kiekvieną vaistų pakuotę turi nuskanuoti ir taip užpajamuoti. Įsigysime nešiojamuosius kompiuterius, kurie kartu bus susinchronizuoti su specialiais skaneriais. Procedūriniame kabinete slaugytoja nusiskanuos vaistų dėžutės barkodą, kas leis užvirtinti ir sekti vaistų suvartojimą: iš kurios pakuotės, kurios serijos vaistas paimtas, kokio jis stiprumo. Šios dozuotės automatiškai atsispindės skyriaus kompiuteryje, matysime tablečių skaičių, jų stiprumą, veikliąsias medžiagas. Kitas etapas – slaugytojų vaistų „lukštenimas“ ir dozavimas. Po to galėsime matyti ir sekti, kiek skyriuje liko vaistų, o jei šių nebebus, bus galima matyti, kuriame skyriuje jų dar likę.“
 
Bendrosios praktikos slaugytoja Jovita Volskytė sako, nors nauja vaistų sekimo sistema kasdienį darbą apsunkino – dabar dirbama tiek su kompiuterine sistema, tiek su popieriniais dokumentais, – pastangas atsveria siekis apsaugoti pacientą.
 
„Papildomas darbas reikalauja ir papildomai laiko, tenka išmokti ir naujų dalykų, tačiau kai turime puikų IT specialistą, mokytoją, kuris veda specialius mokymus, kelią įveikti lengviau. Turime galimybę klausti ir visada gauti atsakymą. Vienas kitam padedame tarpusavyje, dalinamės informacija su kolektyvu. Problemas sprendžiame kartu“, – kalba J.Volskytė.
 
Tuo tarpu vyresnioji slaugos administratorė Oksana Stanulevič akcentą deda į naudą pacientui bei visuomenei: „Žmonės taip mažiau naudos vaistų. Neretai jie yra vartojami be reikalo. Gydytojai vaistus skirs atsakingiau.“
 
Gydytojas geriatras Antanas Česnulevičius noriai naudojasi informacinėmis technologijomis ir tikisi, kad pilnai išvystytas įdiegtas modulis bus naudingas ir gydytojui, ir pacientui.
 
„Labai gerai, kad pagaliau imame dirbti su technologijomis, vis dėlto negerai tai, kad tai vis dar dubliuojame „į popierių“. Sistema nesudėtinga, tačiau joje daug spaudymo, daug rašymo, o norėtųsi vieną klavišą spustelėti, – juokauja gydytojas, nekantraujantis, kad ligoninėje būtų greičiau plėtojamos pažangios techninės naujovės. – Taip turėsime daugiau laiko skirti pacientams.“
 
Sistema dar testuojama – kantrybės!
 
Vidaus ligų skyriaus gydytoja Irina Mironova pasiguodžia – informacinė vaistų sekimo sistema dar stringa. Tai apsunkina kasdienį darbą, duomenis tenka įvedinėti ir ranka. Laimei, informacinių technologijų darbas vyksta sparčiai. Ligoninės administracija neabejoja – trukdžiai tik kol įsibėgės darbai.
 
„Norime, kad sistema mums padėtų, o ne trukdytų“, – kad kompiuteriniai trukdžiai bus pašalinti, viliasi ji.
 

Užkulisinius darbus papasakoti stojo ir informacinių technologijų guru Edvinas Bičkauskas. Jis neslepia – projektas iš tiesų padovanojo įstaigai nemažai techninių iššūkių: „Informacinių technologijų sistemą teko integruoti su vaisto suvartojimo sistema, buhalterine apskaitos sistema. Iki šiol funkcijos, kuri leistų sekti vaistų likučius, neturėjome. Tam turėjome tiesiog rankiniu būdu atsidaryti spintą ir vaistus persiskaičiuoti. Vaistų apskaitos moduliui įdiegti užduotis buvo pavesta IT kompanijai, laimėjusiai konkursą, kiti darbai – ligoninės žinioje.“

 
E.Bičkausko atsakomybėje liko administracinis darbas, darbuotojų mokymas.
 
„Ligoninėje turime nemažai vyresnio amžiaus darbuotojų, kurie su kompiuteriu draugauja menkai. Mano tikslas jiems padėti susipažinti, užvesti juos ant kelio“, – sako specialistas.
Tuo tarpu pati sistema, anot specialisto, – raidos etape.
 
„To, ko siekiame, dar neįgyvendinome. Vaistų paskyrimo lapą matome sistemoje, tačiau dar ne iki galo. Siekiame sutvarkyti pacientų ligų istorijas. Viskas bus. Darbuojamės. Kadangi sistema nėra vienalytė, turi integracijų ir su e.sveikata, atsiranda sistemos atnaujinimo darbų, procesas pastringa“, – kalba E.Bičkauskas, patikindamas, kad tikslą – vaistų suvartojimą atsekti iki jo pakuotės – gydymo įstaiga pasieks netrukus.
 

Paliatyvios slaugos skyriaus vedėjas, vidaus ligų gydytojas Audrys Skliutas diegiamų naujovių atžvilgiu nusiteikęs taip pat pozityviai: trukdžiai ir kolektyvo pasipriešinimas – tik pereinamuoju laikotarpiu, sako jis.

 
„Čia, kaip su šuliniu: seno neužkasa, kol neiškasa naujo. Perspektyvą regiu – sistema pati pasiūlo vaistus, kurie pacientui turi būti paskirti, tad nereikia papildomai galvoti ir maišytis, kur kokie vaistai, kam tinkami. Sistema pati pasiūlo vaistų variacijas ir dozes. Mažėja klaidų tikimybė. Be to, į sistemą nereikia suvesti viso teksto, vaistų pavadinimo. Dar viena nauda, kad gydytojo paskirtą vaistą slaugytojai gali matyti nuotoliu sistemoje savo poste, nebereikia nešioti popierinių išrašų. O popieriniai dokumentai, kurie dar likę, tikiu, išnyks netrukus. Skaitmenizacijos amžiuje diegiant naujas sistemas tai neišvengiama. Kai dabartinės sistemos veikla bus sustyguota galutinai, taps patogu visiems“, – įsitikinęs A.Skliutas.